Naujausios
Ministras pradeda kovą
Prieš kelias dienas Šiauliuose apsilankęs naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis domėjosi regioninio atliekų tvarkymo centro veikla. Po vizito ministras pareiškė, kad situacija prasta ir turi būti operatyviai taisoma.
V. Mazuronis pertvarkų žada daugelyje aplinkosaugos sričių. Pirmieji darbai jau nuveikti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Rūšiavimas – tik tuščios kalbos
– Vizito metu situaciją atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) įvertinote kaip labai prastą. Panašu, kad nutiks taip, jog Šiaulių regionui dėl tam tikros nekompetencijos nepavyks įsisavinti europinių lėšų. Padėtis iš tiesų tokia komplikuota?
– Bioskaidžioms atliekoms tvarkyti Šiaulių regionui iš Europos Sąjungos fondo skirta 54 milijonai litų. Kol kas panašu, kad šios paramos įsisavinti gali ir nepavykti – pavasarį turėtų prasidėti statybos, o net rangos konkursai nepaskelbti. Baisi nekompetencija.
Deja, valstybiniu lygmeniu priversti savivaldybių tarybas, taip pat RATC-ų vadovus, vykdyti įsipareigojimus nėra pakankamai galimybių, nėra įrankių. Mes, kaip ministerija, galime įtikinėti, prašyti, metodiškai vadovauti, bet tik tiek.
– Pakalbėkime apie atliekų rūšiavimą, pradedant nuo jų susidarymo vietos. Kaip įtikinti gyventojus, jog rūšiavimas būtinas?
– Atliekų rūšiavimo reikalai nėra geri, tačiau aš nedrįsčiau dėl to kaltinti žmonių. Žinau tik viena: šiandien pas mus atliekų tvarkymo, pradedant nuo pradinio taško, kur atliekos susidaro, iki galutinio, sistema neveikia. Arba veikia labai fragmentiškai.
Rūšiavimo proceso ugdymas turėtų vykti valstybiniu lygmeniu. Deja, valdymo srityje savivaldybių lygmeniu ir RATC, kadangi savivaldybės jiems vadovauja per tarybas, yra didžiulis atotrūkis.
Taryba, atstovaudama savo savivaldybės žmonių interesams, tarpusavyje nesusitaria, pradedant nuo pinigų rinkimo. Nėra šiandien tinkamai sudėliota ekonominė skatinimo sistema rūšiuoti atliekas. Ne visur sudarytos ir sąlygos tai daryti – nėra arba netolygiai išdėstyti konteineriai. Ir trečias dalykas – kada šiandien gyventojai mato, kad, išrūšiavus atliekas, jos sąvartyne vis tiek supilamos į vieną krūvą, daug kam rankos nusvyra.
Tik visą sistemą sutvarkius, sustygavus ir skatinimą, ir motyvavimą, galima žmones iš širdies agituoti, kad rūšiuoti pirmiausia naudinga jiems patiems.
Tuščių įtikinėjimų čia mažai, reikia imtis realių priemonių.
Kova su brakonieriais
– Pirmieji Jūsų, kaip aplinkos ministro, ryžtingi sprendimai – kovoje su brakonieriais. Laukti nebebuvo kada?
– Incidentas Vinkšnėnų kaime, Šiaulių rajone, kai prieš Kalėdas buvo nušauta vienuolika elnių ir stirnos, pagreitino sprendimus. Mane šokiravo žalos atlyginimo gyvai gamtai dydis. Manau, kad jis netgi buvo ekonominis paskatinimas brakonieriauti, nes neteisėtai nušauti gyvūną ir sumokėti baudą labiau apsimokėjo negu pirkti mėsą parduotuvėje.
Sprendimą dešimteriopai didinti gamtai padarytos žalos dydžius padariau greitai, ir, esu įsitikinęs, kad jis buvo teisingas. Ar tai sustabdys brakonierius? Kad bent jau neskatins, kaip buvo iki šiol, tai tikrai.
Tai yra tik vienas žingsnis. Svarstoma ir šiomis dienomis turėtų būti padidintas žalos gamtai už brakonierišką žvejybą atlyginimo dydis. Jis priklausys nuo žuvų kategorijos vertingumo.
Nuo gegužės mėnesio griežtinama prekyba žvejybos tinklais, nes iki šiolei šį brakonieriavimo įrankį galėjo įsigyti kiekvienas panorėjęs. Pasekmė – vandens telkiniai užteršti tinklais.
– Užsimenama ir apie kitų priemonių, naudotų brakonieriaujant, konfiskavimą. Ką turite omenyje?
– Rengiami įstatymų pakeitimai dėl privalomo transporto priemonių konfiskavimo ir privalomo brakonieriavimo įrankių konfiskavimo: ar tai būtų šautuvai, ar valtys, ar automobiliai.
Dabar įstatymas tokį konfiskavimą numato tik lyg tarp kitko. Parašyta, kad gali, o ne turi būti konfiskuojama. Taigi gali ir nebūti. Vadinasi, žodelį „gali“ reikia ištaisyti į „turi“.
Antras dalykas: įstatyme įrašyta, kad gali būti konfiskuojami įrankiai, kuriais brakonieriaujama. Vadinasi, automobilis gali būti konfiskuojamas tik tokiu atveju, jei šaudoma iš jo. Jei brakonierius šaudo ne iš automobilio, o tik atvažiavo juo, pagal dabartinius įstatymus automobilis nė prie ko.
Mano nuomone, jei brakonierius kokiu džipu atvažiavo į brakonierišką medžioklę, vadinasi, tas džipas turi būti konfiskuotas kaip priemonė, naudota nusikaltimui daryti.
– Incidentai rodo, kad brakonieriai neretai yra medžiotojai. Kad ir paminėtas Vinkšnėnų atvejis – visi trys yra medžiotojai.
– Tikrai neteigiu, kad visi medžiotojai užsiiminėja brakonieriavimu. Tačiau kad tarp brakonierių yra daug medžiotojų, nereikia net sakyti, taip yra.
Iš kitos pusės tai lyg ir logiška: būtent medžiotojai turi legalius ginklus, visus kitus dalykus, kurie reikalingi medžioklei. Juk už nelegalų ginklo laikymą grėstų dar rimtesni dalykai, netgi baudžiamieji.
Mano paminėti įstatymų griežtinimai galioja ir medžiotojams. Jei žmogus daro nusikaltimą, nesvarbu, jis yra medžiotojų būrelio narys, ar nėra, jis vis tiek yra nusikaltėlis ir turi atsakyti pagal įstatymą.
Prevencija – kontrolė ir bausmės
– Ar negalvojate apie sankcijų vandens telkinių, dirvožemio teršėjams fekalijomis, srutomis ir kitomis aplinkai kenksmingomis nuotekomis griežtinimą?
– Tai nepakankamos kontrolės ir padarytų nusikaltimų bei žalų fiksavimo klausimas. Neabejotinai tokia situacija neturi būti toleruojama, o atsakomybė privalo būti griežtinama.
Nereikia kalbėti apie teršiamus ežerus – tokie atvejai, manau, nėra itin dažni. Kalbėkime apie fekalijų duobes, kurios daugelio nuomone ekonomiškai labiau apsimoka, nes kažkur kažkas pigiau jas ištuština. Ne visiems svarbu, kur tos fekalijos išpilamos. Į galulaukę, pamiškę ar ežerą. To tikrai neturėtų būti.
Kiekvienas nusikaltimas ar nusižengimas turi būti išaiškintas ir pažeidėjas nubaustas. Geriausia prevencija yra baudžiamumo principas. Deja, turiu pripažinti, kad kai kur pasigendu kontrolės.
– Aplinkosaugos tinklas šalyje nėra menkas: veikia agentūros, departamentai, kuriuose gausu specialistų. Ir vis dar per mažai kontrolės?
– Kol kas negaliu daryti jokių išvadą apie šalies rajonų aplinkos apsaugos agentūrų darbo ir kontrolės kokybę – apsilankiau tik Panevėžyje. Artimiausiuose mano planuose – apsilankyti kiekvienoje šalies agentūroje ir išstudijuoti kiekvieno, pradedant nuo vadovo ir baigiant kiekvienu darbuotoju, veiklą.
Kiek jau spėjau susipažinti su aplinkosaugos institucijų darbu, supratau, kad yra daugybė visokių problemų. Yra ir kontrolės problemų. Jei diplomatiškai pasakyti, ji nepakankama, arba visko ten būna...
Turiu labai daug informacijos, kalbų. Todėl sakau: duokite man įrodymų ir aš visus darbuotojus, jei kur bus įrodytas jų prisidėjimas arba abejotina veikla, atleisiu per dvi valandas. Bet reikia tvirtų įrodymų.
Dar reikia peržiūrėti įgaliojimus aplinkos apsaugos inspektoriams. Paradoksalu, bet pagal šiandien galiojantį įstatymą, jie, jei nevyksta reidas, po darbo valandų negali sulaikyti net ir brakonieriaus.
Arba mato, pavyzdžiui, deginant laužą, tačiau po darbo negali nei prieiti, nei parodyti pažymėjimą, nei įforminti pažeidimą, nes teisme būtų konstatuota, kad tuo metu dirbti jis neturėjo teisinio pagrindo.
Planuose – žmogiškųjų išteklių peržiūra
– Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą pastaraisiais metais krečia skandalai. Departamento vadovas Aplinkos ministerijoje įspėtas dėl netinkamo einamų pareigų vykdymo, pavaduotojas teisiamas ir t.t.
– Kai kurie įvykiai ir poelgiai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, taip pat ir Utenos, išties kelia rimtų abejonių.
Manau, kad didžioji dalis nepasitenkinimo susieta su žmogiškuoju faktoriumi. Jį teks peržiūrėti. Iš to, kokią informaciją turiu, manau, kad pertvarkų bus.
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad aplinkosaugos institucijose dirba daugybė žmonių, nemažai savo darbo fanatikų, bet yra ir tokių, kuriems teks padaryti tam tikras išvadas.
Šiek tiek spėjau susipažinti su buvusio aplinkos ministro taktika bei pozicija. Nežinau visų motyvų ir negaliu vertinti, ką mano pirmtakas aplinkos apsaugos įstaigų vadovų ar pareigūnų kompetencijos klausimu nuveikė, bet esu tikras, kad jis buvo stipriai per švelnus.
Turėdamas tokios informacijos apie minėtų departamentų veiklą, kokią turėjo buvęs aplinkos ministras, aš toks švelnus nebūčiau buvęs.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARBAI: Pirmasis naujojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio darbas – dešimteriopai padidinti įkainiai už brakonierių aplinkai padarytą žalą.
PERMAINOS: Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žada permainų ne tik ministerijos veiklos srityse, bet ir vertinant pavaldžių aplinkos apsaugos institucijų darbuotojų kompetenciją.
