Naujausios
Ministrė: sprendimų „iš viršaus“ nebus
Vakar Šiauliuose švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė aukštojo mokslo aktualijas aptarė su vietos valdžios, mokslo ir studijų institucijų vadovais. Ministrė neatvežė Šiaulių universiteto perspektyvos recepto – ragino jo ieškoti kartu.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pertvarka neišvengiama
„Atvykome sužinoti regiono vadovų, mokslo ir studijų institucijų vadovų matymą ir sulaukti pasiūlymų“, – sakė J. Petrauskienė.
Ji pabrėžė, jog vyksta švietimo sistemos pertvarka ir akivaizdu, kad reikia telkti išteklius. Vienas iš instrumentų – aukštųjų mokyklų tinklo, finansavimo sistemos ir kokybės užtikrinimo pertvarka.
Patikino, jog „pozicijos uždaryti Šiaulių universitetą nėra“.
„Pats universitetas strateguoja savo veiklą, – aiškino ministrė. – Tik norime, kad ne vienas strateguotų, o kurtų dialogą su regiono valdžia, darbdavių atstovais, siekdamas atrasti savo stiprybes, kad visos mokslo ir studijų institucijos galėtų prisidėti prie Šiaulių regiono stiprinimo.“
„Be jokios abejonės, Šiaulių mieste privalo išlikti universitetinis mokslas, – pareiškė ministrė. – Bet koks jis turi būti, kaip turi realizuotas – sprendimą reikia rasti bendrai. Spręsti, koks efektyviausias veikimas galėtų būtų, ar regionas galėtų turėti savo universitetą, ar tik padalinį kito universiteto?“
Dialogas emocingas
Savivaldybėje apie pusantros valandos truko diskusija su ministre J. Petrauskiene, viceministru Giedriumi Viliūnu.
Dalyvavo meras Artūras Visockas, Seimo Švietimo komiteto narys šiaulietis profesorius Arūnas Gumuliauskas, visų miesto aukštųjų mokyklų, jų tarybų vadovai, išskyrus Šiaulių universiteto (ŠU) rektorių.
Vienareikšmiškai tikinta, jog universitetinis mokslas svarbus miesto ir regiono stiprinimo veiksnys. Bet nėra suformuota regioninė politika, ir regionai tampa nekonkurencingi centrų atžvilgiu. Ar norime, kad Lietuva būtų vieno ar dviejų miestų valstybė?
„Regionas yra donoras Vilniui, studentais kitiems universitetams taip pat – turi būti kompensavimo instrumentai, be jų regioninė politika neįmanoma“, – pabrėžė Vidmantas Japertas, ŠU tarybos narys, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Ministrė sutiko: „Mes kenčiame, nes nėra aiškios regioninės politikos. Net neaišku, kas yra regionas?“ Jos žodžiais, būtent prie regioninės politikos turi būti „prikabinta“ ir švietimo politika.
Bet pabrėžė, jog „visada bus atskira politika dėl Vilniaus, Kauno. Tik, aišku, negalime paleisti Alytaus konkuruoti su Vilniumi.“
Kokybė svarbiausia
Diskusijos dalyviai neslėpė nerimo, jog kalbant apie universitetų glaudinimą skleidžiamos neigiamos žinios apie Šiaulių universitetą.
Nekorektišku įvardyta ministerijos atlikta regiono ir ŠU potencialo analizė ir bandyta ją paneigti. Akcentuota, jog net 80 procentų baigusiųjų universitetą iš karto įsidarbina. Tokio rodiklio neturintis nė Vilniaus universitetas.
Kad studijuoti išvykstama į kitus universitetus – natūralu, ne visos studijų programos yra Šiauliuose.
Rimvydas Vaštakas, ŠU tarybos pirmininkas, akcentavo, jog universitetui pernai suteikta tarptautinė akreditacija šešeriems metams. Kodėl ši žinia neskleidžiama?
Ministrė gynėsi, jog analizė paremta statistikos duomenimis. Faktai ir skaičiai yra skaudūs – tai reikia pripažinti be emocijų ir prisiimti iššūkius.
Patikino, jog sprendimų dėl universiteto „iš viršaus“ nebus.
„Negaliu pasakyti receptų, visi turite padėti rasti tuos receptus“, – sakė J. Petrauskienė.
Siūlymų laukiama per tris mėnesius. Visiems universitetams tik keliamas studijų ir mokslo kokybės reikalavimas.
„Ar studijos Vilniuje, ar Šiauliuose, aukštojo mokslo diplomas turi būti tos pačios kokybės“, – įvardijo ministrė.
Šiaulių universitetui ji siūlė atrasti savo specifiškumą. Plėtoti tas studijų programas, kurios yra unikalios, kurios gali būti reikalingos visai Lietuvai, tokias, kaip specialioji pedagogika. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas orientuojasi į jūrines technologijas ir tyrimus.
Apie grįžimą atgal
„Klaipėdos universitetas orientuojasi į jūrą, o Šiaulių universitetui reikia grįžti atgal“, – reagavo Seimo narys A. Gumuliauskas į specifiškumo paieškas, turėdamas mintyje buvusią stiprią pedagogų rengimo bazę Šiauliuose.
R. Vaštakas, ŠU tarybos pirmininkas, taip pat pabrėžė, jog prioritetinės studijų kryptys gali būti edukologija ir technologijos.
Tik jis ir kiti diskusijos dalyviai atmetė mintį apie universiteto virsmą į kurio kito universiteto padalinį, fakultetą.
R. Vaštako teigimu, galima būtų kalbėti apie Šiaurės Lietuvos universitetą, juo aprėpti Šiaulių ir Panevėžio regionus. Jis akcentavo, jog pasaulyje veikia universitetai ir su 1 000–1 500 studentų, būtent regionuose jie steigiami, nes skatina jų ekonominį augimą.
V. Japertas paragino ministrę pripažinti, jog nei Vilniaus, nei Kauno universitetams Šiaulių regiono problemos nerūpėtų.
„Tokie fakultetai atstovautų kito miesto interesams“, – sakė jis.
Kopiama priešgaisrinėmis kopėčiomis
„Kur mūsų problema?“ – klausė profesorius A. Gumuliauskas ir palygino: „Švietimo namas yra 8 aukštų, bet problema yra susisiekimas tarp ketvirto ir šešto aukštų – profesinio mokymo, kolegijos ir universiteto. Tai visos Lietuvos, ne tik Šiaulių problema. Bendradarbiaujame ne greitaeigio lifto, o priešgaisrinių kopėčių pagalba.“
Jo žodžiais, negali būti namo su dviem šeštais aukštais.
Parlamentaras ragino regione inicijuoti plačią diskusiją, kokio reikia profesinio mokymo, kokių studijų kolegijoje, o kokių – universitete.
„Šita Vyriausybė yra geranoriškai nusiteikusi Šiaulių atžvilgiu, – patikino parlamentaras. – Išspręskime klausimą, kaip visa sistema funkcionuos, kad eitume į priekį. Per vieną dieną to nebus, gal pereinamojo laikotarpio reikia. Bet jeigu nieko nedarysime, sistema pati užsidarys – užkalsime langus.“
Vaiva Makštutienė, Šiaulių valstybinės kolegijos tarybos pirmininkė, Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovė, pabrėžė, jog pokyčiai švietimo sistemoje būtini. Bet universitetinė aplinka mieste taip pat būtina. Ne tik patiems šiauliečiams, bet ir specialistams, kurie atvyksta čia gyventi su šeimomis. Tai svarbus miesto patrauklumo kriterijus.
Meras A. Visockas atkreipė dėmesį, jog Šiaulių infrastruktūra kurta 150 tūkstančių gyventojų. Dabar jų liko tik apie 100 tūkstančių.
„Universitetas privalo išlikti. Jeigu neteksime dar jaunimo – miestas numirs, – sakė meras. – Kitas klausimas, ar universitetas privalo keistis? Taip. Nepamirškime, kad universitetas – tai studentai, surišęs, nė vieno neatvesi. Universitetas turi būti pritraukiantis, patrauklus. O jeigu kalbame apie valstybės išteklių efektyvų naudojimą, tai kalbėkime, kokius čia galime parengti stiprius specialistus ne tik regionui, visai Lietuvai.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patikino, jog „pozicijos uždaryti Šiaulių universitetą nėra“.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė akcentavo aukštojo mokslo kokybę. Iš kairės – Seimo narys A. Gumuliauskas, viceministras G. Viliūnas, Šiaulių meras A. Visockas.
