
Naujausios
Mirė gyvosios istorijos pradininkė archeologė Birutė Kazimiera Salatkienė
Vakar amžinybėn išėjo archeologė, muziejininkė, dėstytoja dr. Birutė Kazimiera Salatkienė (1951–2018).
Iš Suvalkijos kilusi B. Salatkienė į Šiaulius atvyko 1974 metais. Baigusi Vilniaus universitetą buvo paskirta „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja.
„Atvažiavau galvodama: atidirbsiu tuos metus ir išvažiuosiu. O kai jau rimtai susiruošiau išvykti arčiau gimtosios Suvalkijos, atradau Lieporius, ir viskas išsisprendė. Nuo 1990 metų tiksliai žinojau, kad niekur iš čia neišvažiuosiu. Šiauliuose gyvenu beveik visą sąmoningą, kūrybinį gyvenimą“, – interviu „Šiaulių kraštui“ yra sakiusi B. Salatkienė.
Lieporių gyvenvietės ir kapinyno kasinėjimus archeologė vadino Dievo dovana ir didžiausiu nuveiktu darbu Šiauliuose.
B. Salatkienė beveik du dešimtmečius tyrinėjo Kurtuvėnų dvaro sodybą, išleido knygą „Kurtuvėnų dvaras: istorijos pasakojimai“. Archeologės dėka Kurtuvėnų dvaro sodyba tapo viena labiausiai archeologiškai ištyrinėtų dvarviečių Lietuvoje.
1989 metais B. Salatkienė „Aušros“ muziejuje įkūrė Archeologijos skyrių ir jam vadovavo iki 1998 metų.
Archeologė įvardijama gyvosios istorijos pradininke Lietuvoje, aktyvia jos propaguotoja.
„Tautinę kultūrą, socialinę tapatybę reikia nuolat ugdyti. Istorinis tapatumas žmogui turi būti rodomas vis kitomis formomis, kad jis iš tikrųjų jaustųsi šios žemės gyventojas, o ne būtybė be laiko ir be erdvės“, – yra sakiusi B. Salatkienė.
B. Salatkienė buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija už muziejininkystės ir restauracijos darbus. Ji – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Pelikso Bugailiškio premijos laureatė. Šią premiją laikė pačiu aukščiausiu gyvenime apdovanojimu.
1998 metais B. Salatkienė pradėjo dirbti Šiaulių universitete. 2007 metais apgynė Humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Geležies metalurgija Lietuvos teritorijoje iki XIII amžiaus. Archeologijos duomenys“.
Prieš trejus metus paklausta, kokią mato Šiaulių ateitį, B. Salatkienė sakė: „Iš prigimties esu optimistė, makabriškų minčių, kad Šiauliai išsivaikščios, uždarys universitetą, liks provincijos liktarna, neturiu. Visuomet galvoju kaip kareivis Šveikas: „Vis tiek kaip nors bus. Taip nebūna, kad niekaip nebūtų.“
„Šiaulių krašto“ inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Birutė Kazimiera Salatkienė moksliniu, kūrybiniu, pedagoginiu darbu praturtino Šiaulių ir Lietuvos istoriją.