Mirties patale — akistata su biurokratija

Mirties patale — akistata su biurokratija

Išgirdus gydytojų nuosprendį, kad IV stadijos vėžiu sunkiai sergantis aštuoniolikmetis sūnus gali apsitarnauti pats, jo tėvui nusviro rankos. Nustatant neįgalumo lygį pripažinta sunki negalia, tačiau sumanyta neskirti mirtimi besivaduojančiam ligoniui pensijos nei slaugos, nei transporto išlaidoms.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Liga skuba pasiglemžti jaunuolį

Vyriškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) į „Šiaulių krašto“ redakciją atėjo su pluoštu popierių: su sūnaus asmens dokumentais, visais gydytojų išrašais apie sūnaus ligą — IV stadijos kaulų vėžį. Aštuoniolikmetis su piktybine liga kovoja beveik porą metų.

Gegužės mėnesį iš Vilniaus onkologinės ligoninės vaikų skyriaus vaikinas buvo pervežtas į Šiaulių onkologijos kliniką. Sostinės medikai nuleido rankas — piktybinė liga tiek pažengusi, kad sustabdyti jos nei spinduline, nei chemoterapija nebegali.

Po atliktų sudėtingų operacijų vaikinui buvo pašalinti penki piktybiniai navikai, kurie buvo stubure, sąnariuose, kauluose, išimti trys šonkauliai, persodinti kaulų čiulpai, nebedirba dešinysis plautis. Prieš kelias savaites prasidėjo skausmai, kuriuos šiek tiek sumažina narkotiniais preparatais.

„Jau kelios dienos nemažėja karščiavimas. Vaikas silpsta akyse. Prilaikomas iš abiejų pusių dar nueina į tualetą, lovoje stengiasi pavalgyti. Medikai dėl pablogėjusios sūnaus būsenos nieko paguodžiančio nebesako — liko nebedaug, augliai sparčiai plinta“, — nuleido akis tėvas.

Į situaciją — biurokratiškai

Gegužės 18 dieną buvo terminas tęsti neįgalumo lygį tvirtinančius dokumentus. Kreipusis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių su turimais dokumentais iš ligoninės, buvo pasakyta, kad vis dar trūksta ligos sudėtingumą įrodančių dokumentų.

„Onkologijos klinikos medikai aprašė situaciją, kad liga progresuoja, augliai plečiasi, kraujo tyrimai blogi, vaikas nebevaikšto, karščiuoja, skausmai malšinami vis stipresnio poveikio narkotiniais vaistais. Viskas buvo surašyta“, — pasakoja tėvas.

Dėl tokių „nesvarių“ ligos įrodymų teko ligos iškankintą sūnų gabenti pas gydytojus, kad aprašytų jo būklę. Atvežus pas reabilitologą, sūnui liepta pasilikti kabinete, o tėvui pasiūlyta palaukti koridoriuje. Po pokalbio buvo užrašyta, kad ligonis — “vidutiniškai priklausomas“ ir lape užrašytas skaičius 70, o tai, kaip paaiškino, reiškia, kad savimi gali pasirūpinti pats.

„Vilnius nurašė, Šiauliai nebegydo, vaikas prie mirties, su vežimėliu atvežėme, o rašo, kad gali pasirūpinti savimi. Gydytoja net galvos nuo popierių nepakėlė. Baisu“, — piktinosi sergančio vaiko tėvas.

Mirtinam ligoniui slaugos nereikia

Su surinktais dokumentais ligonio tėvas nuėjo į tarnybą. Specialistams net nereikėjo kalbėtis su tėvu. Pasiūlė palaukti už durų, kol bus nustatytas neįgalumo lygis.

Medikai pripažino sunkią negalią, tačiau „nuėmė“ ankščiau mokėtus slaugos ir transporto pinigus. Tėvas skaičiavo, kad sūnus gaudavo 700 negalios pensiją, dar 300 būdavo skiriama slaugai bei 35 litai per mėnesį transporto išlaidoms.

„Baisus biurokratizmas. Tai nedideli pinigai, bet skaudina tokia neteisybė, požiūris į mirtiną ligonį“, — apgailestavo tėvas.

„Žmonės mano, kad yra didžiausi ligoniai“

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus atstovai sakėsi su žurnalistais kalbėtis negalintys. Pasakė, kad visais rūpimais klausimais reikia skambinti į Vilnių.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany paprašytas pakomentuoti tokią situaciją, perklausė, o kodėl mes manome, kad „IV stadijos vėžiu sergančiam ligoniui priklauso slaugos ar transporto pensija?“.

„Yra nustatyti kriterijai ir jei jie atitinka, skiriame slaugai pinigus, o jei neatitinka, neskiriame. Gydytojas rašo siuntimą, jame aprašo visus kriterijus pagal Bartelio indeksą — kiek ir ką žmogus pats gali padaryti. Tada mes žiūrime, jei būtų 20 ar 30 Bartelio indeksas — slauga priklausytų, o jei yra 70 — nepriklauso“, — aiškino direktorius.

Z. Skvarciany linkęs manyti, kad ligonių nešami ligą tvirtinantys dokumentai gali ir neatitikti sveikatos būklės: „diagnozė yra diagnozė, o ką gali žmogus padaryti pats, visai kitas reikalas. Mes nustatinėjame ne pagal diagnozę“.

Pasakojo, kad nustatinėti nedarbingumo lygį privaloma pagal žmogaus funkcijas, kurias aprašo gydytojai specialiuose dokumentuose. Su tarnybos specialistų išvadomis nesutikę ligoniai, kaip siūlė direktorius, gali kreiptis su prašymu į teritorinį skyrių, kad būtų peržiūrėti atnešti dokumentai.

„Dar nėra tiesa tai, ką žmogus galvoja apie savo sveikatą. Jam visada atrodys, kad jis pats didžiausias ligonis ir jam daugiausiai priklauso pinigų. Jei nepriklauso, net nežiūrint į diagnozes, mes neturime duoti pinigų. Ir IV stadijos vėžiu sergantys žmonės yra darbingi, ne vieną pavyzdį galiu parodyti. Šita diagnozė yra nustatoma, bet ji yra ir išgydoma“, — tikino Z. Skvarciany.

BIUROKRATIZMAS: Žmogui visada atrodys, kad jis pats didžiausias ligonis ir jam daugiausiai priklauso pinigų. Jei nepriklauso, net nežiūrint į diagnozes, mes neturime duoti pinigų„, — sakė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany.

Redakcijos archyvo nuotr.