Naujausios
Mirusiojo kūną teko išpirkti
Neseniai palaidoto baisogaliečio Jono Laivio artimieji teigia, kad laidojimo paslaugas teikianti bendrovė mirusiojo kūną buvo pasigrobusi, ir velionį jiems teko išsipirkti. Bendrovės direktoriaus teigia, jog veikta pagal sutartį su Radviliškio rajono savivaldybe.
Jadvyga BUIVYDIENĖ
Mirtis pirtyje
Radviliškio rajono Baisogalos miestelio 89 metų gyventojas Jonas Laivys su devyneriais metais jaunesne savo žmona Julijona penktadienį išsiruošė į Šeduvą. Šiame mieste garbaus amžiaus sutuoktiniai planavo nusipirkti sveikuoliškų maisto produktų. Senolis Jonas rūpinosi sveikata ir jau kuris laikas maitindavosi ne bet kuo.
Jonas Laivys taip pat buvo prisiekęs pirties mylėtojas. Baisogalos miestelio pirtis jau kuris laikas buvo remontuojama, ir į Šeduvą atvykęs senolis nusprendė ta pačia proga pasilepinti šio miesto pirties malonumais.
Jono žmona maudytis nepanoro. Ji nusprendė palaukti pirtyje, kol vyras nusipraus bei pasikaitins garinėje.
Garinėje Jonas kaitinosi dviese su kitu vyru. Jie abu draugiškai šnekučiavosi. Po kiek laiko Jonas, nors vis tebesėdėjo atsirėmęs garinėje, pirties draugo kalbinamas nebeatsakė.
Kilo negeras įtarimas, ir pirties draugas į garinę pasikvietė pirtininką. Iškviestas atvyko ir policijos pareigūnas. Paaiškėjo, kad senolis Jonas nebegyvas.
Pareigūnas kūną atidavė ne artimiesiems
Jono žmoną ištiko šokas sužinojus, jog vyro nebėra. Moteris tarsi prarado žadą, tesugebėjo paskambinti giminaičiams ir pranešti, kas nutiko.
„Metę darbus, išsiruošėme į Šeduvą. Prie šio miesto pirties prasilenkėme su jau išvažiuojančiu, iš pirmo žvilgsnio, greitosios pagalbos automobiliu. Tik vėliau sužinojome, kad šiuo automobiliu ne greitoji medicinos pagalba, bet laidojimo paslaugas teikianti Šiaulių bendrovė “Kelionių pasaulis“ dar šiltą mirusiojo kūną išsivežė“, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo Jono Laivio artimieji.
Velionio giminaičiai sako buvę priblokšti: policijos pareigūnas iš Šiaulių iškvietė laidojimo tarnybą ir jai atidavė kūną bei mirusiojo pasą, nors čia pat, pirtyje, buvo senolio žmona, nors Radviliškio rajone, gretimame miestelyje, gyvena jo giminaičiai.
„Įtarėme: policijos pareigūnas veikia išvien su “berniukais“, kurie, įsiregistravę laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę, iš artimųjų panosės “vagia“ mirusiuosius, kad vėliau už tokias vadinamąsias paslaugas gautų pinigų“, — piktinosi Jono Laivio artimieji, tądien pasiryžę žūtbūt susigrąžinti be giminaičių žinios į Šiaulius gabenamą senolio kūną.
Derybos dėl „išpirkos“
Jono Laivio giminaičiai teigia, kad mirusiojo kūno gabenimą į Šiaulius „palaiminęs“ policijos pareigūnas ne iš karto sutiko padėti jį susigrąžinti.
Pareigūnui užkliuvo tai, jog artimieji dar neturi mirties liudijimo — vien dėl to jie esą negali pasiimti kūno. („Tai kodėl be šio dokumento kūnas buvo atiduotas “berniukams?“, — piktinosi “Šiaulių kraštui“ apie incidentą pasakoję Jono Laivio giminaičiai).
Pagaliau, giminaičių spaudžiamas, pareigūnas nusileido: paskambino ir „Kelionių pasaulio“ darbuotojo paprašė mirusįjį sugrąžinti.
Bendrovės atstovas Jono Laivio giminaičiams telefonu esą pasakęs, jog tai kainuos. „Kiek?“, — paklausė šie. “150 litų“, — atsakęs žmogus, kuris be artimųjų sutikimo išsivežė senolio kūną.
Giminaičiai sutiko sumokėti tiek pinigų,„Kelionių pasaulio“ atstovas pažadėjo mirusiojo kūną atvežti į Baisogalą.
Tačiau Baisogaloje iš automobilio „Ambulanca“ išlipęs vyras pareiškė, kad jam įsakyta mirusiojo paso artimiesiems neatiduoti, jei jie nesumokės 280 litų — kelionė į Baisogalą buvusi ilgesnė nei kelionė į Šeduvą.
„Slogu prisiminti: viename kambaryje guli miręs senelis, jį reikia rengti ir šarvoti, o gretimame vyksta derybos dėl jo išpirkos“, — apie tai, ką teko patirti laidotuvių išvakarėse, pasakojo Jono Laivio artimieji.
Senolio giminaičiai bendrovės atstovą patikino nemokėsiantys daugiau, nei sutarta. Jei netenkinanti tokia suma — kviesis policiją ir aiškinsis, kodėl apskritai mirusiojo kūnas buvo išvežtas, nors šalia sėdėjo senolio žmona, smurto žymių ant kūno nebuvo, ir artimieji skrodimo neprašė.
„Kelionių pasaulio“ pasiuntinys sutiko priimti 150 litų mokestį. Vyras nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad pinigus pasiėmė.
„Tebesame įsitikinę, kad mūsų senelio kūnas buvo pagrobtas, ir jį mes buvome priversti išsipirkti“, — sakė Jono Laivio artimieji. Jie įtaria, kad tokiais būdais, bendraudama su policijos pareigūnais, laidojimo paslaugas teikianti bendrovė vysto savo verslą: jei ji mirusiojo kūną būtų nuvežusi į Šiaulius, tikėtina, kad artimieji iš šios bendrovės būtų pirkusi karstą, drabužius, kitus laidojimo reikmenis.
Kaltųjų nėra?
Šiauliuose veikiančios uždarosios akcinės bendrovės direktorius Ernestas Pilka „Šiaulių kraštui“ paneigė grobęs mirusiojo kūną, o vėliau už jį reikalavęs išpirkos.
E. Pilka paaiškino, kad bendrovė yra sudariusi sutartį su Radviliškio rajono savivaldybe dėl mirusiųjų pervežimo.
Dėl būtinumo nuvežti mirusiojo Jono Laivio kūną į Šiaulius ekspertizei pranešimą bendrovė gavusi iš policijos pareigūno. Kai kūnas jau buvo paimtas ir mašina buvo pakeliui į Šiaulius, paskambinę mirusiojo artimieji ir pareikalavę sugrąžinti kūną. Vėliau ir policijos pareigūnas paprašęs to paties. Kūnas buvo sugrąžintas — nuvežtas į Baisogalą, kaip to ir norėjo artimieji.
Bendrovės vadovas teigia pasielgęs teisingai, iš artimųjų paėmęs 150 litų mokestį — kelionė iš Šiaulių į Šeduvą, atgal, vėl į Baisogalą iš tiesų kainavo daugiau.
E. Pilka neigė, kad iš mirusiojo artimųjų buvo prašoma sumokėti 280 litų. „Jei jie sako, kad kūną pagrobiau, tai gali pasakyti ir tai, jog prašiau mokėti daugiau“, — “Šiaulių kraštui“ sakė laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.
Pasak E. Pilkos, bendrovei už mirusiojo pervežimą Radviliškio savivaldybė būtų sumokėjusi 130 litų.
Radviliškio policijos komisariato atsakingi darbuotojai „Šiaulių kraštą“ užtikrino, kad “Kelionių pasaulio“ atstovą iškvietęs pareigūnas šioje istorijoje savo pareigą atliko tinkamai. Esą kai žmogus miršta ne medicinos įstaigoje, ir policijos pareigūnas įsitikina, jog smurto žymių nėra, jis turi iškviesti mirusiųjų pervežimo paslaugas teikiančią tarnybą, išrašyti siuntimą skrodimui. Taip ir buvę padaryta. O kai artimieji paprašė kūną sugrąžinti, policijos pareigūnas tarpininkavo, kad būtų sugrąžintas. Artimieji vėliau dėl to pareigūnui net padėkoję.
„Nors ir įtarėme pareigūną veikiant išvien su laidojimo paslaugas teikiančia bendrove, jam padėkojome už tarpininkavimą sugrąžinti kūną. Antraip kūnas nuo penktadienio morge būtų gulėjęs visą savaitgalį“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Jono Laivio artimieji, vis dar negalintys atsikratyti blogų įtarimų dėl to, ką teko patirti mirus visos šeimos gerbiamam senoliui.
Jono Laivio šeimos albumo nuotr.
VESTUVĖS: Jonas Laivys Julijoną vedė būdamas garbaus amžiaus, ir abu tikėjosi, saugodami vienas kitą, laimingai nugyventi gyvenimo rudenį.
PORA: Senoliai Laiviai buvo laimingi dviese, ir vienas nemanė, kad juos išskirs pirtis.
