Naujausios
Misija (ne)įmanoma: kaip atgauti savo butą?
Į nepavydėtiną situaciją pateko šiaulietė, išvažiuodama į užsienį butą užleidusi nuomininkams. Nuomos mokesčio neėmė, sutarė, kad nuomininkai mokės tik už komunalines paslaugas. Šeima įsiskolino, bet išsikelti iš buto nesutinka – šeimą gina ir įstatymas, nes ji turi mažų vaikų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Išnuomojo dviem, o įsikėlė šeši
Prieš porą metų, išvažiuodama gyventi į užsienį, šiaulietė Rasa savo butą nusprendė parduoti. Kadangi pirkėjo ilgai neatsirado, nutarė išnuomoti, kad bent komunalinių mokesčių nereikėtų mokėti. Atsirado ir nuomininkė. Sutarčių nesirašė, susitarė žodžiu, kad moteris bute gyventi galės tol, kol atsiras pirkėjas.
„Butą išnuomojome vienišai mamai su vienu vaiku. O po kurio laiko įsikraustė dar du vaikai, sugyventinis ir šuo“, – pasakojo Rasa.
Kadangi šiaulietė gyvena užsienyje, visus buto reikalus pavedė tvarkyti anytai. Pirmus metus šeima mokėjo mokesčius, tad priekaištų jiems neturėjo.
Skola siekia 3000 litų
Iš užsienio atostogų parvažiavusi Rasa apsilankė komunalines paslaugas teikiančiose įmonėse ir sužinojo, kad skolos namo bendrijai bei už vandenį, dujas, elektrą, šildymą siekia beveik 3000 litų, ir jau antstoliams perduota šias skolas išieškoti iš buto savininkės.
Rasa sako apie tai nežinojusi, nes laiškai su įspėjimais ėjo nuomojamo buto adresu, o nuomininkai juos nuslėpę. Nenorėdama turėti problemų parduodant butą, skolas padengė iš savo kišenės.
Įstatymas nuomininkų pusėje
Moteris įspėjo nuomininkus, kad butas parduodamas ir jie turi išsikelti. Tačiau šeima išsikraustyti nesutiko, pareiškė, kad jų su trimis mažamečiais (šešerių, dešimties ir trylikos metų) vaikais šeimininkai neturi teisės iškraustyti. Pagrasino, jei bandysią mesti iš buto jėga, kreipsis į policiją. Net durų spyną pakeitė, kad šeimininkai negalėtų patekti į butą.
Rasa kreipėsi į teisininką, tačiau jis moteriai nieko paguodžiančio nepasakė. Vienintelis teisėtas kelias esą teismas.
Teismo procesas gali užtrukti, nuomininkams teismas dar gali skirti tam tikrą terminą išsikelti, žodžiu, tai gali užtrukti net trejetą metų, įspėjo teisininkas. Be to, kol vyks teismai, nuomininkai turi teisę gyventi bute.
Iš bedarbių, tik pašalpas gaunančių nuomininkų Rasa nesitiki susigrąžinti skolų. „Man nieko iš jų nereikia, noriu, kad tik išsikraustytų“, – sakė moteris.
Surado išeitį
Kai buvo rengiama publikacija, moteris ėmėsi veiksmų iškraustyti nuomininkus. Išviliojusi juos iš namų, pakeitė durų spyną ir taip užėmė savo butą. Sako, jautėsi labai kalta, bet nežinojo, ko griebtis.
Už durų likę nuomininkai kreipėsi į policiją, apkaltino dar pinigų vagyste. Nei daiktų atsiimti neskubėjo, nei bute likusio šuns. Tik po porą dienų trukusių derybų pavyko susitarti, kad nuomininkai atvyks pasiimti savo turto.
„Nežinau, kuo baigsis ši istorija, bet negalėjau sėdėti ir laukti, kol jie teiksis išsikraustyti geruoju, ar kol vyks teismai. Užsienyje laukia darbas“, – sakė Rasa.
Butą moteris pardavė.
Teismuose bylų dėl iškeldinimo nėra daug
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas sako, kad per metus vienas teisėjas išnagrinėja nuo 5 iki 15 bylų dėl nuomininkų iškeldinimo. Dažniausiai dėl nemokių nuomininkų į teismą kreipiasi savivaldybės.
Pasak V. Jončo, bylos, kurios susijusios su vaikų iškeldinimu, yra labai jautrios. Todėl pirmiausia vyksta parengiamieji posėdžiai, į kuriuos kviečiamos visos byloje dalyvaujančios šalys. Jos raginamos susitarti, įsiskolinusi šalis raginama susimokėti, bent dalimis. Dažnai tokios bylos baigiasi taikos sutartimi.
„Nuomoti patalpas be raštiškos sutarties įstatymai nedraudžia, bet jei įsiskolinęs nuomininkas pabėga, sunku teisme įrodyti, kokia suma buvo sutarta, už ką nuomininkas turėjo mokėti. Todėl tokios bylos iki teismų dažniausiai nenukeliauja. O ir surasti pabėgusius nuomininkus sunku, nes dažnai vienintelis kontaktas – mobiliojo numeris, kuris greitai būna pakeičiamas“, – sakė V. Jončas.
TEISININKO KOMENTARAS
Gintaras ŽIČKUS, advokatas:
– Šioje situacijoje buto savininkai su nuomininkais nėra sudarę rašytinės nuomos sutarties. Nors Civilinis kodeksas numato, kad nuomos sutartys tarp fizinių asmenų dėl gyvenamųjų patalpų nuomos gali būti sudaromos ir žodžiu, tačiau tokios sutarties sudarymas sukelia tam tikrų keblumų bei įrodinėjimo problemų, jei viena iš nuomos sutarties šalių nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.
Tai aktualu netgi kalbant apie sutarties terminą bei nuompinigių dydį, taip pat ir tai, kas turi apmokėti sąskaitas už komunalinius patarnavimus.
Pavyzdžiui, kaip žinoti, kuriam laikui yra sudaryta nuomos sutartis, jei viena šalis teisme teigia, kad metams, o kita šalis – kad trims metams? Arba koks yra nuompinigių dydis, jei nuomininkas teisme įvardija vieną sumą, o nuomotojas visai kitą?
Todėl patartina sudaryti rašytinę nuomos sutartį, kad tokio pobūdžio ar panašių klausimų nekiltų bei atsakymus į klausimus būtų galima rasti šalių pasirašytuose dokumentuose.
Kadangi sutartis šiuo atveju yra žodinė, teisme gali tekti įrodinėti jos sąlygas pasiremiant kitais įrodymais (susirašinėjimais tarp nuomotojo ir nuomininko, mokėjimo pavedimais, pakvitavimais, liudytojų parodymais).
Nuomininkas iš išsinuomoto būsto, jei yra pagrindas (pasibaigusi nuomos sutartis arba yra pažeidžiamos jos sąlygos, dėl ko sutartis yra nutraukta nesibaigus terminui), gali būti iškeldinamas tik teismo tvarka. Nuomotojas turėtų parengti dokumentus teismui bei pareikšti teisme reikalavimus iškeldinti nuomininką iš būsto bei priteisti atitinkamas pinigų sumas (nuompinigius, už komunalines paslaugas).
Pabrėžtina, kad esant panašiai situacijai, nuomotojui parengti dokumentus teismui bei įrodinėti teisme be profesionalaus teisininko pagalbos gali būti sudėtinga.
Teismo procesas, kuriame yra sprendžiamas nuomininko iškeldinimo klausimas, gali užtrukti ir tris, ir šešis mėnesius pirmosios instancijos teisme, o kartais ir ilgiau. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos procesas užtrunka dar keletą mėnesių.
Tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškinį, sprendimas įsiteisėtų bei būtų išduotas vykdomasis raštas, jį reikėtų pateikti antstoliui, kad pastarasis užtikrintų sprendimo įvykdymą ir iškeldintų nuomininką.
Vykdymo procesas, atliekant nuomininko iškeldinimą kartu su nepilnamečiais vaikais, turi vieną ypatumą, numatytą Civilinio proceso kodekso 769 straipsnio 3 dalyje: „Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“ Todėl nepilnamečių vaikų naujos gyvenamosios vietos klausimas, jei tėvai negali jiems užtikrinti gyvenamosios vietos, yra išsprendžiamas dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams.
Būsto savininkams, kurie patys imasi iškeldinti nuomininkus, gali grėsti atsakomybė už savavaldžiavimą, kad išsikraustymas vyko ne įstatymo nustatyta tvarka.
