Naujausios
Moderni galerija — Šiaulių garbės reikalas
Šiauliuose nėra nė vienos galerijos ar muziejaus, kuriame būtų nuolat eksponuojami šiauliečių menininkų sukurti darbai. „Šiaulių krašto“ kalbinti menininkai ir visuomenės veikėjai sako, jog laikas apie naują galeriją, kurioje būtų eksponuojami geriausi Šiaulių apskrities menininkų darbai.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Darbai palieka Šiaulius
Šiauliuose gyveno ir gyvena menininkai, kurių kūryba vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose saugomi pasaulinio garso šiauliečių menininkų darbai. Bet miesto visuomenė darbų nemato, nes Šiauliuose nėra galerijos, kurioje būtų galima tuos kūrinius eksponuoti.
Naujoji galerija galėtų tapti Šiaulių bendruomenės namais. Juose galėtų būtų eksponuojami Šiauliuose kuriančių dailininkų, skulptorių, vitražistų darbai. Juose galėtų skambėti klasikinės muzikos koncertai, nes Šiauliai iki šiol neturi kamerinės salės.
Kol profesionalių meistrų darbai neturi nulat veikiančios ekspozicijos, jie išvažiuoja į kitus miestus. Vienas iš pavyzdžių — akvarelisto Antano Krištopaičio kūriniai, kuriuose įamžintos Lietuvos bažnyčios, ąžuolai, malūnai. Kai kurių užfiksuotų statinių jau nebėra, juos sunaikino laikas ir žmonių abejingumas. Tai jau mūsų krašto istorija, todėl minėto dailinino darbai vertintini kaip dokumentika.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, A. Krištopaitis siūlė šiuos darbus kelioms Šiaulių kultūros organizacijoms su sąlyga, jog bus išleisti jo piešinių albumai. Šiauliuose tokių įstaigų neatsirado. A. Krištopaičio albumą “Lietuvos malūnai“ išleido vienas Vilniaus kolekcininkas. Laukiama greitu laiku pasirodančių dar dviejų albumų, kuriuose įamžinti medžiai ir bažnyčios.
Ar neatsitiks taip, kad pastačius naująją galeriją, nebus eksponuojamas vienas iš žymiausių Šiaulių dailininkų, nes jo darbai bus privačioje kolekcijoje?
Naujos galerijos iššūkis
Naujoji galerija galėtų įsikurti „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose.
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza yra sakęs, jog prie pastato yra žemės, tad būtų galima pastatyti galeriją. Bet Aušros alėjos rūmai yra netoli turgaus, nelabai tvarkingame rajone, tad ir modernizuoti rūmai, pasak direktoriaus, negreitai taptų traukos centru.
Dar viena vieta — „Laiptų“ galerijos administracinis pastatas, kažkada priklausęs Peliksui Bugailiškiui. Šiaulių dailininkų organizacijos vadovas Arūnas Vasiliauskas mano, jog “Laiptuose“ per mažai vietos, be to žmonės į nuošalias galerijas vaikšto rečiau.
Lietuvių dailės klasiko Gerardo Bagdonavičiaus name, atlikus rekonstrukciją, pristačius priestatą, taip pat būtų galima įkurti galeriją. Bet pastatas — avarinės būklės.
Dar vienas pasiūlymas — naują pastatą statyti šalia Prisikėlimo aikštės, priešais Šiaulių kolegiją. Moderniame pastate galėtų įsikurti Lietuvos dailės, Šiaulių apskrities geriausių menininkų pastovios ekspozicijos.
Užsienyje net prekybos centruose įsikuria profesionalaus meno galerijos. Tai jau vyksta ir Lietuvoje: prabangiame prekybos centre Vilniuje įsikūrė Jono Meko centras, o vienas iš baldų centrų dalį savo patalpų skiria profesionaliajam menui, ekspozicijos keičiamos kas keturi mėnesiai.
„Šiaulių kraštas“ paklausė žinomų asmenų: kur galėtų iškilti naujoji galerija Šiauliuose?
Atsikratyti prekiautojų įvaizdžio
Šiaulių universiteto Menų fakulteto dekanas docentas Vytautas Žalys sako, kad reikėtų tikslingai panaudoti Frenkelio fabriko teritoriją.
Panašius pastatus dekanas matė Suomijoje, Danijoje. „Tai ideali vieta — aukštos patalpos, bet reikia noro. Pirmiausia ir valdžios. Bet nenoras — būdingas mūsų visuomenei“, — sako V. Žalys.
Dekanas apgailestauja, kad iš Šiaulių jau išvažiavo talentingi kūrėjai — Vitolis Trušys, Kristina Inčiūraitė, Inga Dargužytė ir kiti. Viena iš priežasčių, pasak V. Žalio, iš Šiaulių išvyksta menininkai, nes nėra erdvių, kur jie savo meną galėtų parodyti.
„Šiauliai vienu metu buvo tapęs turgaus miestu. Pabaliai buvo užvaldę: treningai, džinsai, “štukininkai“ padarė savo. Ir kai kurie mūsų valdžios žingsniai garbės nedaro“, — sako V. Žalys.
Dekanas apgailestauja, kad A. Krištopaičio ir kitų menininkų darbai iškeliauja iš Šiaulių ir nežinia, ar kada vėl sugrįš.
„Kas belieka dailininkui. Jam daug paprasčiau savo paveikslus atiduoti. Jei aplinka, kurioje dailininkas gyvena, nepajėgi panauti savo reklamai, tai belieka tik apgailestauti“, — sako V. Žalys.
Paveldas neprižiūrimas nyksta
Pasak Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus direktoriaus Osvaldo Daugelio, blogiausia, kai dailininkų sukurti darbai po jų mirties išsibarsto. Bet muziejai negali visų sukurtų darbų priimti. Taip negrįžtamai dingsta kūriniai, o juos apsaugoti trūksta pinigų. O. Daugelio teigimu, gerai, jei autorius turtingas, ir palieka po mirties savo visiškai išlaikomą namą.
Šiaulių dailės galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė pateikia vieną iš pavyzdžių, jog nesaugomas palikimas — sunaikinamas. Tai — dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas.
„Dailininkas turėjo begalinę šlovę. Jis — vienas iš žymiausių Šiaulių menininkų. O jo namas — apleistas, baigia sugriūti. Buvo kalbama, kad namas taps memorialiniu muziejų, bet kalbos ir liko kalbomis. Šiandien — baisus vaizdas. G. Bagdonavičiaus palikimas išsibarstė. Guodžia tai, kad nemažai jo darbų yra muziejuje“, — sako ponia Romualda.
Šiaulių dailės galerijos direktorė apgailestauja, kad nežinia, kur yra daugelio jau mirusių žymių menininkų darbai.
R. Atkočiūnienė įsitikinusi, kad miestui būtina turėti galeriją, kurioje būtų supažindinama su Šiaulių menininkų kūryba. „Tokia galerija būtų miesto pasididžiavimas“, — sako R. Atkočiūnienė.
Galerija — kultūringo miesto įvaizdis
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sutinka, kad mieste per mažai eksponuojami šiauliečių autorių kūriniai. Priežastis — nėra tam tinkamų ekspozicinių salių.
„Šiaulių “Aušros“ muziejus tokių galimybių neturi, bet mieste tokia galerija — būtina. Savivaldybinė ar valstybinė institucija galėtų rinkti, supirkti Šiauliuose dirbusių, gyvenusių, kuriančių menininkų darbus. Atvykusieji svečiai tuomet pamatytų, kad miestas — kūrybingas, turintis puikų profesionalųjį meną“, — įsitikinęs R. Balza.
Pasak R. Balzos, ekspozicija galėtų prasidėti nuo Šiauliuose kūrusio, berniukų gimnazijoje dirbusio Mykolo Elviro Andriolio (1836-1893). Manoma, kad šis dalininkas prisidėjo prie sukilimo ir caro valdžios buvo ištremtas į Sibirą.
R. Balzos nuomone, jei dailininkai žinotų, kad jų darbai bus eksponuojami, o ne dūlės fonduose, tai ne vienas savo kūrinius ir dovanotų, ypač — gyvenantys užsienyje.
Idėja sklando ore
Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos vadovas Arūnas Vasiliauskas vienareikšmiškas: galerija, kurioje būtų eksponuojami šiauliečių darbai, — būtina.
Pasak V. Vasiliausko, kol pastatai nebuvo privatizuoti, galerija galėjo įsikurti buvusiame tarpukariniame „Kino Kapitol“ pastate Vasario 16-osios gatvėje ar buvusioje “Dailės“ parduotuvės pastate Vilniaus gatvėje.
„Kitais metais, kai Lietuva švęs tūkstantmečio paminėjimą, planuojame Šiauliuose surengti parodą, kurioje būtų eksponuojami dabartinių dailininkų, studentų ir jau mirusių dailininkų darbai. Planuojama išleisti ir solidų Šiaulių dailininkų darbų albumą. Jei suglausime jėgas, tai parodysime šiauliečiams, kokius turtus turime, kad juos reikia viešai rodyti, o ne slėpti fonduose. Galerijos nebuvimas — miesto kultūros tragedija“, — sako ponas Arūnas.
Šiaulių dailininkų organizacijos pirmininkas mano, kad galerija turėtų būti pastatyta centre, nes esančios nuošaliau yra mažai lankomos.
A. Vasiliauskas, apgailestauja, kad Šiauliuose tiesiog akyse nyksta viešųjų erdvių kūriniai, sunaikinamos aukščiausio meninio lygio Vitolio Trušio freskos.
„Kai žmogus išnyksta fiziškai — tragedija, bet kai jam gyvam esant darbus naikina — tai dar didesnė tragedija“, — sako A. Vasiliauskas.
Išnaša: „Jei dailininkai žinotų, kad jų darbai bus eksponuojami, o ne dūlės fonduose, tai ne vienas savo kūrinius ir dovanotų, ypač — gyvenantys užsienyje.
VERTYBĖ: Kol nėra galerijos, kurioje būtų pastovios ekspozicijos, vertybes mato tik specialistai.
DAILININKAS: Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos vadovas Arūnas Vasiliauskas įsitikinęs: mieste reikalinga galerija, kurioje būtų eksponuojami geriausi kūriniai.
PALIKIMAS: Šiaulių dailės galerijos vadovė Romualda Atkočiūnienė sako, kad dabar dažnai net nežinoma, kur yra mirusių menininkų kūriniai.
RŪMAI: Aušros alėjos rūmuose galėtų būti įkurta naujoji galerija, bet pastatas stovi nepatrauklioje vietoje, tad nebūtų žmonių traukos tašku.
Jono TAMULIO nuotr.
IŠSAUGOJIMAS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza įsitikinęs, jog mieste per mažai parodinių erdvių.
SKURDAS: Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas nyksta akyse, nors ketinta įkurti memorialinį muziejų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
