Naujausios
Mokinio krepšelyje pinigų randa ne visi
2809 litų — tiek yra kiekvieno mokinio krepšelyje. Pinigų yra, tačiau dalis jų net nepanaudojama pagal mokinio poreikius. Retas tėvas žino, kad muzikos, dailės, sporto ir kitoms užklasinėms įstaigoms skirti pinigai yra mokinio krepšelyje. Mokslo metams baigiantis Šiauliuose parengta tvarka, kaip paskirstyti pinigus kitai sričiai — mokinių pažintinei veiklai. Skiriama po 8,14 Lt mokiniui per metus.
Sigita STONKIENĖ, Petras BALČIŪNAS
siga@skrastas.lt
Pinigų prašė visos
Šiaulietė, auginanti du mokyklinio amžiaus vaikus, jų papildomam lavinimui išleidžia apie porą šimtų litų per mėnesį. Duktė lanko dailės ir muzikos mokyklas, sūnus — plaukimo mokyklą ir muzikos mokyklą.
Šiais mokslo metais sporto, dailės ar muzikos mokyklas iš dalies finansuoja nebe vien tėvai ir Savivaldybė: bendrojo lavinimo mokyklų mokinio krepšelyje pagaliau atsirado lėšos, skirtos neformaliajam moksleivio švietimui.
Į kurią iš mieste veikiančių įstaigų šios lėšos nukeliaus, sprendžia pats vaikas arba jo tėvai. Tačiau apie šią galimybę dviejų mokinių motina sužinojo tiktai tuomet, kai vaikų lankomos neformaliojo švietimo įstaigos pradėjo, jos žodžiais, tarpusavyje peštis.
„Tų pinigų prašė visos. Tiesiog pradėjome jausti spaudimą iš visų — perveskite mums tas lėšas! Pasijutome nepatogiai: kurią čia dabar pasirinkti? O kas, jeigu tai, kuriai “krepšelio“ neatnešėme, vaikas taps nebemielas?“
Šiaulietė stebėjosi, kad bendrojo lavinimo mokykloje tėvai nebuvo informuoti apie neformaliojo ugdymo lėšų panaudojimą.
Privalo pasirinkti vieną
2007 metais moksleivio krepšelyje neformaliajam švietimui skirta vidutiniškai 12 litų per mėnesį vienam vaikui. Pirmų-ketvirtų klasių moksleiviams skirta po 14,9 lito, penktų-aštuntų klasių — po 9,42 lito, devintų-dešimtų — po 10,98 lito, vienuoliktų— dvyliktų klasių moksleiviams — po 12,56 lito.
Pasak Astos Lesauskienės, Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos, Švietimo ir mokslo ministerija pateikė rekomendacijas, bet parengti lėšų paskirstymo metodiką pavesta savivaldybėms.
Atsižvelgdama į tai, Šiaulių miesto Taryba 2007 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino sprendimą, kuriuo apibūdinta neformaliojo švietimo lėšų perdavimo tvarka.
Iš pirmo žvilgsnio ji paprasta: vaikas vienas arba pasitaręs su tėvais pasirenka neformaliojo švietimo įstaigą, kurią lankys po pamokų ir kuriai norėtų pervesti savojo krepšelio lėšas.
Į kurią iš lankomų įstaigų pinigai nukeliaus, nuo 14 metų sprendžia pats vaikas, iki 14 metų — tėvai.
Prašymą apie savo ketinimus vaikas arba jo tėvai pateikia bendrojo lavinimo mokyklai, kurioje mokosi. Savo ruožtu mokykla išduoda pažymą, kuria patvirtina, kad vaikas tikrai mokosi šioje mokykloje, bei kokiai neformaliojo vaikų švietimo mokyklai ketina vieneriems mokslo metams perduoti lėšas.
Iš miesto bendrojo lavinimo mokyklų neformaliojo švietimo paslaugas po tuo pačiu stogu teikia tiktai „Juventos“ pagrindinė mokykla.
Neformaliojo švietimo programai skirtos lėšos negali būti naudojamos bendrojo lavinimo mokyklose veikiantiems būreliams finansuoti — tam krepšelyje skirta atskira pinigų eilutė.
Šie pinigai taip pat negali būti naudojami darbuotojų darbo užmokesčiui, jie neturi įtakos nustatytam mokesčiui, kurį neformaliojo švietimo įstaigoms moka moksleivių tėvai.
„Kaip kauliukas tarp šunų“
Neformaliojo švietimo įstaigų vadovai džiaugiasi pagaliau gaudami papildomų lėšų iš mokinio krepšelio: iš šių lėšų perkamos priemonės, rengiamos varžybos, apmokamos transporto išlaidos ir kita.
Pripažįstama, kad Šiaulių miesto Švietimo skyrius, vienas iš nedaugelio Lietuvoje parengęs pinigų „vaikščiojimo“ metodiką, padarė daug. Tačiau neslepiama ir nusivylimo: aiškios sistemos nėra.
„Tai yra popierėlių vaikščiojimas žmonių kojytėmis“, — taip pinigų perdavimo procesus įvardijo Irena Šliuželienė, Šiaulių dailės mokyklos direktorė.
Šiais mokslo metais į Dailės mokyklą „krepšelius“ atnešė 25 procentai šios mokyklos moksleivių.
Vaikai, pasak direktorės, su specialiomis jų mokyklose išduotomis pažymomis elgiasi įvairiai: vieni jų paprašo, kiti pamiršta arba pažymas pameta. Kai kurios pažymos, išduotos rugsėjo mėnesį, į Dailės mokyklą atkeliavo tiktai gruodį.
Surinkusios vaikų pažymas, neformaliojo švietimo įstaigos jas pateikia Savivaldybės Finansų skyriui, kuris ir perveda pinigus įstaigai.
Direktorė kritikavo vaiko galimybę rinktis paremti tiktai vieną mokyklą. Jos nuomone, geriau būtų, jei krepšelio lėšos automatiškai „sekiotų“ paskui vaikus į kiekvieną neformaliojo švietimo įstaigą, kaip yra Latvijoje.
„Pats pirminis užtaisas yra negeras, — pinigų perdavimo praktika dalijosi I. Šliuželienė. — Turėtų būti taip: yra vaikas — yra lėšos ir įstaigai. Dabar lieka daug vietos improvizacijai, o pati krepšelio idėja praranda prasmę. Kadangi vaikas gali rinktis tiktai vieną įstaigą, neetiška primygtinai klausinėti, kam jis pervedė pinigus, arba reikalauti, kad pervestų būtent mums. Nes yra ir žmogiškasis faktorius: aha, tai tu krepšelio neatnešei! Negerai, kai tie pinigėliai — kaip kauliukas tarp šunų.“
Dailės mokyklos vadovei pritarė ir Virginija Daugėlienė, Moksleivių namų direktorė. Jos nuomone, tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir neformaliojo švietimo įstaigų jaučiamas vis didesnis atotrūkis ir konkurencija.
Mokyklos neįsipareigoja
Bendrojo lavinimo mokyklos nesijaučia įsipareigojusios rūpintis, kad neformaliojo švietimo lėšos atitektų tiems, kam jos skirtos.
„Mokykla tų pinigų savo “krepšelyje“ neturi. Tėvai supažindinami, bet mums visiškai tas pats, į kokią mokyklą iš Finansų skyriaus tie pinigai nueis, — “Šiaulių kraštui“ sakė Sigita Būdvytienė, Lieporių vidurinės mokyklos direktorė, miesto Mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė.
Direktorės nuomone, savo pinigais pirmiausia turėtų būti suinteresuotos pačios neformaliojo ugdymo įstaigos.
Šiais mokslo metais iš 847 Lieporių vidurinės mokyklos moksleivių pinigus neformaliojo ugdymo įstaigoms pervedė 130 mokinių.
Praėjusių metų pabaigoje Finansų skyriaus sudarytame neformaliojo švietimo įstaigų fonde liko nepanaudota 100 000 litų. Nepanaudotų pinigų likutis, pasak K. Daujotienės, Finansų skyriaus vedėjos, perskirstytas ir vėl grąžintas mokykloms.
Po 8 litus kiekvienam
Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija pernai parengė rekomendacijas, kaip vystyti pažintinę veiklą ir konsultuoti mokinius profesinėje srityje, Šiaulių savivaldybė parengė tų lėšų naudojimo tvarką.
Iš 2809 mokinio krepšelio litų kiekvienam mokiniui lėšų pažintinei veiklai skiriama po 8,14 lito, o profesiniam konsultavimui po 4,15 lito vienam mokiniui per metus.
„Nors pinigų nedaug, tai vis šiokia tokia parama. O mokykla gali rinktis, kam geriausia šiuos pinigus išleisti, vienais metais tam, kitais kitkam“, — sako Violeta Damskienė, Švietimo skyriaus vedėja.
Mokinių pažintinė veikla yra viena iš neformaliojo švietimo formų, skirta skatinti vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ir kultūrinį ugdymą.
Už šiuos pinigus rengiamos ekskursijos, išvykos, kraštotyros veikla, pažintiniai turizmo renginiai, parodų, spektaklių, koncertų lankymas — visa tai, kas turi sociokultūrinę ir meninę vertę, skatina pažinti savo vietovę, regioną, šalį.
Pažintiniais pinigais galima apmokėti už bilietus, keliones, gidų paslaugas.
Profesiniam mokinių konsultavimui skirtos lėšos gali būti naudojamos seminarams, konferencijoms, paskaitoms, profesinių ir aukštųjų mokyklų mugėms apmokėti, aiškinantis mokinių karjeros galimybes, interesus, susipažįstant su darbine veikla.
Iš šių pinigų galima apmokėti mokinių nakvynę, maitinimą, patalpų nuomą, kelionę, informacinės medžiagos gamybą.
Ir vienu, ir kitu atveju pinigų negalima bus naudoti mokytojo darbo apmokėjimui už organizavimą, komandiruotėms į olimpiadas, konkursus, sporto varžybas ir projektų parengimo išlaidoms padengti.
Šią tvarką šiandien svarsto miesto Taryba.
ABEJINGUMAS: Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Lesauskienė apgailestauja, kad mažai mokyklų tėvus informuoja apie galimybę paremti neformaliojo ugdymo įstaigas, nors pačios dėl to nieko nelaimi.
GALIMYBĖ: Bendrojo lavinimo mokyklos moksleivis gali pasirinkti vieną iš lankomų neformaliojo švietimo įstaigų, kuriai perves lėšas iš savo mokinio krepšelio.
VAIKPINIGIAI: Irena Šliuželienė, Šiaulių dailės mokyklos direktorė: „Pats pirminis užtaisas yra negeras. Turėtų būti taip: yra vaikas — yra lėšos ir įstaigai.“
RŪPESTIS: Šiaulių dailės mokyklai lėšas iš neformaliojo ugdymo krepšelio pervedė 25 procentai šios mokyklos moksleivių.
BAIMĖ: Virginija Daugėlienė, Šiaulių moksleivių namų direktorė: „Vaikai ir jų tėvai sako: mes bijom eiti prašyti tos pažymos“.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: „Tai yra popierėlių vaikščiojimas žmonių kojytėmis“
