Naujausios
Mokinių laukia dar vienas antausis
VAIKUS MOKYS ZOOTECHNIKAI IR MECHANIZATORIAI?
Vyriausybė svarsto galimybę mokyklose leisti dirbti studentams ar pedagogo kvalifikacijos neturintiems specialistams. Kitaip tariant, vaikus galės mokyti, kas panorės? O gal švietimo reformos strategai nori sugrąžinti vaikus mokytis į namus, kaip gūdžiais neraštingumo laikais?
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Mokys studentai ir ne pedagogai
Švietimo ir mokslo ministerija parengė švietimo įstatymo pataisas, kad mokyklose galėtų dirbti aukštesniųjų kursų studentai ir pedagogo kvalifikacijos neturintys specialistai. Taip tikimasi kompensuoti pedagogų trūkumą. Prognozuojama, kad šiais mokslo metais, kaip ir pernai, šalies mokyklose trūks apie 1 tūkstančio pedagogų.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, 2007 metų rugsėjo 1 dieną miesto mokyklose trūko 13 mokytojų — chemijos, informacinių technologijų, anglų kalbos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos specialistų.
Šis skaičius, pasak skyriaus vyr.specialistės Jolantos Tautvaišienės, negalutinis, mat kai kurios mokyklos trūkstamų specialistų per mokslo metus ieško savarankiškai.
Šiuo metu Švietimo skyriui mokyklos dar nepateikė galutinių duomenų, kiek ir kokių pedagogų joms trūks rugsėjo 1-ąją.
Mokslo metams lipant ant kulnų, reikalingų specialistų paieškos tenka mokyklų vadovams. Tačiau Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose dirbti studentams ir kitų sričių specialistams, tai yra, ne pedagogams jų neguodžia.
Į mokyklas patrauks mechanizatoriai?
„Devintose-dvyliktose klasėse reikalavimai yra labai aukšti. Bet ką daryti tuo atveju, jeigu mokytojas išeina iš darbo, o paimti į jo vietą nėra ką? Gal tuomet geriau studentas, negu visai nieko“, — paklaustas, ką mano apie tokį sprendimą, svarstė Rimas Budraitis, Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius.
Jo nuomone, tai, kad mokykla atsidūrė kritiškoje situacijoje yra švietimo strategų, gyvenančių šia diena ir nematančių bent porą metų į priekį, problema.
Kolegai pritarė ir Vytautas Giedraitis, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius, šalies Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas. Asociacijos narių posėdžiuose mokytojų deficito problema akcentuojama jau nebe pirmi metai. Miesto mokyklose specialistų trūkumą siekiama kompensuoti, didinant krūvius dirbantiems mokytojams. Tuo tarpu rajonuose ir mažuose miesteliuose padėtis kritiška.
Vyriausybės siūlomas sprendimas mokytojų trūkumą lopyti kitų sričių specialistais, direktoriaus nuomone, problemos neišspręs, tiktai pagilins.
„Kaimiškose vietovėse yra laisvų zootechnikų, agronomų, mechanizatorių, buvusių kolūkių specialistų. Jie gali patraukti į mokyklas. Ir kas tada?“, — liūdnai ironizavo V. Giedraitis.
Problema esą sprendžiama ne taip — reikėtų didinti mokytojų atlyginimus, specialybės prestižą, skatinti rinktis pedagogo profesiją, teikti socialines garantijas, skatinti vykti dirbti į kaimus. „Pedagoginis universitetas prikepa specialistų, bet atlikta apklausa parodė, kad tik 6 procentai studentų galvoja eiti dirbti į mokyklą. Tai yra tikrai nenormalu,“ — mokyklos vadovo nuomone, tokie Vyriausybės sprendimai visiškai diskredituoja pedagogo profesiją.
Istorikas dėsto geografiją
Šiaulių rajono savivaldybės tinklalapyje liepos mėnesio skelbiamais duomenimis, Aukštelkės pagrindinei mokyklai trūko dviejų mokytojų, Drąsučių pagrindinei mokyklai — 1 mokytojo, Gilvyčių pagrindinei mokyklai — trijų mokytojų, Kuršėnų Daugėlių vidurinei mokyklai — psichologo, Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinei mokyklai — dviejų mokytojų, Pakapės pagrindinei mokyklai — trijų mokytojų, Žarėnų pagrindinei mokyklai — dviejų mokytojų, Voveriškių pagrindinei mokyklai — keturių mokytojų.
Voveriškių pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Tamutienė vakar pasidžiaugė pagaliau išsprendusi mokytojų stokos problemą. 2008 metų sausio 2 dieną įsigalioję mokytojo atestacijos nuostatai leidžia pedagogui dėstyti nebūtinai savo specialybės dalyką. Vadovaujantis šia nuostata, kaimo vietovėse taip dirba nemažai mokytojų.
Mokymo kokybė smuktų
Pasak Rasos Jasmontienės, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Šiaulių susivienijimo pirmininkės, mokytojų trūkumo problemas reikia spręsti ne kosmetinėmis priemonėmis. Pritarus Vyriausybės siūlymui, pedagogų darbas būtų dar labiau nuvertintas, mat jaunam mokytojui, kuris neturi patirties, neįmanoma mokėti didelio atlyginimo.
Profsąjungos lyderė sakė, kad mokomi studentų ir ne specialistų, nukentėtų ir mokiniai. Jie labai greitai pajustų, kad negavo deramų žinių, o nuo to visuomenės nepasitenkinimas mokytojų darbu dar labiau padidėtų.
Yra ir dar vienas pavojus — priimdami į darbą žemos kvalifikacijos darbuotojus, mokyklų vadovai siektų sutaupyti krepšelio lėšų. „Jau dabar visi akcentuoja, kad mokymo lygis prastėja. Jei į mokyklą galės ateiti bet kas, bus tragedija,“ — teigė R. Jasmontienė.
Aukštaitijos švietimo darbuotojų susivienijimas liepos pradžioje pateikė ministerijai įstatymo pataisas, prieštaraujančias minėtam Vyriausybės sprendimui.
Švietimo įstatymo pataisos, mokyklose leidžiančios dirbti ir neturintiems pedagogo kvalifikacijos, svarstomos Vyriausybėje. Jei ši pritars, rudenį pataisos bus teikiamos Seimui.
Citata: „Kaimiškose vietovėse yra laisvų zootechnikų, agronomų, mechanizatorių, buvusių kolūkių specialistų. Jie gali patraukti į mokyklas. Ir kas tada dėsis?
TRŪKUMAS: Mokytojų trūksta, tad Vyriausybė svarsto galimybę, kad mokyklose galėtų dirbti aukštesniųjų kursų studentai ir pedagogo kvalifikacijos neturintys specialistai.
TRUMPAREGYSTĖ: Rimas Budraitis, Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius: „Tai, kad mokykla atsidūrė kritiškoje situacijoje yra švietimo strategų, gyvenančių šia diena ir nematančių bent porą metų į priekį, problema.“
POŽIŪRIS: Vytautas Giedraitis, „Romuvos“ gimnazijos direktorius, įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlomas sprendimas mokytojų trūkumą lopyti kitų sričių specialistais problemos neišspręs, tiktai pagilins.
PERSPEKTYVA: Mokytojų trūkumą ruošiamasi kompensuoti kitų sričių specialistais, neturinčiais pedagoginio išsilavinimo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
