
Naujausios
Mokslininkę į Šiaulius atvedė artimųjų paieškos
Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje vyko vieša mokslininkės iš Izraelio Serafimos Velkovich paskaita „Lietuvos žydų likimai Holokausto metu Yad Vashem dokumentuose ir projektuose“. Mokslininkė Šiauliuose ne tik pristatė „Yad Vashem“ centro veiklą, bet ir ieškojo artimųjų kapų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ieškojo tetos kapo
Į Šiaulius S. Velkovich atvyko atostogų metu ieškoti savo mamos tetos kapo. Ta proga Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis paprašė, kad viešnia paskaitytų paskaitą apie Izraelyje įsikūrusio pasaulinio Holokausto aukų įamžinimo centro „Yad Vashem“ veiklą. Šio centro archyvų departamente S. Velkovich dirba jau 15 metų. S. Kerbelis sakė, kad „Yad Vashem“ centro dėka ir jam pavyko daugiau sužinoti apie savo močiutės brolio ir sesers likimus. Iki tol galvota, kad jie žuvo Šiaulių gete, tačiau paaiškėjo, kad Vokietijoje koncentracijos stovykloje visai karo pabaigoje.
„Labai simboliška, kad minint Šiaulių geto likvidavimo 75 metų sukaktį lankausi čia, Šiauliuose“, – „Šiaulių kraštui“ sakė viešnia.
S. Velkovich gimė Maskvoje, bet jau daug metų gyvena Izraelyje. Tai pirma mokslininkės viešnagė Šiauliuose, bet ne pirma Lietuvoje. Viešnia pasakojo, jog iki 1992 metų gana dažnai su šeima svečiuodavosi Vilniuje, atostogaudavo Druskininkuose. Į Šiaulius dažniau atvažiuodavusi S. Velkovich mama, kuri čia lankydavo savo tetą.
S. Velkovich mamos teta Chasia Černin Šiauliuose gyveno dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, turėjo šeimą. Prasidėjus karui, pateko į Šiaulių getą. Tetos sūnus žuvo jos akyse. Tetai pavyko išsigelbėti, ją savo vienkiemyje paslėpė lietuvių šeima.
„Gaila, kad nežinome tų žmonių nei vardų, nei pavardžių ir negalime pateikti Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimui gauti“, – sakė S. Velkovich.
Po karo Ch. Černin ištekėjo antrą kartą taip pat už žydo, kuriam pavyko išgyventi Holokaustą. Kurį laiką šeima gyveno P. Višinskio gatvėje gydytojo Simono Volperto ir jo žmonos Raisos namuose, kuriuose dabar įsikūrusi Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Volpertai kalėjo koncentracijos stovyklose, bet jiems pavyko išgyventi ir po karo grįžti į savo namus Šiauliuose.
Ch. Černin mirė 1975 metais, jos antrasis vyras – trejais metais anksčiau.
S. Velkovich sakė, jog apytiksliai žinojo, kur palaidota teta ir jos vyras, tačiau surasti kapo vis nesisekė. Viešniai iš Izraelio padėjo žydų bendruomenė ir Šiaulių regioninio valstybės archyvo vadovas Armandas Mockevičius.
Teta ir jos vyras ilsisi K. Donelaičio gatvės kapinėse. S. Velkovich dalijosi ateities planais sutvarkyti kapavietę, atnaujinti įrašus paminkliniame akmenyje, nes dabar jie sunkiai įskaitomi. Taigi, tai ne paskutinis mokslininkės vizitas Šiauliuose, kurie jai paliko gerą įspūdį.
Archyve – ir Lietuvos žydų istorijos
Pasiklausyti S. Velkovich paskaitos susirinko žydų bendruomenės nariai, Šiaulių, Joniškio, Pakruojo muziejų darbuotojai, istorikai, Šiaulių gimnazijų mokiniai, visuomenės atstovai.
Pranešėja pasakojo, kad „Yad Vashem“ centras buvo įkurtas 1953 metais. Jo tikslas – įamžinti kiekvieną iš šešių milijonų Holokausto metu žuvusių žydų asmeninę istoriją ir pripažinti ne žydų kilmės asmenis, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus nuo genocido.
S. Velkovich taip pat pristatė „Yad Vashem“ centro internetinį puslapį, jame esantį archyvą ir pasakojo, kaip juo naudotis ieškant reikiamos informacijos.
„Yad Vashem“ iki šiol renka medžiagą ir duomenis apie Holokausto aukas. Tačiau tai, pasak mokslininkės, nėra lengva užduotis. Buvo naikinamos ištisos šeimos, ir tiesiog neliko kam jas prisiminti ir apie jas papasakoti.
„Informaciją renkame iš visos Europos ir visais įmanomais būdais“, – sakė pranešėja ir rodė žemėlapį, kuriame tamsiai ruda spalva pažymėtos šalys, iš kurių surinkta daugiausiai duomenų. Lietuva šiame žemėlapyje pažymėta šviesia spalva, kuri reiškia, kad duomenų nėra pakankamai daug.
Internetiniame „Yad Vashem“ puslapyje į paieškos laukelį įvedus „Lithuania“, rodomi 33 tūkstančiai duomenų. Čia galima rasti nuotraukų, dokumentų fotokopijų, liudijimų ir panašiai. Tarp duomenų – ir S. Volperto ranka užpildyta anketa, atvykus į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Pasak mokslininkės, nemažai informacijos apie nužudytus žydus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, traukiantis vokiečiams, surinko Raudonosios armijos kariškiai. Šie dokumentai saugomi Rusijos archyve. „Yad Vashem“ centras bendradarbiauja su archyvu, tad internetinėje centro duomenų bazėje galima rasti ir šių dokumentų fotokopijų.
Internetinėje bazėje šiuo metu iš viso yra apie 6,8 milijono duomenų (anketų, dokumentų įrašų, laiškų, žmonių liudijimų, pasų fotokopijų) apie 4,8 milijono Holokausto aukų.
„Tačiau dar apie šimtus tūkstančių žuvusių žydų neturime jokių duomenų, tad nusimato dar daug darbo“, – sakė S. Velkovich.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Izraelyje Holokausto aukų įamžinimo centro „Yad Vashem“ archyvų departamente dirbanti mokslininkė Serafima Velkovich į Šiaulius atvyko ieškoti mamos tetos ir jos vyro kapo.
Pristatydama „Yad Vashem“ centro veiklą, S. Velkovich sakė, kad siekiama įamžinti visų šešių milijonų Holokausto aukų atminimą. Duomenų dar trūksta daugiau nei apie milijoną nužudytų žydų.