Mokslininkę į Šiaulius atvedė artimųjų paieškos

Moks­li­nin­kę į Šiau­lius at­ve­dė ar­ti­mų­jų paieš­kos

Šiau­lių Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je vy­ko vie­ša moks­li­nin­kės iš Iz­rae­lio Se­ra­fi­mos Vel­ko­vich pa­skai­ta „Lie­tu­vos žy­dų li­ki­mai Ho­lo­kaus­to me­tu Yad Vas­hem do­ku­men­tuo­se ir pro­jek­tuo­se“. Moks­li­nin­kė Šiau­liuo­se ne tik pri­sta­tė „Yad Vas­hem“ cent­ro veik­lą, bet ir ieš­ko­jo ar­ti­mų­jų ka­pų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ieš­ko­jo te­tos ka­po

Į Šiau­lius S. Vel­ko­vich at­vy­ko ato­sto­gų me­tu ieš­ko­ti sa­vo ma­mos te­tos ka­po. Ta pro­ga Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis pa­pra­šė, kad vieš­nia pa­skai­ty­tų pa­skai­tą apie Iz­rae­ly­je įsi­kū­ru­sio pa­sau­li­nio Ho­lo­kaus­to au­kų įam­ži­ni­mo cent­ro „Yad Vas­hem“ veik­lą. Šio cent­ro ar­chy­vų de­par­ta­men­te S. Vel­ko­vich dir­ba jau 15 me­tų. S. Ker­be­lis sa­kė, kad „Yad Vas­hem“ cent­ro dė­ka ir jam pa­vy­ko dau­giau su­ži­no­ti apie sa­vo mo­čiu­tės bro­lio ir se­sers li­ki­mus. Iki tol gal­vo­ta, kad jie žu­vo Šiau­lių ge­te, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad Vo­kie­ti­jo­je kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­je vi­sai ka­ro pa­bai­go­je.

„La­bai sim­bo­liš­ka, kad mi­nint Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo 75 me­tų su­kak­tį lan­kau­si čia, Šiau­liuo­se“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė vieš­nia.

S. Vel­ko­vich gi­mė Mask­vo­je, bet jau daug me­tų gy­ve­na Iz­rae­ly­je. Tai pir­ma moks­li­nin­kės vieš­na­gė Šiau­liuo­se, bet ne pir­ma Lie­tu­vo­je. Vieš­nia pa­sa­ko­jo, jog iki 1992 me­tų ga­na daž­nai su šei­ma sve­čiuo­da­vo­si Vil­niu­je, ato­sto­gau­da­vo Drus­ki­nin­kuo­se. Į Šiau­lius daž­niau at­va­žiuo­da­vu­si S. Vel­ko­vich ma­ma, ku­ri čia lan­ky­da­vo sa­vo te­tą.

S. Vel­ko­vich ma­mos te­ta Cha­sia Čer­nin Šiau­liuo­se gy­ve­no dar prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, tu­rė­jo šei­mą. Pra­si­dė­jus ka­rui, pa­te­ko į Šiau­lių ge­tą. Te­tos sū­nus žu­vo jos aky­se. Te­tai pa­vy­ko iš­si­gel­bė­ti, ją sa­vo vien­kie­my­je pa­slė­pė lie­tu­vių šei­ma.

„Gai­la, kad ne­ži­no­me tų žmo­nių nei var­dų, nei pa­var­džių ir ne­ga­li­me pa­teik­ti Pa­sau­lio Tau­tų Tei­suo­lių ap­do­va­no­ji­mui gau­ti“, – sa­kė S. Vel­ko­vich.

Po ka­ro Ch. Čer­nin iš­te­kė­jo ant­rą kar­tą taip pat už žy­do, ku­riam pa­vy­ko iš­gy­ven­ti Ho­lo­kaus­tą. Ku­rį lai­ką šei­ma gy­ve­no P. Vi­šins­kio gat­vė­je gy­dy­to­jo Si­mo­no Vol­per­to ir jo žmo­nos Rai­sos na­muo­se, ku­riuo­se da­bar įsi­kū­ru­si Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė. Vol­per­tai ka­lė­jo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­se, bet jiems pa­vy­ko iš­gy­ven­ti ir po ka­ro grįž­ti į sa­vo na­mus Šiau­liuo­se.

Ch. Čer­nin mi­rė 1975 me­tais, jos ant­ra­sis vy­ras – tre­jais me­tais anks­čiau.

S. Vel­ko­vich sa­kė, jog apy­tiks­liai ži­no­jo, kur pa­lai­do­ta te­ta ir jos vy­ras, ta­čiau su­ras­ti ka­po vis ne­si­se­kė. Vieš­niai iš Iz­rae­lio pa­dė­jo žy­dų bend­ruo­me­nė ir Šiau­lių re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo va­do­vas Ar­man­das Moc­ke­vi­čius.

Te­ta ir jos vy­ras il­si­si K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nė­se. S. Vel­ko­vich da­li­jo­si atei­ties pla­nais su­tvar­ky­ti ka­pa­vie­tę, at­nau­jin­ti įra­šus pa­mink­li­nia­me ak­me­ny­je, nes da­bar jie sun­kiai įskai­to­mi. Tai­gi, tai ne pa­sku­ti­nis moks­li­nin­kės vi­zi­tas Šiau­liuo­se, ku­rie jai pa­li­ko ge­rą įspū­dį.

Ar­chy­ve – ir Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­jos

Pa­sik­lau­sy­ti S. Vel­ko­vich pa­skai­tos su­si­rin­ko žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai, Šiau­lių, Jo­niš­kio, Pak­ruo­jo mu­zie­jų dar­buo­to­jai, is­to­ri­kai, Šiau­lių gim­na­zi­jų mo­ki­niai, vi­suo­me­nės at­sto­vai.

Pra­ne­šė­ja pa­sa­ko­jo, kad „Yad Vas­hem“ cent­ras bu­vo įkur­tas 1953 me­tais. Jo tiks­las – įam­žin­ti kiek­vie­ną iš še­šių mi­li­jo­nų Ho­lo­kaus­to me­tu žu­vu­sių žy­dų as­me­ni­nę is­to­ri­ją ir pri­pa­žin­ti ne žy­dų kil­mės as­me­nis, ku­rie ri­zi­kuo­da­mi sa­vo gy­vy­be gel­bė­jo žy­dus nuo ge­no­ci­do.

S. Vel­ko­vich taip pat pri­sta­tė „Yad Vas­hem“ cent­ro in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį, ja­me esan­tį ar­chy­vą ir pa­sa­ko­jo, kaip juo nau­do­tis ieš­kant rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos.

„Yad Vas­hem“ iki šiol ren­ka me­džia­gą ir duo­me­nis apie Ho­lo­kaus­to au­kas. Ta­čiau tai, pa­sak moks­li­nin­kės, nė­ra leng­va už­duo­tis. Bu­vo nai­ki­na­mos iš­ti­sos šei­mos, ir tie­siog ne­li­ko kam jas pri­si­min­ti ir apie jas pa­pa­sa­ko­ti.

„In­for­ma­ci­ją ren­ka­me iš vi­sos Eu­ro­pos ir vi­sais įma­no­mais bū­dais“, – sa­kė pra­ne­šė­ja ir ro­dė že­mė­la­pį, ku­ria­me tam­siai ru­da spal­va pa­žy­mė­tos ša­lys, iš ku­rių su­rink­ta dau­giau­siai duo­me­nų. Lie­tu­va šia­me že­mė­la­py­je pa­žy­mė­ta švie­sia spal­va, ku­ri reiš­kia, kad duo­me­nų nė­ra pa­kan­ka­mai daug.

In­ter­ne­ti­nia­me „Yad Vas­hem“ pus­la­py­je į paieš­kos lau­ke­lį įve­dus „Lit­hua­nia“, ro­do­mi 33 tūks­tan­čiai duo­me­nų. Čia ga­li­ma ras­ti nuo­trau­kų, do­ku­men­tų fo­to­ko­pi­jų, liu­di­ji­mų ir pa­na­šiai. Tarp duo­me­nų – ir S. Vol­per­to ran­ka už­pil­dy­ta an­ke­ta, at­vy­kus į Štut­ho­fo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą.

Pa­sak moks­li­nin­kės, ne­ma­žai in­for­ma­ci­jos apie nu­žu­dy­tus žy­dus Lie­tu­vo­je ir kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, trau­kian­tis vo­kie­čiams, su­rin­ko Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­riš­kiai. Šie do­ku­men­tai sau­go­mi Ru­si­jos ar­chy­ve. „Yad Vas­hem“ cent­ras bend­ra­dar­biau­ja su ar­chy­vu, tad in­ter­ne­ti­nė­je cent­ro duo­me­nų ba­zė­je ga­li­ma ras­ti ir šių do­ku­men­tų fo­to­ko­pi­jų.

In­ter­ne­ti­nė­je ba­zė­je šiuo me­tu iš vi­so yra apie 6,8 mi­li­jo­no duo­me­nų (an­ke­tų, do­ku­men­tų įra­šų, laiš­kų, žmo­nių liu­di­ji­mų, pa­sų fo­to­ko­pi­jų) apie 4,8 mi­li­jo­no Ho­lo­kaus­to au­kų.

„Ta­čiau dar apie šim­tus tūks­tan­čių žu­vu­sių žy­dų ne­tu­ri­me jo­kių duo­me­nų, tad nu­si­ma­to dar daug dar­bo“, – sa­kė S. Vel­ko­vich.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Iz­rae­ly­je Ho­lo­kaus­to au­kų įam­ži­ni­mo cent­ro „Yad Vas­hem“ ar­chy­vų de­par­ta­men­te dir­ban­ti moks­li­nin­kė Se­ra­fi­ma Vel­ko­vich į Šiau­lius at­vy­ko ieš­ko­ti ma­mos te­tos ir jos vy­ro ka­po.

Pris­ta­ty­da­ma „Yad Vas­hem“ cent­ro veik­lą, S. Vel­ko­vich sa­kė, kad sie­kia­ma įam­žin­ti vi­sų še­šių mi­li­jo­nų Ho­lo­kaus­to au­kų at­mi­ni­mą. Duo­me­nų dar trūks­ta dau­giau nei apie mi­li­jo­ną nu­žu­dy­tų žy­dų.