
Naujausios
Mokslo metų pradžia – su baime dėl algų
Nuo rugsėjo įvedama mokytojų etatinio apmokėjimo už darbą tvarka. Atlyginimai mokytojams bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet ir už visas darbo valandas. Ši permaina atnešė daug nežinomybės ir sumaišties.
Profesinės sąjungos džiaugiasi bene didžiausiu laimėjimu, o mokytojai baiminasi dėl savo ateities. Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, pasivažinėjęs po mokyklas, sakė, jog didžiausia baimė – kad sumažės atlyginimas.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Daugiausiai darbo mokyklų direktoriams
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė sako, jog šiuo metu mokyklose pats darbymetis, o daugiausiai nerimo ir darbo turi mokyklų direktoriai.
Per rugsėjį reikia individualiai sudaryti kiekvieno mokytojo darbo pareigybės aprašymą: kokias funkcijas jis vykdo, kiek turi dalyko pamokų, kiek pasirengimo valandų, kiek bendruomeninės veiklos ir kitų darbų. Mokyklų vadovams tai nemažas iššūkis.
Nors laiko tikrai nedaug, tačiau mokyklų bendruomenės, pasak R. Jasmontienės, nėra paliktos be pagalbos. Yra parengtos įvairios metodikos, skaičiuoklės, konsultacijas teikia švietimo profsąjungų nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Su kontaktinėmis ir pasiruošimo pamokoms valandomis situacija daugmaž aiški, tačiau kokias bendruomenei naudingas veiklas mokykla vykdo, teks susėsti mokyklų administracijos, metodinių būrelių, darbo tarybų ar profesinių sąjungų atstovams ir visiems kartu sudėlioti sąrašus.
„Reikia vieną kartą įsivertinti, susirašyti viską, ką mokykla daro, ir išsibraukti, ko nereikia daryti, nes tikrai yra nebūtinų darbų, kurie užima daugybę laiko, todėl mokytojai pavargę, nepatenkinti, neturi laiko nei knygai paskaityti, nei internete panaršyti. Jie praradę žaismingumą ir gyvenimo džiaugsmą“, – sako R. Jasmontienė.
Ji supranta, kad šiuo metu daug įtampos, daug nesusipratimų, pasimetama gausios informacijos sraute, tačiau panikuoti esą neverta.
„Aš ir direktoriams sakau, kur nupulsim, kas čia mus veja? Na, nesuspėsim per rugsėjį susidėlioti, prašysim ministerijos terminą pratęsti iki spalio pabaigos. Bet lietuviai turi tą „striošinimąsi“, baiminimąsi, kas dabar bus, nubaus! Niekas čia mūsų nenubaus, esame savo mokyklos, savivaldybės, valstybės šeimininkai, tai ir tvarkykimės. Dar išlikusi sovietinė valdžios baimė, ta baimė visur ir viską stabdo“, – sako R. Jasmontienė.
Išbandymas ir mokytojų sąmoningumui
Etatinį mokytojų darbo apmokėjimą R. Jasmontienė laiko bene didžiausiu švietimo profsąjungų laimėjimu, dėl jo buvo kovojama bemaž 10 metų.
„Minusas tas, kad dabar visiems reikės padirbėti ir smegenimis, ir laiko sugaišti“, – vienintelį minusą mato profsąjungos atstovė.
„Mokytojas turi būti sąmoningas, privalo žinoti, kokie jo darbai, funkcijos, kiek ir už ką jam mokama. Jeigu mokytojas nebus sąmoningas, drąsus, principingas, save gerbiantis, nebijantis išsakyti savo argumentus, tai apie kokią ugdymo kokybę galime kalbėti?“ – sako R. Jasmontienė.
Pašnekovės manymu, mokytojai, kaip ir dauguma kitų profesijų tautiečių, bijo arba nenori priimti naujovių, nesigilina į jas dėl nesuprantamų priežasčių, dėl to kyla įvairių klaidingų įsitikinimų ir baimių.
„Kartais net klausiu: kas jums yra, ar tingit? Kodėl negalit susėsti ir persiskaityti to įstatymo? Jei tingit, pasikvieskit mane, aš įkalsiu į galvas. Bet lietuviai turi tokį kvailą užsispyrimą“, – sako mokytoja.
Etatinis apmokėjimas, pasak R. Jasmontienės, buvo tik pirmas žingsnis, toliau profsąjungos sieks, kad dvigubai ar net trigubai kiltų pamokos įkainis.
Priešinosi opozicija
Seimo narys, istorikas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas sako, kad labiausiai mokytojų etatinio apmokėjimo modeliui priešinosi opozicija, teikė pataisas, vilkino procesus, todėl įstatymas Seime buvo priimtas geru mėnesiu vėliau, nei buvo planuota, tai yra birželio 29 dieną.
Pasak Seimo nario, nors pasipriešinimas buvo nemažas, tačiau konstruktyvių, logiškų pastabų iš opozicijos nebuvo sulaukta. Bene pagrindinis argumentas – per mažai laiko pasiruošti etatiniam apmokėjimui. Buvo siūloma nukelti reformą į 2019 metus.
„Man kartais buvo sveiku protu nesuvokiama, kodėl taip daroma. Reikėjo daug ir fizinių, ir moralinių jėgų, nes kartais tai nuvesdavo iki visiško nusivylimo Seimo darbu. Destrukcijos buvo labai daug“, – sako parlamentaras.
A. Gumuliauskas džiaugiasi, kad buvo atsilaikyta spaudimui, juolab kad šių metų biudžete jau buvo numatyta etatiniam apmokėjimui 17,4 milijono eurų, ir taip buvo išsaugota finansinė drausmė.
Mokytojų baimės
A. Gumuliauskas kartu su švietimo ir mokslo ministre aplankė ne vieną Joniškio ir Pakruojo rajonų mokyklą. Bene didžiausia mokytojų baimė – kad įvedus etatinį apmokėjimą sumažės atlyginimas.
„Algos gali nedidėti tik dviem atvejais: pirma, jeigu įsivels klaidų skaičiuojant, ir antra, jeigu mokykloje iki rugsėjo 1 dienos drastiškai sumažės mokinių“, – tikina parlamentaras.
Pasak A. Gumuliausko, taip pat nemaža dalis pedagogų klaidingai įsivaizduoja, kad etatinis apmokėjimas – tai algų didinimas.
„Ne, etatinis apmokėjimas nepadidins algų, jis tik įves tvarką. Bet algas didins 95 milijonų eurų investicija. Alga nepakils „nė už nieką“, tiesiog mokytojams bus apmokama už papildomas darbo valandas, už kurias iki šiol nebuvo mokama“, – sako A. Gumuliauskas.
Dar vienas mitas, kurį Seimo narys išgirdo, kad, įvedus etatinį apmokėjimą, mokytojams mokykloje teks sėdėti nuo 8 iki 17 valandos.
„Tai visiškas nonsensas, – sako A. Gumuliauskas ir cituoja ministerijos parengtą informaciją: – Mokyklų vidaus teisės aktuose bus nustatyti atvejai, kada dalį sulygtų darbo funkcijų mokytojai atlieka ne darbovietėje, bet kitose jiems priimtinose vietose.“
Pasak parlamentaro, kuriant etatinio apmokėjimo teisinę bazę aktyviai dalyvavo penkių šalies švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai. Jie labiausiai rūpinosi tuo, kad po reformos nenukentėtų mokytojų atlyginimai.
„Aš nemanau, kad švietimo profsąjungų žmonės norėtų mokytojams blogo. Kiekviena reforma neapsieis be kažkokių nesklandumų, bet nereikia iš to daryti tragedijos. Mes pasiruošę taisyti klaidas, jeigu jų bus“, – sako A. Gumuliauskas.
Švietimo ir mokslo komiteto narys įsitikinęs, kad tai, kaip sklandžiai pavyks įgyvendinti etatinio apmokėjimo modelį, labiausiai priklauso nuo mokyklų vadovų geranoriškumo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė: „Mokytojo darbas nėra tik pamokos vedimas, jis susideda iš daugelio funkcijų. Viena iš jų – bendruomenei naudingi darbai: pasitarimai, metodinė veikla, darbas su tėvais, projektinės veiklos, renginiai, ekskursijos su vaikais ir taip toliau. Iki šiol buvo manoma, kad čia taip sau, iš pašaukimo. Dabar visa tai bus įvertinama laiku, darbo intensyvumu ir tai bus apmokama.“
Seimo narys, istorikas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas: „Suprantu, kad kardinali reforma atneša daug nežinomųjų, ir jų neišsiaiškinus atsiranda daug vietos paskaloms, o jos dažnai būna ne reformos naudai.“
Etatinis apmokėjimas
Po reformos mokytojo etatas sudarys 1 512 valandų per metus (36 valandas per savaitę). Pedagogo veikla bus skirstoma į tris dalis: pamokų vedimą (kontaktines valandas), pasirengimą pamokoms bei darbą su bendruomene.
Kiekvienai mokyklai, remiantis Vyriausybės patvirtinta metodika, bus pateiktas nustatytas mokytojo pareigybių skaičius, kuris priklausys nuo ugdymo plano apimties kiekvienoje klasėje ir mokinių skaičiaus.
Etatas galės būti dalijamas, bet ne smulkiau nei iki 0,25 etato. Kaip ir iki šiol, mokytojas galės dirbti vienoje mokykloje, taip pat dirbti 1,5 etato toje pačioje mokykloje ar sudaryti tokį darbo krūvį per dvi ar kelias darbo vietas.
Pradedantieji mokytojai galės turėti iki 756 kontaktinių valandų (pamokos, būreliai, konsultacijos), visi kiti mokytojai – iki 1008 kontaktinių valandų per metus.
Kitą darbo laiką sudarys pasirengimas pamokoms, pasiekimų vertinimas, profesinis tobulėjimas (pradedantiesiems mokytojams – 90–100 proc., kitiems mokytojams – 30–50 proc. nuo kontaktinių valandų) bei veikla mokyklos bendruomenei (iki 40 procentų nuo etato valandų – pradedantiesiems mokytojams ir iki 50 procentų – kitiems mokytojams).
Kiekvieno mokytojo atlyginimas bus skaičiuojamas individualiai. Kaip ir iki šiol, jis priklausys nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.
Visa etatą sudaranti veikla bus numatyta mokytojo ir mokyklos vadovo sutartyje.
Atlyginti už papildomą darbą pedagogams dar šiemet papildomai bus skirta 17,4 milijono eurų, kitais metais – 49 milijonai eurų, 2020 metais – dar 28,6 milijono eurų. Iš viso mokytojų atlyginimams per pustrečių metų papildomai bus skirta 95 milijonai eurų.
Pagal Vyriausybės planą, vidutinis mokytojo atlyginimas turėtų perkopti 1 000 eurų, neatskaičius mokesčių.