Naujausios
Mokyklos virtuvėse reikia fantazijos
Šie mokslo metai ir vėl atnešė naujovių – draudžiamų prekiauti mokyklų valgyklose produktų sąrašas pasipildė. Aistros verda ir dėl iš namų atsinešamo maisto. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje dirbanti maisto technologė Liuda Prichodkienė įsitikinusi, kad maistas gali būti sveikas, skanus ir net gražus, tereikia fantazijos.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Mažiau cukraus, druskos, bulvių ir riebalų
Nuo rugsėjo darželiuose ir mokyklose vaikams negalima siūlyti pieno produktų su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu (pavyzdžiui, glaistytų varškės sūrelių), valgomųjų ledų, rūkytų mėsos gaminių, draudžiami džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai, padažai su spirgučiais, silkė, kisielius ir taip toliau.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame apraše nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose. Taip pat nurodoma, kaip dažnai vaikams mokyklose ir darželiuose galima patiekti raudonos mėsos patiekalų (ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę), tarkuotų bulvių patiekalų (ne dažniau kaip kartą per dvi savaites), žuvies (ne rečiau kaip kartą per savaitę), daržovės turi sudaryti trečdalį patiekalo ir panašiai.
Kai kurios mokyklos labai griežtai vadovaujasi naujuoju aprašu ir į maistą visai nebededa cukraus ir druskos, nors, pavyzdžiui, mėsos, paukštienos ar žuvies 100 gramų patiekalo gali būti 1 gramas druskos, o 100 gramų gėrimo – ne daugiau kaip 5 gramai cukraus. Tiesa, saldintus gėrimus, taip pat sultis galima patiekti ne dažniau kaip kartą per savaitę ir ne kartu su patiekalais.
Desertai, bandelės, pyragai cukrų gali turėti ne daugiau nei 16 gramų 100 gramų. Šių valgių galima patiekti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.
Jogurtuose šiais mokslo metais dar leidžiama kad būtų 10 gramų cukraus (100 g), vėlesniais metais cukraus kiekis turės palaipsniui mažėti, kol galiausiai pasieks 5 g/100 g.
Renkasi patys
Iš privataus verslo į mokyklos virtuvę prieš dvejus metus atėjusią dirbti maisto technologę Liudą Prichodkienę tiesiog sukrėtė, kokie dideli maisto kiekiai mokyklose keliauja į šiukšlių dėžę. Ji nusprendė nedelsiant pertvarkyti valgyklą švediško stalo principu, kad vaikai galėtų patys pasirinkti patiekalą, garnyrą, įsidėti kiek nori daržovių, įsipilti sriubos.
Virtuvės šefė pripažįsta, kad iš pradžių buvo nerimo, ar vaikai nesistumdys, ar neprimėtys maisto, tačiau jau pirmomis dienomis paaiškėjo, kad nerimauta be pagrindo. Vaikai nei stumdėsi, nei grūdosi, nei mėtė maistą ir dažniausiai suvalgydavo tai, ką būdavo įsidėję, išmetamo maisto kiekiai žymiai sumažėjo.
Didžiausia problema, pasak L. Prichodkienės, buvo apskaita. Mat iš mokyklų valgyklų reikalaujama, kad būtų tiksliai suskaičiuojama, kiek maisto pagaminta, kiek išdalinta, kiek gramų sudaro porciją ir taip toliau, tačiau ir šios problemos buvo gana greitai išspręstos.
Mėgstamiausi blynai, barščiai ir kotletai
L. Prichodkienė sako, kad yra vaikų, kurie kiekvieną dieną galėtų valgyti blynus, yra tokių, kuriems skaniausi kotletukai. Iš sriubų mėgstamiausi barščiai ir pieniška makaronų sriuba. Šių visada reikia virti gerokai didesnius puodus negu kitų. Žuvis vaikams taip pat patinka, bet tik ne malta. Iš daržovių pirmiausiai ištuštėja indas su žirneliais, antroje vietoje – marinuoti agurkai. Mėgsta vaikai ir burokėlius, ir įvairias salotas, tik kopūstų salotos yra mažiausiai populiarios.
Virtuvės šefės pastebėjimu, prie patiekalų vaikai mieliausiai rinktųsi bulves, tačiau jų nerekomenduojama patiekti kasdien, todėl siūlomi kiti garnyrai: ryžių, grikių, perlinių kruopų, makaronų, įvairių kruopų mišiniai. Iš kruopų bene populiariausios perlinės kruopos ir ryžiai.
Valgykloje pietauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. L. Prichodkienė sako, kad mokytojai patiekalus ir garnyrus renkasi panašiai kaip ir vaikai. Tik iš mėsos patiekalų gal dažniau renkasi kepsnius ir troškinius. Vaikai troškinių nelabai mėgsta.
Draudimai – ne kliūtis skaniai gaminti
Virtuvės šefė sako, kad nauji reikalavimai jų valgyklos valgiaraščio labai ženkliai nepakoreguos. Jau ir praeitais metais, kai dar nebuvo draudžiami džiūvėsėliais apvolioti mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalai, „Rasos“ progimnazijos virėjos mažai tokių patiekalų gamindavo. Ne kasdien būdavo patiekiama raudonos mėsos patiekalų, nepasiteisino rūkytos mėsos gaminiai, nemėgo vaikai ir įvairiausių padažų.
Vienintelis ryškesnis pasikeitimas – kad nuo šių metų teks sumažinti bulvių patiekalų – ir kaip garnyrų, ir kaip pagrindinių.
Pasak virtuvės šefės, mokyklos ir darželiai vadovaujasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais pavyzdiniais valgiaraščiais. Žinoma, kiekviena virtuvė gali susidaryti savo valgiaraštį, tačiau jį taip pat reikia patvirtinti. L. Prichodkienė sako, kad savo valgiaraščio norėtųsi, bet laiko stoka kol kas neleidžia tai padaryti.
Virtuvės šefė svarsto, kad vis griežtėjantys reikalavimai galbūt yra pertekliniai, nes namuose vaikai vis tiek valgo ir valgys kitaip, reikia laiko persiauklėti ir tėvams, ir vaikams.
„Šią savaitę kepėme varškės apkepą, jau tiek cukraus, kiek dėdavome anksčiau, negalima, ir vaikai iš karto pajuto, kad nebe taip skanu“, – pasakoja moteris. Beje, prie varškės apkepo galima patiekti tik neriebios grietinės ar nesaldinto jogurto, o apie uogienę negali būti ir kalbos.
Feisbuke „Liudos receptai“ paskyrą turinti L. Prichodkienė įsitikinusi, kad net ir laikantis griežtų reikalavimų, įmanoma maistą pagaminti skaniai. Sriubas, mėsos, žuvies, daržovių patiekalus galima gardinti šviežiomis ir džiovintomis žolelėmis, pipirais. Puikiausi mėsos patiekalai išeina kepti orkaitėje, troškinti garuose.
„Kol kas nematau didelės bėdos. Gal vėliau kas nors išlįs“, – sako L. Prichodkienė.
Ar tikrinti dėžutes, nuspręs mokyklos
Ar nekils maitinimo kaina, juk reikalaujama vaikams dažniau patiekti žuvies, kalakutienos, triušienos, įvairesnių daržovių?
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Silva Sabaliauskienė sako, kad „kaina kils lygiai tiek pat, kiek kyla maisto produktų kainos parduotuvėse“.
„Kad kainos visai nekiltų, neįmanoma, nes produktai brangsta, kol kas nesikeičia tik gamybos kaina“, – įsitikinusi S. Sabaliauskienė.
Pasak specialistės, kol kas nėra nurodymo mokykloms ir darželiams tikrinti iš namų atsinešamų maisto dėžučių turinį.
„Svarbiausia, kad vaikas iš namų atsinešęs maisto juo nesidalintų su kitais. Nes ką gali žinoti, gal kitas vaikas alergiškas kažkuriam produktui“, – sako S. Sabaliauskienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vaikai gali pasirinkti kokių nori daržovių, salotų ir įsidėti tiek, kiek mano, kad suvalgys.
Šiaulių „Rasos“ progimnazijos valgyklos virtuvės šefė, maisto technologė Liuda Prichodkienė yra už sveiką mitybą, tačiau mano, kad reikia laiko pasikeisti ir tėvų, ir vaikų mitybos įpročiams.
Mokiniai ir mokytojai gali rinktis iš kelių tausojančių (virtų, troškintų, orkaitėje be riebalų keptų) mėsos ir daržovių patiekalų.
Prie mėsos patiekiami bent du garnyrai, šį kartą – virtos bulvės ir grikiai.
