Naujausios
Motinos diena su ašara
Šiandien prie mylimos motinos glausimės ne visi. Šiaulietė Irena keturmetį vaiką mato, kai išsiblaiviusi nueina į globos namus. Bet motina savo vaiko būryje kitų nebeatpažįsta. Jos šeima, kaip ir dar 65 šiauliečių šeimos yra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba bando gelbėti tuos, kurie dar nori būti išgelbėti.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Nebeatpažįsta savo mažylio
„Pirmadienį vyras tikrai eis dėl darbo. Aš tai dirbti negaliu, sveikata prasta, šįryt išgriuvau. Ar nueinu pas vaiką? Nu, nueinu“, — akis sukdama į šalį sakė moteris namuose apsilankiusiems socialiniams darbuotojams.
Nuolat girtaujantys moteris ir vyras prieš porą metų dvi dienas po gaisro nepasigedo savo dvimečio vaikelio. Mažasis paklydėlis buvo paimtas ir perduotas globoti vaikų globos namams. Tėvai, neturėdami jokių nuolatinių pajamų, neskubėjo susigrąžinti mažylio.
Pradėjus vyrui dirbti, vaikui buvo leista vasaros mėnesiams pagyventi pas tėvus, tačiau išgeriantys tėvai nelabai brangino galimybę būti su savo vaiku. Rudenį iš šaltų, niūrių, alkoholiu bei smalkėmis po gaisro prasmirdusių namų vaikas buvo nugabentas atgal į globos įstaigą.
Specialistai pastebėjo, kad tėviškais jausmais pasigirti pora negali, nes lanko jį itin retai, kai nuvažiuoja, būryje vaikų negali atpažinti savo atžalos. O parodžius, kuris yra jų vaikas, tik stovi ir žiūri į jį.
Motinos vienu veidu
Kitame bute iš lovos pakyla susivėlusi, randuotu veidu, ištinusiomis lūpomis, be dantų, vos ant kojų pastovinti moteris. Guolyje užklota galva lieka miegoti jos vaikas. Dvokiančiame kambaryje sugrūsta begalė suklypusių baldų, lentynose prikrauta įvairiausių daiktų, ant sienų kabantys sportininkų plakatai išduoda, kad šiuose namuose gyvena paaugliai berniukai.
„Rytą alaus gėriau. Jau noriu gydytis, labai noriu“, — moteris aiškina socialinėms darbuotojoms. Dabar ji jau “susiims“ ir ims tvarkyti savo gyvenimą. Pripuola prie šaldytuvo ir atvėrusi rodo, kad jame produktų tikrai netrūksta: apmusijusiame šaldytuve sudėti pomidorai, kiaušiniai, puodas su paruoštu maistu, kameroje pridėta mėsos.
Dėl didžiulių skolų, Savivaldybės bute gyvenantiems žmonėms, gresia iškeldinimas, o dėl girtavimo — vaikų atėmimas.
„Margyne“ gyvenimas — margas
Probleminių šeimų gausa pasižymi Margiu gatvės daugiabutis. Dvokas, girtaujančių balsai, už kai kurių durų girdėti šunų ambrijimas, prašlitiniuoja susivėlusios, girtos būtybės.
Viename iš butų gyvena šeima, kuriai grasinama ne tik atimti už didžiulius įsiskolinimus savivaldybės suteiktą butą, bet ir vaikus, nes tėvai girtauja, neturi nuolatinio darbo bei socialinių įgūdžių.
„Tai jau spėjai išgerti?“, — klausia socialinė darbuotoja moters, su kuria buvo susitikusios prieš kelias valandas. Šalia jos stovi dvejų metų berniukas. Kambaryje netvarka, kampuose suverstos drabužių krūvos, paloviuose prigrūsta nukleiptų batų, ant dviaukštės vaikiškos lovytės tamsūs purvini patalai, vaikiškas puodelis iki kraštų pilnas, bendrabučio koridoriuose švariau negu šios šeimos kambaryje.
Kito namo rūsyje gyvenanti šeima keletą mėnesių neturi elektros. Pripelijusioje, tamsioje, šaltoje patalpoje gyvenanti šeima nuolat girtauja, jų namai žinoma, kaip girtuoklių landynė.
Mokomi gyventi kitaip
Specialistai, lankantys tokias šeimas patikina, kad ne visi yra alkoholikai. Dalis, užaugę vaikų namuose, neturi socialinių įgūdžių, nemoka paskirstyti gaunamų lėšų, atlikti elementariausių buities darbų. Šių dalykų socialiniai darbuotojai pamoko.
Šeimų, kuriose vienas ar abu tėvai yra narkomanai, alkoholikai, neturi darbų, renka butelius, grybus, uogas, sraiges, vaikai žengia tėvų pėdomis: nebelanko mokyklos nuo pradinių klasių, vagiliauja, svaiginasi, ir kitaip tęsia tėvų pavyzdį.
Šiauliuose nuo šių metų pradžios pradėjo veikti Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba, kurioje dirba 11 darbuotojų.
Jie mieste lanko 65 socialinės rizikos šeimas, kurios yra įrašytos į vaikų teisių apsaugos skyriaus sąrašus. Manoma, kad realiai tokių šeimų yra žymiai daugiau.
Pasak tarnybos vadovės Vidos Šalnienės, beveik visos tokios šeimos yra prasiskolinusios už butą, vandenį, elektrą, nemoka alimentų, yra praradę asmens bei kitus dokumentus.
Socialiniai darbuotojai padeda jiems susitvarkyti dokumentus, eina kartu mokėti mokesčių, užregistruoja vaikus pas gydytojus, padeda tvarkyti dokumentus vaikų priėmimui į darželius, mokyklas, parūpina nemokamą teisinę pagalbą, moko buities darbų.
„Jie nežino, kur jiems eiti, kreiptis, ko klausti, todėl numoja ranka ir neina niekur. Jie socialiai neprisitaikę prie visuomenės, nemoka elgtis su pinigais, todėl reikia mokyti, kaip skirstyti gaunamas lėšas visam mėnesiui ir kitų dalykų“, — pasakojo moteris.
Atsitiesia vienetai
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Kiurienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad iki 2007 metų su socialinės rizikos šeimomis dirbdavo vaikų teisių apsaugos skyrius, tačiau 2008 metų pradžioje visoje šalyje darbui su socialinės rizikos šeimomis buvo įkurti nauji etatai. Šeimos, panaudojančios išmokas ne pagal paskirtį, yra stebimos visoje šalyje.
„Išmokas ateina pasiimti neblaivūs, kaimynai skambina mums, praneša, kad tėvai gavę pinigus už vaikus girtauja, po to vaikai vaikšto ir prašo valgyti. Pinigai išleidžiami per kelias dienas: čipsai, saldainiai, vaisiai, žaislai, gėrimai“, — pasakojo I. Kiurienė.
Socialiniai darbuotojai kontroliuoja, kad būtų perkamas maistas, drabužiai bei kitos būtiniausios prekės vaikui.
„Atsisakiusių alkoholio, susitvarkiusių gyvenimus yra vienetai. Moterys, gyvenančios su alkoholiku sugyventiniu, pačios geria, jis muša ją ir jos vaikus, tačiau jei su tokiu išsiskiria ir susiranda normalų vyriškį ir jos gyvenimas pasikeičia“, — pasakojo I. Kiurienė.
„Prisipratintos“ šeimos bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, noriai įsiklauso į pamokymus, ieško darbo, tvarkosi namus, tačiau nesėkmė, atsitiktinis išgėrimas visą darbą nubraukia — viskas sugrįžta į pradinį tašką.
KOMENTARAS
Atimami vaikai — sukrėtimas
Šiaulių savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjas Vaidutis VISOCKAS:
— 2008 metų sausio 1 dieną buvo užregistruotos 99 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 214 vaikų. Iki šių metų balandžio mėnesio liko 65 tokios šeimos.
Jei šeima visus metus neturi įspėjimų, nusižengimų, negauname pranešimų iš kitų instancijų apie vaikų nepriežiūrą, girtavimą ar smurto atvejus — šeima išbraukiama iš socialinės rizikos sąrašų, tačiau byla saugoma iki kol vaikai taps pilnamečiais. Gavus informacijos apie neigiamus pokyčius šeimoje byla yra atnaujinama, darbas su šeima vėl pradedamas.
Vaiko paėmimas iš namų yra skausmingas ne tik vaikams, bet ir tėvams, kartais tai būna didžiulis sukrėtimas ir stimulas susitvarkyti gyvenimą ir atsiimti vaikus. Tačiau yra kategorija žmonių, kurie tik džiaugiasi, kad vaikus išvežė į globos įstaigą — valdininkai palengvino gyvenimą. Girti voliojasi, mušasi, o išsiblaivę dievagojasi, kad tai paskutinis kartas. Visi jie meluoja, ir meluoja vienodai.
Pas girtus vykstame su policija, kad būtų nustatytas girtumo laipsnis, nes rytą ateina ir pasakoja, kad kažką skaudėjo, gėrę vaistų, nebuvę nuotaikos.
Pagal laikinojo apgyvendinimo aktą vaikus apgyvendiname globos įstaigoje, atlekia tėvai prisižada visais šventaisiais susitvarkyti, kad tik atiduotume vaikus. Vaikui visuomet bus geriau su mama, negu valdiškuose namuose. Vienam vaikui išlaikyti globos įstaigoje reikia skirti 1889 litų, kuriuos moka Savivaldybė.
Tikslas yra ne išplėšti vaiką iš namų, bet sudaryti jam kuo geresnias gyvenimo sąlygas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
(statistika)
Socialinės rizikos šeima
Šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomi nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
(Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas)
citata:
„Jie nežino, kur jiems eiti, kreiptis, ko klausti, todėl numoja ranka ir neina niekur. Jie socialiai neprisitaikę prie visuomenės“
NAMAI: Socialinių įgūdžių neturintys žmonės nemoka tvarkyti buities.
Šiuo metu Šiauliuose socialinės rizikos šeimose auga apie 200 vaikų.
Redakcijos archyvo nuotr.
PRARAJA: Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos vadovės Vidos Šalnienės teigimu, jų lankomos šeimos nemoka atlikti paprasčiausių buities darbų, nemoka mokesčių, neturi dokumentų, todėl pagalba jiems būtina.
Jono TAMULIO nuotr.
