Naujausios
Naktys užkūrė Šiaulius
Tik kultūra prikelia miestą gyvenimui, praėjusią savaitę sakė vienas pagrindinių „Šiaulių naktų“ organizatorių Remigijus Ruokis. Ir nesutikti su jo žodžiais negali – renginių metu gyvybe pulsavo įvairios Šiaulių miesto vietos.
Lukas ALUZAS
lukas@skrastas.lt
Septintosios „Šiaulių naktys“ pirmąkart truko ne dvi naktis, kaip anksčiau, o savaitę. Organizatoriai kvietė pamatyti kitokį miestą: miestą, kuriame auga ir vystosi šiuolaikinis menas, kuriame neįprastai daugiau veiksmo ir gyvybės, kuriame nėra pykčio ir intrigų.
Pamatyti tai, ko trūksta miestui – kokybiško meno ir gyvybės – yra didelis malonumas. Skirtingai nei ateiti prie scenos, ant kurios sukasi televiziniai žvaigždūnai – vargu ar ten kokybė visada aukšta.
Čia ir susivoki: kiek tu nežinai talentingų žmonių!
„Šiaulių naktyse“ nėra vietos mugių kultūrai – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras prisipildo žmonių, jiems atsiranda daugiau laisvės ir erdvės.
Čia vyksta susitikimai su žmonėmis, kurių seniai nematei, kurių pasiilgai, kuriems turi ką pasakyti.
Suvažiuoja buvę šiauliečiai, susikuria ištikimų miesto patriotų bendruomenė. Atgyja keliasdešimties metų senumo vaizdai, kai miesto centre daug žmonių būdavo kasdien.
Nors, pavyzdžiui, ketvirtadienį, po 23 valandos, Vilniaus gatvėje žmonių buvo saujelė. Ir autobusais, važiavusiais iki 1 valandos, keliavo vienas kitas miestietis. Gal todėl, kad „Šiaulių naktų“ veiksmas vyko ir prie „Lapės“, ir prie Salduvės piliakalnio.
Bet savaitgalį minios žmonių parodė tikrą Šiaulių, kaip didmiesčio, veidą.
Buvusiose legendinėse parduotuvės „Buratinas“ ir restorano „Baltija“ patalpose įsikūrė menininkų dirbtuvės, organizatorių štabas, videosalonas, renginių salė. Joje vyko pirmasis „Pietinia slems“ – savotiška inovacija Šiaulių mieste. Poetų kovos mieste – nauja žodžio kūryba: ironiška ir pikta, ekspresyvi ir rami, brandi ir vaikiška.
Tai pavyzdys, kaip momentinė idėja gali virsti sėkminga realybe. Organizatoriams pavyko sukviesti poetų, rašytojų iš Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos. O žiūrovų susirinko tiek, kad atmosfera įkaito tiesiogine prasme.
Socialaus meno idėją skleidė menininkų dirbtuvės „Kilowac“. Jose dalyvavę menininkai iš Lietuvos ir Estijos sukūrė įvairių šviestuvų, kurie keliaus į socialines įstaigas. „Šviečiantis marozas“ ar ilgas, grindis ir lubas liečiantis, spalvotas šviestuvas, nusiųs žinutę – linksmą ar jaukią – žmonėms, besirungiantiems su sunkumais: fiziniais, psichologiniais ir socialiniais.
Kitas ryškus akcentas – performansas „Du Gintautai“ ant buvusio sovietinio monumento šalia Salduvės piliakalnio. Tiesa, žiūrovai tematė tik vieną Gintautą (Gascevičių), grojantį elektroniniu mušamuoju instrumentu. Kitą Gintautą (Lukošaitį) reprezentavo jo skulptūra „Deguonis“.
Performansą papildė choreografinė kompozicija ir G. Gascevičiaus dūžiai puodu į buvusio monumento pagrindą.
Paslaptinga muzika skambėjo ir išėjus G. Gascevičiui – ar jau baigėsi performansas? Vieni išėjo, kiti dar pasiliko.
Kai kurie nesuprato „Lapės“ „uždegimo“, nes įžiebta tik kukli šviesos instaliacija ant „gyvūno“ snukio. Kažkas buvo įsitikinęs, kad „Lapė“ bus padegta...
Kukliai ir išradingai šiauliečius ne tik linksminti, bet ir liūdinti, o gal nervinti – teigiamas šių renginių elementas. Juk šventė be įvairių smulkmenų – ne šventė.
„Šiauliai Jazz-2018“ scenoje atliekama įvairialypė džiazo muzika kvietė miestiečius geriau suprasti džiazo sampratą. Tiesa, vėlų penktadienio vakarą talentingiems muzikantams teko konkuruoti su lietumi.
Reginių ir renginių būta daugiau – „Šiaulių naktys“ prikėlė didmiesčio dvasią ir pakvietė žmones į miestą.
Šiauliuose kol kas trūksta sąlygų savaime skleistis profesionaliai kultūrai. Reikia būti visiškam entuziastui. Ir, laimė, – entuziastų atsiranda.
„Šiaulių naktų“ iniciatyva reikalinga, kad miestas išliktų, vėl susiburtų, o miestiečiai pažintų ir žinotų.
