
Naujausios
Naujieji šiauliečiai „ant ratų“
Šiauliai pagal tarptautinės migracijos rodiklius pernai ne tuštėjo, o pilnėjo. Pilnėjo imigrantų dėka – ukrainiečių, baltarusių. Jie gerina gyventojų statistiką, nors dauguma gyvena „ant ratų“, dirbdami tolimųjų pervežimų vairuotojais. Yra norinčių tapti ir nuolatiniais gyventojais, atsivežti šeimas. Ar Šiauliai jiems svetingi?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vietoj studentų – vairuotojai
Prie vieno Šiaulių universiteto bendrabučio, kuriame studentų seniai nėra, pilna automobilių su ukrainietiškais, baltarusiškais numeriais.
Bendrabutis vėl pilnas gyventojų. Universitetas jį yra išnuomojęs apgyvendinimo paslaugas teikiančiai įmonei. 150 vietų.
„Pas mus apsistoja daugiausia „Girtekos“ vairuotojai“, – sako bendrabučio administratorė.
Šiauliuose prieš porą metų savo bazę įkūrusi transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ – mieste didžiausia, o šalyje viena iš didžiausių vilkikų vairuotojų darbdavė. Vien vairuotojų turi 11 tūkstančių. Šiaulių bazėje – 5 000 darbuotojų. Kiek tarp jų yra iš kitų šalių atvykusių dirbti, nepavyko sužinoti.
„Mes neskirstome darbuotojų pagal tautybes ir nerenkame tokių duomenų, – teigė „Šiaulių kraštui“ bendrovės „Girteka“ Marketingo ir komunikacijų skyriaus vadovė Neringa Rimšelienė. – Ieškome vairuotojų šešiose rinkose, nes Lietuvos darbo rinkoje jų nepakanka, bet ne darbuotojo tautybė, o kvalifikacija mums rūpi.“
Kalbiname prie bendrabučio stoviniuojančius vyrus. Sako, jog atvažiavo iš Ukrainos, dirbs „Girtekoje“. Tvarkosi dokumentus įsidarbinti tarptautinių reisų vilkikų vairuotojais, leidimus dirbti turi.
„Jūs važiuojate į Angliją, Airiją dėl didesnio uždarbio, mes – pas jus“, – sako ukrainiečiai.
Baltarusis Sergejus taip pat atvažiavo darbintis vilkikų vairuotoju. Lietuvoje darbo randa ne pirmą kartą.
„Dirbau Vilniuje, bet Šiauliuose man pasiūlė geresnį uždarbį, todėl čia atvažiavau, – pasakoja vyras. – Yra toks rusiškas posakis: „Žuvis plaukioja, kur giliau, žmogus – kur geriau“. Į Šiaulius buvau atvažiavęs apsižiūrėti prieš Naujus metus – patiko, žmonės draugiški.“
Jo žodžiais, Baltarusijoje darbo gali rasti, bet jis menkai apmokamas, o šeimoje auga trys vaikai, juos reikia maitinti.
„Minimali alga atitinka 250 dolerių, – palygina Sergejus. – Bet regionuose toliau nuo Minsko daugiau ir negausi, tik Minske didesnės algos.“
Požiūris į darbuotoją žeidžia
„Salduvės“ viešbutis taip pat pilnas rusiškai, ukrainietiškai kalbančių gyventojų. Ties įėjimu stovi mikroautobusas su maršruto užrašu „Kijev – Šiauliai“.
Mikroautobuso vairuotojas Denisas sako, jog kartą per savaitę atvažiuoja į Šiaulius: vienus tėvynainius atveža dirbti, kitus parveža namo.
„Visi norėtų dirbti savo tėvynėje, bet pas mus darbo nėra, – sako Denisas. – Labai sunku dirbti vilkikų vairuotojais – po šešias savaites namo negrįžta. Aš pats taip 9 metus atidirbau, tik važinėjau po Rusiją. Geriau už namus nieko nėra.“
Prie mikroautobuso būriuojasi vyrai. „Baigėme kadenciją – po dviejų mėnesių važiuojame namo, po mėnesio vėl čia grįšime – sako vilkikų vairuotojai. Dirba jie ne „Girtekoje“ – kitose transporto įmonėse.
Vienas tikina, jog įmonėje apie 80 procentų vairuotojų yra ukrainiečiai, baltarusiai. Kaip Šiauliuose jaučiasi, ar patenkinti darbu ir požiūriu į juos?
„Šiauliečiai ir padeda, ir informaciją suteikia, – teigia vyrai. – Požiūris normalus, prekybos centruose gerai aptarnauja, jauni žmonės rusiškai nemoka, bet su jais angliškai susikalbame.“
Tačiau apie darbo sąlygas vyrai nenori kalbėti.
Tik vienas tiesiai šviesiai sako, jog pagarbos ir teisingumo pasigenda. Yra dirbęs ir Lenkijos transporto įmonėse, tikina, jog patyrimas panašus.
„Ir ten, ir čia mus apgaudinėja, – palygina. – Šypsosi ir apgaudinėja, vis ieško argumentų ir priežasčių, kaip nesumokėti to, ką pažadėjo. Mes čia esame tik todėl, kad šiuo metu neturime kitos išeities. Patikėkite, kai Ukrainoje buvo gera situacija, gyvenimo lygis buvo geresnis, nei pas jus.“
Jis pabrėžia, jeigu įmonės savininko požiūris į darbuotoją yra pagarbus, tai ir už mažesnę algą gali dirbti. Svarsto darbo ieškotis Vokietijoje – ten, jo žodžiais, su visais elgiamasi teisingai.
O kitas ukrainietis, pasivadinęs Jonu, tikina, jog norėtų gyventi Lietuvoje. Turi ikimokyklinio amžiaus vaikų ir norėtų, kad šeima čia būtų, kad nebereikėtų blaškytis tarp Ukrainos ir Lietuvos. Mano, jog šeimai nebūtų sunku čia integruotis.
„Gal aš pats lietuviškai ne taip greitai išmokčiau, bet maži vaikai greitai kalbų mokosi, – svarsto Jonas. – Tik pas jus migracijos politika tokia, kad labai sunku gauti nuolatinį leidimą gyventi. Domėjausi Migracijos tarnyboje. Atsakė, jog tokie kaip mes, vairuotojai, čia kaip ir negyvename, nes važinėjame. O reikia, kad vienoje firmoje būtum dirbęs penkerius metus, kad turėtum gyvenamąją vietą. Reikėtų gamykloje įsidarbinti – gal tada pavyktų.“
Verslui mieste – impulsas
Ukrainiečiai patys klausia, ką šiauliečiai mano apie juos? Ar miestui jie naudingi?
„Aišku, kad naudingi, – įsitikinusi Zokniuose veikančių svečių namų „Laimos namai“ savininkė Laima Merčaitienė. – Jie ir mokesčius moka, ir verslas klientų turi – ne tik viešbučiai, bet ir parduotuvės, kavinės, taksistai. Daug kas ir daugiabučiuose butus jiems nuomoja, tik kažin, ar patys nuomotojai mokesčius sumoka?“
L. Merčaitienės nuolatiniai klientai – vilkikų vairuotojai iš Ukrainos.
„Kas savaitę pirmadienais–antradieniais antplūdis būna, ir kai jie atvažiuoja mokytis į „Girtekos“ akademiją, o po kokį šimtą atvažiuoja“, – teigia šiaulietė.
Žino, jog tie vairuotojai, kurių namai Ukrainoje yra karo zonoje, norėtų su šeimomis persikelti į Lietuvą. Dviem pati padėjo nukakti iki Migracijos tarnybos, pateikti užklausimus.
„Gyvena jie Luhanske, Donecke, laukia atsakymų, ar leis nuolat gyventi“, – pasakoja šiaulietė.
Pati verslo ėmėsi prieš dvejus metus.
„Esu našlė, vaikai užsieniuose, net depresija buvo užpuolusi – gulėdavau ir į lubas žiūrėdavau, iš trečios grupės invalidumo pensijos neišgyvensi, reikėjo kažką daryti. Man priklausiančiuose namuose įkūriau apgyvendinimo namus ir nesigailiu, kad verslo ėmiausi“, – sako moteris.
Migracijos tarnybos duomenimis, leidimus dirbti gauna ir statybininkai iš trečiųjų šalių.
Kalbinti kelininkų ir statybos bendrovių vadovai teigė, jog ukrainiečius samdo daugiausia Kauno, Panevėžio bendrovės.
„Mes kol kas ukrainiečių nesamdome, – sakė šiaulietis verslininkas Stasys Pakarklis, statybinių medžiagų ir kelių tiesimo įmonės savininkas ir vadovas. – Bet samdysime nuo kovo mėnesio, kai prasidės sezonas, nes darbų nespėjame daryti.“
Įmonės vadovo teigimu, labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – šaligatvių plytelių klojėjų, ekskavatorininkų, mokančių dirbti su specialia technika.
„Jaunimas tokio darbo nesirenka, – apgailestauja verslininkas. – Iki šiol darbuotojų ieškojome regione – 100 kilometrų spinduliu aplink Šiaulius, bet teks ieškoti plačiau.“
Domina ir mokykla
Šiaulių miesto rusakalbės „Santarvės“ gimnazijos direktorė Ingrida Kuolienė teigia, jog iš atvykusiųjų į Šiaulius dirbti žmonių sulaukia klausimų apie galimybes mokytis jų vaikams.
„Ukrainiečiai tuo domisi nuo tada, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje, bet kol kas atvykusių iš Ukrainos vaikų turime tik kelis“, – sako direktorė.
Mokykloje visų dalykų pamokos, išskyrus rusų kalbos ir literatūros, vedamos lietuviškai. Ar kyla problemų?
„Bet kuriam vaikui nėra lengva, kai pasikeičia aplinka, o čia ne tik mokykla, draugai, bet ir šalis keičiasi, tačiau vaikai greitai prisitaiko, – teigia I. Kuolienė. – Jiems vedamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, per metus susidaro ir iki penkių tokių vaikų grupė.“
„Santarvės“ gimnazijoje pastaruosius kelerius metus mokinių nebemažėja. „Dabar turime 170 mokinių, o naujų kasmet priimame po 20“, – sako dirkektorė.
Gerina migracijos rodiklius
Išankstiniai statistikos duomenys rodo, jog pernai į Šiaulius iš kitų šalių atvyko 830 daugiau asmenų, nei išvyko. Tarptautinės migracijos rodiklis antrus metus iš eilės yra teigiamas – 2017 metais buvo 400 daugiau imigravusių nei emigravusių iš Šiaulių.
2018 metais imigrantų (išankstiniais duomeninis) buvo per 2600, o emigrantų – 1770.
Savivaldybės duomenys apie miesto gyventojus pagal gyvenamosios vietos deklaravimą rodo, jog Šiauliuose ypač padaugėjo Ukrainos piliečių. Per praėjusius metus jų skaičius padidėjo daugiau nei 2 300 (metų pradžioje buvo 4 200, o pabaigoje – per 6 500).
Pagal šį rodiklį antroje vietoje – Baltarusijos piliečiai. Per praėjusius metus jų skaičius padidėjo puse tūkstančio, iš viso Šiauliuose dabar yra per 1 730 Baltarusijos piliečių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ukrainiečiai tolimųjų pervežimų vilkikų vairuotojai, atidirbę „kadenciją“ – du mėnesius, rengiasi į namus. Po mėnesio pailsėję grįš atgal į Šiaulius.
Darbo migrantų maršrutas.
Mikroautobuso vairuotojas Denisas kiekvieną savaitę tėvynainius atveža dirbti į Šiaulius: „Kiekvienas norėtų tėvynėje dirbti, bet pas mus Ukrainoje darbo nėra“.
Sergejus – vairuotojas iš Baltarusijos: „Pas mus atlyginimo minimumas sudaro vos 250 dolerių, bet regionuose daugiau ir negausi, o aš turiu tris vaikus – juos maitinti reikia.“
Buvusiame studentų bendrabutyje perspėjimai naujiems gyventojams – darbo migrantams rusų kalba apie draudimus rūkyti ir vartoti alkoholį.
Migracijos pareigūnės komentaras
Užsieniečių migrantų – jau pusšešto tūkstančio
Lina KIAUNIENĖ, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė ir skyriaus laikinoji vadovė, informavo apie gavusius leidimus laikinai gyventi ir komentavo situaciją Šiaulių regione:
– Šiuo metu Šiaulių apskrityje gyvena 5 509 užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Daugiausia iš jų – 4 020 Ukrainos piliečių, 1 180 Baltarusijos piliečių, 130 Rusijos Federacijos piliečių.
2018 metais 3 960 užsieniečių pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. 2017 metais buvo pateikta tūkstančiu mažiau – 2 900.
Vieni užsieniečiai persikelia dirbti į kitus miestus, kiti nutraukia darbo sutartis ir išvyksta atgal į gimtinę, dar kiti išvyksta toliau į Europą, todėl Šiaulių apskrityje per 2018 metus užsieniečių skaičius padidėjo tik 1 870.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – darbas. Labai nedidelį procentą sudaro šeimos nariai, studentai, verslininkai ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Pagal specialybes Šiaulių apskrityje užsieniečiai daugiausia dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, bet jau atsiranda ir statybininkų, suvirintojų, siuvėjų.
Dažniausiai teikiami prašymai dirbti tarptautinio krovinių vežimo įmonėse – „Girteka“, „Transriva“, „Nostrada“, o iš statybų įmonių – bendrovėse „Medingė“, „Bolivija“, „Linorvas ir ko“, AGDA.
Leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ir keičiamas laikotarpiui ne ilgesniam kaip 2 metai, pagal darbdavio prašymą. Jei užsienietis nenutraukia darbo sutarties, leidimas gali būti keičiamas daug kartų. Šiauliuose yra keletas užsieniečių, atvykusių dirbti ir gyvenančių jau daugiau kaip 10 metų.
Užsienietis, kuris gauna leidimą darbo pagrindu, atsivežti šeimos negali.
Kiekvienais metais Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius patvirtina sąrašą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Šiame sąraše – suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, siuvėjas, skerdikas, mėsininkas, betonuotojas, elektrikas, plataus profilio statybininkas, pastolių statytojas, tinkuotojas apdailininkas, izoliuotojas ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas.
Minėtų specialybių užsieniečiams nereikia pateikti darbo biržos leidimo dirbti, užtenka pateikti dokumentus, įrodančius turimą specialybę ir darbo stažą (ne mažesnį kaip 1 metų per pastaruosius dvejus metus) ir darbdavio tarpininkavimo raštą. Kitų specialybių darbuotojams reikia darbo biržos leidimų dirbti.
Galimybė gauti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsiranda, kai jis be pertraukos gyvena Lietuvoje 5-erius metus, turi gyvenamąją vietą, pragyvenimo lėšų, moka lietuvių kalbą. Paprastai tai yra užsieniečiai, kurie atvyko šeimos susijungimo pagrindu.
Europos Sąjungos piliečiams leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nereikia, jiems išduodame tik pažymas, patvirtinančias teisę gyventi Lietuvoje. Šiuo metu Šiaulių apskrityje yra apie 230 europiečių, didžioji jų dalis – Latvijos piliečiai. Jų atvykimo pagrindai įvairūs: vienų – šeimos, kitų – darbo.
Lina Kiaunienė, einanti laikinai Migracijos skyriaus vadovės pareigas, sako, jog ukrainiečiai ir baltarusiai sudaro daugumą tarp užsieniečių, kuriems darbo pagrindu suteikti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.