Neįgaliojo būsto pritaikymas trunka amžinybę

Neį­ga­lio­jo būs­to pri­tai­ky­mas trun­ka am­ži­ny­bę

Šiau­lie­tė Je­le­na Bo­jar ket­vir­ti me­tai gy­ve­na Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čia­me bu­te, mo­ka nuo­mą. Neį­ga­li mo­te­ris skun­džia­si, kad per tuos me­tus nie­kaip ne­prip­ra­šo, kad būs­tas bū­tų iki ga­lo pri­tai­ky­tas jos po­rei­kiams. Pa­si­ro­do, kreip­tis dėl būs­to pri­tai­ky­mo ga­li­ma tik kar­tą per 10 me­tų ar­ba pa­blo­gė­jus svei­ka­tai.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Sun­ku vers­tis sa­va­ran­kiš­kai

Je­le­na ap­ro­do sa­vo na­mus bend­ra­bu­čio ti­po na­me. Du kam­ba­riu­kai, vie­na­me jų įreng­ta vir­tu­vė, ne­di­du­kė vo­nios ir tua­le­to pa­tal­pa.

Vo­nio­je ir tua­le­te nė­ra jo­kių ran­ke­nų, tu­rėk­lų, į ku­riuos ga­lė­tų įsi­kib­ti neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je sė­din­ti mo­te­ris. Ne­bei­šei­na ir du­rų už­si­da­ry­ti, nes kliū­va į ve­ži­mė­lį.

Ce­reb­ri­niu pa­ra­ly­žiu­mi ser­gan­ti Je­le­na pa­sa­ko­ja, jog kar­tą pa­sly­do ir ne­be­ga­lė­jo at­si­kel­ti. Taip ją, gu­lin­čią ant grin­dų, su­ša­lu­sią, ra­do iš dar­bo su­grį­žęs gy­ve­ni­mo drau­gas.

Vi­siš­kai mo­ters po­rei­kiams ne­pri­tai­ky­ta ir vir­tu­vė. Spin­te­lės, vi­ryk­lė stan­dar­ti­nio aukš­čio. Kriauk­lė ir čiau­pas sė­dint ve­ži­mė­ly­je sun­kiai pa­sie­kia­mi, to­dėl in­dus mo­te­ris ve­ža­si į vo­nią, kur nors ir ne­pa­to­giai, per­si­krei­pusi, bet ga­li juos iš­si­plau­ti.

Sun­ku Je­le­nai pa­siek­ti ir vir­tu­vės švie­sos jung­tu­ką, ku­ris yra maž­daug 160 cen­ti­met­rų aukš­ty­je.

Pa­da­ry­ta daug, bet ne vis­kas

Je­le­na pa­sa­ko­ja, jog 2015 me­tais ap­si­gy­ve­nu­si Sa­vi­val­dy­bės bu­te krei­pė­si į Šiau­lių mies­to so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­rą ir Sa­vi­val­dy­bę dėl būs­to pri­tai­ky­mo neį­ga­lio­jo po­rei­kiams. Maž­daug po me­tų bu­vo įreng­tas pan­du­sas, įsta­ty­tos pla­tes­nės bu­to du­rys su dviem aku­tė­mis.

Prieš ku­rį lai­ką pa­keis­ti ir bu­to lan­gai. Tik Je­le­na ste­bi­si, kad pa­lan­ges no­rė­ta pa­lik­ti se­nas be­to­ni­nes. Vie­ną šiaip ne taip pri­pra­šė, kad pa­keis­tų, o vie­na ir li­ko be­to­ni­nė. Meist­rai paaiš­ki­no, esą ji dar vi­sai ge­ra, ne­nut­ru­pė­ju­si, be to, la­biau pa­tva­ri už da­bar­ti­nes.

„Pra­šiau, kad bū­tų ir jung­tu­kai nu­leis­ti, ran­ke­nos įsi­kib­ti su­mon­tuo­tos, bet man pa­sa­kė, kad vi­sa tai vė­liau, ei­goj, taip ir lau­kiu jau tre­ti me­tai“, – sa­ko Je­le­na.

Tik pra­dė­ju­si skųs­tis mo­te­ris su­ži­no­jo, kad vi­daus pri­tai­ky­mų tu­rės lauk­ti 10 me­tų, anks­čiau ga­li ti­kė­tis ne­bent pa­blo­gės svei­ka­tos būk­lė. Je­le­na sa­ko ne­ži­no­ju­si, kad vi­sų dar­bų rei­kė­jo rei­ka­lau­ti iš kar­to, nie­kas apie tai nein­for­ma­vo.

„Būs­to pri­tai­ky­mo ko­mi­si­jo­je tu­rė­jo da­ly­vau­ti ir neį­ga­lių­jų at­sto­vas, ku­ris tu­rė­jo pa­tar­ti, kaip tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tas būs­tas, bet aš jo nė aky­se ne­ma­čiau“, – sa­ko Je­le­na.

Rei­kia ra­šy­ti pra­šy­mą

„Neį­ga­lus as­muo dėl būs­to pri­tai­ky­mo ga­li kreip­tis kar­tą per 10 me­tų lai­ko­tar­pį. Ta­čiau svei­ka­tai pa­blo­gė­jus, ga­li­ma ir vėl kreip­tis dėl būs­to pri­tai­ky­mo. Kai maž­daug prieš mė­ne­sį lan­kė­mės pas Je­le­ną, in­for­ma­vo­me ją, kad rei­kia pa­teik­ti pa­žy­mą iš gy­dy­to­jo, pa­ra­šy­ti pra­šy­mą, ir ko­mi­si­ja svars­tys. Bet, kiek ži­nau, mo­te­ris pra­šy­mo dar ne­pa­ra­šė“, – „Šiau­lių kraš­tui“ si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nio būs­to po­sky­rio ve­dė­ja Ija Jen­cie­nė.

Pa­sak I. Jen­cie­nės, mo­te­ris anks­čiau gy­ve­no so­cia­li­nia­me bu­te, ta­čiau jo dėl pra­stų gy­ve­ni­mo są­ly­gų at­si­sa­kė ir per­si­kė­lė gy­ven­ti į Sa­vi­val­dy­bės bu­tą. Šio būs­to nuo­ma yra bran­ges­nė nei so­cia­li­nio, ta­čiau ne­rei­kia nuo­lat dek­la­ruo­ti pa­ja­mų ir yra ga­li­my­bė iš­si­pirk­ti bu­tą. Nuo­mos su­tar­ty­je taip pat nu­ma­ty­ta, kad ei­na­mą­jį re­mon­tą at­lie­ka pa­ts nuo­mi­nin­kas, tik ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas yra nuo­mo­to­jo pa­rei­ga.

So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rė Vi­da Šal­nie­nė sa­kė, kad mo­te­ris prieš sa­vai­tę lan­kė­si cent­re, pra­šė pa­da­ry­ti būs­to pri­tai­ky­mo do­ku­men­tų ko­pi­jas, ta­čiau pra­šy­mo dėl pa­kar­to­ti­nio pri­tai­ky­mo ne­pa­ra­šė, nors ir bu­vo ra­gi­na­ma.

„Mes su­pran­ta­me, kad jai gal su­dė­tin­ga pas mus at­va­žiuo­ti, at­vež­ti do­ku­men­tus, bet tai ga­li pa­da­ry­ti jos drau­gas. Da­bar ji tik žo­džiu iš­sa­kė, ko­kio pri­tai­ky­mo dar no­rė­tų, bet kol ne­tu­ri­me raš­tiš­ko pra­šy­mo ir gy­dy­to­jo pa­žy­mos, ne­ga­li­me pra­dė­ti net svars­ty­ti“, – sa­ko V. Šal­nie­nė.

Kiek būs­to pri­tai­ky­mui neį­ga­lio­jo po­rei­kiams ski­ria­ma lė­šų, yra nu­ma­ty­ta tvar­kos ap­ra­šuo­se. Pa­sak V. Šal­nie­nės, ski­riant lė­šas at­si­žvel­gia­ma į žmo­gaus ne­ga­lios sun­ku­mą ir ko­kio pri­tai­ky­mo rei­kia la­biau­siai.

Ar da­ly­va­vo neį­ga­lių­jų at­sto­vas pri­tai­kant Je­le­nos bū­stą? V. Šal­nie­nė ti­ki­na, kad tik­rai da­ly­va­vo, nes jo da­ly­va­vi­mas bū­ti­nas. Ka­dan­gi bu­vo įren­gia­mas pan­du­sas, jį neį­ga­lus ko­mi­si­jos na­rys ir iš­ban­dė, o į Je­le­nos bu­tą ne­bu­vo už­su­kęs, nes ne­bu­vę po­rei­kio.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Nuo kū­di­kys­tės ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­žiaus pa­ženk­lin­ta Je­le­na Bo­jar no­ri tik vie­no – gy­ven­ti oriai.

Prieš po­rą me­tų Je­le­nos bu­te pa­keis­ti lan­gai, ta­čiau pa­lan­gės li­ko se­nos, be­to­ni­nės.

In­dus neį­ga­li mo­te­ris plau­na vo­nio­je, nes vir­tu­vė­je kaip rei­kiant ne­pa­sie­kia kriauk­lės ir čiau­po.

2016 me­tais neį­ga­liai mo­te­riai pa­tek­ti į bu­tą bu­vo įreng­tas pan­du­sas, tie­sa, ne tie­siai į bu­tą ar ko­ri­do­rių, o į dra­bu­žių džio­vyk­lą.