Naujausios
Nesibaigiančios diskusijos dėl pėsčiųjų gatvės
Šiaulių miesto Vilniaus gatvės bulvaro dalies su amfiteatru rekonstrukcija – vėl aptarta su bendruomene. Projektiniai pasiūlymai ketvirtadienį buvo pakartotinai pristatyti viešai, plius atskirai – architektų bendruomenei. Klausimų projektuotojams nesumažėjo, nes iš esmės jie pristatė tuos pačius sprendinius, nors jau buvo sulaukę kritikos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vizija ta pati
Vienas po kito vyko pristatymai. Iš pradžių – Architektų sąjungos miesto skyriuje, po to – Savivaldybėje.
Pakartotinai svarstyti pasiūlymai, nes prieš tris mėnesius jiems nepritarta.
Kelininkų bendrovė Kauno UAB „SRP Projektas“ rengia bulvaro rekonstrukcijos techninį projektą. Atnaujinama bus unikali miesto erdvė – Vilniaus gatvės bulvaro dalis tarp Tilžės gatvės ir Draugystės prospekto.
Oficialiai bulvaras atnaujinamas, kaip susisiekimo komunikacija, E kategorijos (nemotorizuota, prilyginta žvyrkeliui) gatvė. Savivaldybė tik sugebėjo „išsikovoti“, kad būtų pripažinta ypatingu statiniu.
Projekto vadovas – kelininkas Nerijus Jakulis nei prieš tris mėnesius, pirmą kartą pristatant projektinius pasiūlymus, nei dabar į svarstymą nesikišo. Tik šį kartą įsivardijo esąs projekto „administratorius“.
Projektinius pasiūlymus pristatinėjo architektė Asta Kiaunienė, urbanistinės dalies vadovė.
Ji pati teigė, jog „mažai kas pasikeitė“ nuo pirmojo pristatymo.
Siūlomi sprendiniai, kaip sutvarkyti penkias bulvaro erdves: „Gaidžio“ laikrodžio skverą, Povilo Višinskio paminklo aikštę, amfiteatrą, universiteto skverą ir aikštę su fontanu „Paukščiai“ prie viešbučio.
Kertasi nuomonės
Aikštės prie viešbučio sprendiniams miesto architektai iš esmės nepritaria. Rekonstrukcijos projektuotoja ją dalija į mažesnę nei dabar – fontano aikštę, ir siūlo atkurti gatvę – Draugystės prospekto tęsinį iki Trakų gatvės automobiliams statyti, o ties sankirta su prospektu įrengti sankryžą.
Miesto architektų nuomonė vienareikšmė: prie viešbučio turi būti formuojama vientisa nesudarkyta erdvė – automobiliams įrengti požeminę aikštelę.
A. Kiaunienės teigimu, tokiems sprendiniams trukdo teisiniai dalykai nes čia yra ne tik Savivaldybės, bet ir viešbučio privatus sklypas, privati aikštelė.
Miesto architektai siūlė rodyti ir galimą užstatymą. Medinės pergolės dabar žymi buvusių pastatų vietas – ties P. Višinskio aikšte, amfiteatru. Projektuotoja pergolę prie aikštės transformuotų į metalo ir stiklo konstrukcijų galeriją, o prie amfiteatro – į dengtą vaikų žaidimų paviljoną.
„Aišku, geriau būtų nežaisti kažkokiais elementais. Bet kol užstatymo nėra, jie gali būti“, – teigė kaunietė architektė ir gynėsi, jog spręsti užstatymo galimybes – „ne šio projekto apimties reikalas“.
Miesto Tarybos narė, Miesto ūkio plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė vienareikšmiai pabrėžė, jog miesto architektai – profesionalai ir jų nuomonė turi būti išgirsta.
„Jeigu sakoma, kad miestui to reikia, tai ir turi būti daroma“, – teigė politikė.
Praleidžiama proga?
Savivaldybėje pastaruoju metu suabejota, ar daryti amfiteatrą su 500 sėdimų vietų? Projektuotoja taip pat mano, kad užtektų 100 vietų, kiek dabar. Tuomet netektų tankinti suoliukų ir naikinti tarp jų žaliąsias terasas. Dengti išardomu žiemą tentu siūloma tik sceną.
Šalia amfiteatro ties bulvaru ir toliau siūloma vietoj pergolės iš kolonų ir medinių santvarų statyti stogeliu dengtą paviljoną – vaikų žaidimo aikštelę su karstynėmis ant specialios dangos.
Zenonas Ripinskis, tarptautinio festivalio „Saulės žiedas“, organizatorius ir vadovas, klausė, ar dėl amfiteatro buvo bendrauta su kultūros žmonėmis, renginių organizatoriais?
Išgirdęs neigiamą atsakymą, stebėjosi: „Kaip amfiteatre vyks koncertai, kai šalia vaikai triukšmaus aikštelėje?“
Yra proga sceną pertvarkyti, bet nieko nesiūloma. Kultūrininko žodžiais, čia koncertuoti, šokti, „tai tas pats, kaip krepšinį žaisti išlenktoje aikštelėje“.
„Scena turi būti kvadrato ar stačiakampio formos, – sakė Z. Ripinskis ir siūlė jos erdvę plėsti, uždengti visą amfiteatrą tentu. „Bent šešis mėnesius galima būtų koncertuoti“, – sakė jis.
Patikinta, jog scenos neišeis pertvarkyti, nes tuomet reikėtų naikinti rododendryną, kurį Savivaldybė reikalauja išsaugoti.
„Medžius kertate, o invazinius rododendrus saugote, – replikavo svarstymo dalyviai. – Gal galima juos kitur perkelti?“
Senosios liepos bus kertamos ir keičiamos mažų lajų liepomis, kaip anksčiau rekonstruotoje bulvaro dalyje. Tik atskiros medžių grupės gali būti išsaugotos.
Nebesiūloma keisti dizainerio V. Purono kurtų šviestuvų, pripažinta, jog burbulų kompozicija ypač graži ir verta išsaugoti.
„Kieti“ suoliukai
Suoliukai, kurie vizualizacijose rodomi lygiai tokie kaip šveicariški, kainuojantys po 1 000–2 200 eurų, dar iki svarstymo sukėlė pasipiktinimą. Bet A. Kiaunienės teigimu, nei tiek kainuoja, nei yra „šveicariški“. Atseit, tik parodyti, kaip galimi. Tačiau būtinai turi būti pagaminti iš kietmedžio, kurių trys rūšys siūlomos, ir geriau ne vietinių gamintojų.
Esą tai rodo Kauno Laisvės alėjos pavyzdys. Vokiečių gaminti puikiai atrodantys, o vietos gamintojų suoliukų kokybė ne tokia, nors ir vieni, ir kiti naudoję to paties kietmedžio rūšį.
Miesto Tarybos nariui Gedeminui Vyšniauskui kėlė abejonių, ar techniniame projekte gali būti tokios konkrečios nuorodos į medienos rūšis ir galimai net į gamintojo šalį?
Anksčiau atnaujintoje Šiaulių bulvaro dalyje suoliukai daryti iš ąžuolo, bet po dešimtmečio jau prastai atrodo. Šios bulvaro dalies autorė Rūta Stuopelienė pritarė, jog nereikėtų taupyti pinigų ir statyti suoliukus iš tinkamesnės medienos.
Klausta, ar projekto vadovai turi licencijas dirbti su kultūros paveldo objektais, nes bulvaras – senojo miesto vieta, turinti kultūros vertybės statusą?
Apsiginta, kad projektą rengiant pasitelkta tokią licenciją turinti projektuotoja. Klausiama, kas yra rekonstrukcijos autorius, A.Kiaunienė iš pradžių teigė: „Kolektyvas“, o vėliau tikslino: „Aš“.
Pasigenda pokalbio
Architektų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog stinga projektuotojų bendravimo su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.
Kodėl nesikalbama su verslininkais, kad ir jie atnaujintų įėjimus į kavines, parduotuves? „Įėjimų laiptai liks apgriuvę, kokie yra“, – prognozuoja R. Stuopelienė.
Aikštės prie viešbučio problema taip pat gali būti išspręsta tariantis su viešbučio savininkais, kitaip viešbučio sklypo dalis gadins visą vaizdą.
R. Stuopelienės nuomone, dar viską galima spėti išspręsti, jeigu bus kalbamasi, nors laiko ir nėra daug.
„Tik laiko bizūnas gali priversti Savivaldybę priimti tai, kas siūloma ir tiek, kad nebūtų prarasta 4 milijonų eurų europinė parama bulvarui“, – svarstė R. Stuopelienė.
Projektuotojai Savivaldybės jau yra paprašę pratęsti techninio projekto rengimo terminą – būtent dėl diskusijų. Bet žada dar šiemet baigti darbą.
„Bulvaras labai svarbi vieta, urbanistinė problemos čia yra svarbiausios, – sakė R. Stuopelienė. – Vis prisidengiame teisiniais aspektais, o dykros uždengiamos pergolėmis, rododendrais ar dar kokiais daiktais. Reikia suvokti, jog kas bus padaryta, nebus keičiama 50 metų.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Bulvare pradėti darbai komunikacijoms atnaujinti, bet koks turi būti bulvaro vaizdas, sutarimo nėra iki šiol.
Kaunietė architektė Asta Kiaunienė, bulvaro rekonstrukcijos projekto urbanistinės dalies autorė, teigia, jog į miesto architektų siūlymus atsižvelgti trukdo teisiniai aspektai.
