
Naujausios
Nuteisti Rusijos šnipai
Vakar Šiaulių apygardos teisme nuosprendį išgirdo trys vyrai: 66-erių Sergej Moisejenka, kaltinamas šnipinėjimu, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, Lietuvos Respublikos pilietis 34-erių Sergej Pušin, kaltinamas šnipinėjimu, ir 36 metų Ainas Kazlauskas, kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nusikaltimai priskirti prie itin sunkių
Už padarytus nusikaltimus S. Moisejenka pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 10 metų ir 6 mėnesiams, S. Pušin – 5 metams.
A. Kazlauskas nuteistas kalėti 2 metams ir 8 mėnesiams, bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams. Jam paskirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo sprendimu, konfiskuotas S. Moisejenkai priklausantis garažas ir automobilis. Per kratas iš S. Pušin paimtas kompiuteris, įkroviklis.
S. Pušin ir A. Kazlauskas nuo sulaikymo pradžios aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išsamiai aiškino, kada ir kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir dalyvavusius asmenis, jų vaidmenį. Todėl tai teismas pripažino kaip jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
S. Moisejenkos ir S. Pušin padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie itin sunkių, keliančių pavojų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
Byla, kurioje visi trys teisiamieji pripažinti kaltais, išnagrinėta neviešuose posėdžiuose.
Dirbo Rusijos naudai
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 metų gruodį, kai Lietuvos specialiosios tarnybos surinko informaciją, kad dabar jau buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkas, kapitonas S. Pušin yra užverbuotas Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios pavedimu renka ir perduoda minėtą tarnybą dominančią informaciją. Bylos duomenimis, S. Pušin šnipinėti svetimai šaliai buvo užverbuotas 2012 metais.
Atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos teisėtvarkos institucijų, specialiųjų tarnybų operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo.
S. Moisejenka yra baigęs karo medicinos fakultetą, įgijo karo chirurgo specialybę. Tarnybą baigė būdamas pulkininku, yra Rusijos gynybos ministerijos pensininkas. Į Lietuvą atvyko 1978 metais, dirbo Šiaulių karo ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, 1989–1990 metais buvo paskirtas Šiaulių karo ligoninės medicinos dalies vyresniuoju specialistu. S. Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
Rusijos pilietis S. Moisejenka šiaulietį S. Pušin pažinojo nuo vaikystės, nes artimai bendravo su pastarojo seneliu, pas kurį šiaulietis leisdavo vasaras.
Bylos duomenimis, S. Moisejenka ir S. Pušin bendraudavo ir medžioklėse, taip S. Pušin buvo užverbuotas.
S. Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S. Pušin, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias tokią informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti.
Nustatyta, kad S. Moisejenka taip pat yra perdavęs šiauliečiui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti. Bylos duomenimis, S. Pušin buvo perduota ir pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Rusijos pilietis už surinktą ir perduotą informaciją S. Pušin mokėjo nuo 300 iki 1 000 eurų.
Tokių susitikimų būta ne mažiau nei septynių. Šnipų susitikimai vyko Lietuvoje, per juos buvo laikomasi ypatingos konspiracijos, buvo profesionaliai slepiamos būsimų susitikimų data, laikas ir vieta.
Bylos duomenimis, S. Pušin surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos.
Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Informaciją S. Pušin rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašęs į įvairias laikmenas.
Per ikiteisminį tyrimą atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat buvo rasta didelis kiekis sprogmenų, šaudmenų, rankinių granatų su sprogdikliais, didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kelios dešimtys vienetų įvairaus kalibro šaudmenų. Didžioji jų dalis rasta pas A. Kazlauską, kita – pas S. Moisejenką. Abu vyrai buvo pažįstami.
S. Moisejenka savo kaltę dėl šnipinėjimo kategoriškai paneigė, dėl šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų kaltu prisipažino iš dalies.
A. Kazlauskas kaltės neneigė.
S. Pušin kaltu prisipažino visiškai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Rusijos pilietis Sergej Moisejenka kaltės nepripažino. Tačiau teismas jo įvykdytą nusikaltimą įvertino kaip itin sunkų ir keliantį grėsmę Lietuvos Respublikos nepriklausomybei.
Sergej Pušin už šnipavimą Rusijos naudai kalės penkerius metus.
Šiaulietis Ainas Kazlauskas pripažintas kaltu, tačiau jam bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.