
Naujausios
Nuo emigracijos sulaiko šeima ir medikų sąjūdis
Pradėk nuo savęs, bet nebaik savimi. Toks yra Lietuvos medikų sąjūdžio, gimusio lapkričio pradžioje, šūkis. Lietuvos medikų sąjūdžio taryboje Šiauliams atstovauja oftalmologė Lina Bridžiūtė-Skučienė, dirbanti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Gydytoja nuoširdžiai viliasi, kad sąjūdis išjudins visos šalies medikus ir pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Kviečia jungtis ir kitus šiauliečius
Lapkričio 15 dieną įvyko Lietuvos medikų sąjūdžio steigiamasis posėdis, įsteigta asociacija, praeitą savaitę ji įregistruota Registrų centre. Išrinkta nauja vadovybė. Sąjūdžio tarybos pirmininke tapo Živilė Gudlevičienė, Nacionalinio vėžio instituto Biobanko vadovė, o sąjūdžio vadovu išrinktas Darius Jauniškis, dirbantis privačioje klinikoje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju.
L. Bridžiūtė-Skučienė sako, kad pasitraukus iš visuomeninių pareigų vienam iš sąjūdžio lyderių Vytautui Kasiulevičiui, Premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojui, kilo šiokia tokia krizė.
„Bet tai net į gera išėjo, nes mobilizavosi kitų narių jėgos. Atsirado supratimas, kad tai – ne vieno žmogaus reikalas, o visų, ir nereikia laukti, kad vienas ar du žmonės viską sutvarkys“, – sako gydytoja.
Išrinkus naujus sąjūdžio lyderius, internetinėje erdvėje netrūko komentarų ir klausimų, ar privačiame sektoriuje dirbantys medikai gins paprastų gydytojų ir slaugytojų interesus.
L. Bridžiūtė-Skučienė įsitikinusi, jog tai, kad naujieji sąjūdžio lyderiai yra iš privataus sektoriaus, net geriau, nes yra nepriklausomi nuo valstybinių įstaigų, todėl turės daugiau drąsos gindami Lietuvos medikus.
„Grįždami naktį iš valdybos posėdžio Vilniuje, kalbėjomės su vyresniu kolega iš Mažeikių. Jis buvo aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis. Žmogus sakė, kad dabar jaučiasi visai taip pat, kaip tada“, – pasakoja gydytoja.
Pasak medikės, sąjūdžio dalyviai viliasi, kad jų judėjimas išjudins ne tik medikus. Medikų sąjūdį palaiko beveik 30 pacientų asociacijų ir organizacijų, Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacija, užsienyje dirbantys lietuviai medikai ir net Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Sąjūdžio taryboje L. Bridžiūtė-Skučienė yra kol kas vienintelė iš Šiaulių, tačiau tiki, kad prisijungs ir daugiau šiauliečių medikų: gydytojų, slaugytojų.
Norint tapti sąjūdžio nariu galima užpildyti anketą asociacijos tinklalapyje www.medikusajudis.lt, kilus klausimų galima kreiptis tiesiai į L. Bridžiūtę-Skučienę elektroniniu laišku adresu bridziute@gmail.com.
Reikalavimai – kelti algas ir reglamentuoti darbo krūvį
Lietuvos medikų sąjūdis reikalauja reformuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus, sumokėti visą kainą už valstybės draudžiamus asmenis.
„Dabar mums valstybė sumoka ne už visą darbą. Juk kirpėja nekerpa kas antro žmogaus už dyką, taip ir gydytojas turėtų gauti atlygį už kiekvieną pacientą“, – įsitikinusi pašnekovė. Seime jau pateikta įstatymo pataisa šiuo klausimu. Tikimasi, kad pataisoms bus pritarta ir jos įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Taip pat reikalaujama padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Gydytoja sako, kad įkainiai už konsultacijas nekelti jau daug metų. Pakėlus įkainius, augtų ir medikų atlyginimai.
Reikalaujama pakelti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus iki vidutinio ES šalių atlyginimo, reglamentuoti maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę.
„Dabar beveik nėra gydytojų, kurie dirbtų tik vienu etatu. Kas iš to? Jie pavargę, neatidūs, suirzę, todėl daro klaidų. Jeigu alga būtų bent dviguba, nereikėtų dirbti dviem etatais, gydytojai būtų atidesni, kantresni, būtų mažesnė klaidų tikimybė. Jeigu pakiltų atlyginimai, tikėtina, kad daugiau medikų liktų Lietuvoje, taigi ir eilės pas gydytojus trumpėtų“, – priežastis, kodėl reikia kelti algas medikams, vardija gydytoja.
L. Bridžiūtės-Skučienės įsitikinimu, eilės pas specialistus sutrumpėtų ir tuomet, jeigu gydytojas dirbtų tik savo kvalifikaciją atitinkantį darbą ir neužsiimtų tais, kuriuos gali atlikti ir slaugytoja. Beje, nereikalaujantys specialisto kvalifikacijos darbai sudaro bemaž 40 procentų visų darbų.
Prie eilių pas gydytojus mažėjimo galėtų prisidėti ir patys pacientai, labiau rūpindamiesi savo sveikata, atsisakydami žalingų įpročių, sveikai maitindamiesi ir daugiau judėdami.
Dar vienas reikalavimas – sustabdyti sankcijų taikymą. Jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriimančioms pas šeimos gydytoją per 7 dienas, pas specialistą – per 30 dienų. Siekiama sustabdyti ir sankcijas medicinos darbuotojams už netyčines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu nebuvo padaryta žala pacientų sveikatai ar gyvybei.
„Derėsimės, sieksime įtikinti, kad būtų priimtas žalos atlyginimo be kaltės įstatymas, kuris stalčiuose guli jau gal daugiau kaip 10 metų“, – sako gydytoja.
Medikai taip pat pageidauja, kad visi su sveikatos priežiūra susiję įstatymų, įsakymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektai būtų rengiami bendradarbiaujant su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, organizacijomis ir skelbiami viešai.
„Taip pat reikalaujame, kad visiems slaugytojams ir gydytojams būtų sudarytos sąlygos kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje bei užsienio šalyse, ir finansuoti, nes dabar dauguma medikų daro tai iš savo atlyginimo. Tai turėtų būti valstybės reikalas, nes nuo to priklauso, kokia bus paslaugos kokybė“, – tikina L. Bridžiūtė-Skučienė.
Arba veikti, arba emigruoti
Paklausta, kaip įsitraukė į Lietuvos medikų sąjūdžio veiklą, L. Bridžiūtė-Skučienė sako, kad mintis, jog reikia kažką daryti, keisti, kirbėjo jau besimokant rezidentūroje.
Tai buvo sunkių išbandymų metas. Jeigu norėjai kažką padaryti, turėjai kovoti, būti balta varna ir net rizikuoti, kad nebaigsi mokslų. Kadangi Lina jau anksčiau buvo baigusi šeimos gydytojo rezidentūrą, jautėsi kiek saugesnė, todėl drąsiau reiškė savo nuomonę, gynė savo poziciją.
„Norėjau operuoti, o rezidentūroje neruošia akių chirurgų, todėl važiavau mokytis į Rusiją. Sulaukiau priekaištų, kodėl važiuoju mokslų metu, atsakiau, kad čia negaunu to, ko man reikia, ir išvažiavau. Visada buvau maištininkė“, – pasakoja L. Bridžiūtė-Skučienė.
Po studijų Kauno rajone gimusi ir užaugusi medikė dirbti atvyko į Šiaulius, nors daug kas iš kolegų stebėjosi, persakinėjo įvairiausių gandų. Lina jų nepaisė, vylėsi, kad čia galės operuoti. Vilniuje ar Kaune – didelė konkurencija, tam, kad gautų operacijų, gali praeiti ir 10 metų.
Pradėjusi dirbti Lina sako supratusi, kodėl tiek daug jaunų žmonių emigruoja. Emigravo ir jos kolega, su kuriuo kartu atvyko dirbti į Šiaulius. Ir ne atlyginimas buvo pagrindinė priežastis, o įtampa darbe, mobingas (pažeminimas, pajuokos, nuvertinimas, ujimas, patiriamas iš kolegų).
L. Bridžiūtė-Skučienė prisipažįsta, kad ir jai buvo minčių emigruoti. Sulaikė tik šeima. O dabar laiko ir prasidėjęs medikų sąjūdis.
„Gimė viltis, kad čia galima kažką padaryti, nes atsirado žmonių, kurie išdrįso. Įsitraukiau ir aš“, – sako Lina.
Prasidėjus medikų sąjūdžiui, L. Bridžiūtė-Skučienė domėjosi kolegų reakcijomis į jį. Vieni sakė: „Puiku, kad vyksta, seniai to reikėjo. Darykit!“ Kiti buvo skeptiškai nusiteikę: „Ne kartą bandėm, nieko čia nepakeisim.“ Treti, daugiausiai slaugytojos, sakė: „Mes bijom.“
„Joks medikas neturi bijoti dėl savo darbo vietos, nes tai, ką turim – savo žinias, praktiką, iš mūsų niekas neatims. Ir tokiais bauginimais jau nereikėtų žaisti“, – sako medikė.
L. Bridžiūtė-Skučienė studijuoja medicinos vadybą. Vienas dėstytojas paskaitos metu kartą studentų paklausė, ar reikia keisti sveikatos priežiūros sistemą. Visi sutiko, kad reikia. O kaip? Studentai pažėrė daugybę siūlymų. „O ką mes kiekvienas galime padaryti?“ – paklausė dėstytojas. Šį kartą studentams teko gerai pasukti galvas ir pasižadėti, kad tai, ką sugalvojo, įgyvendins, o kaip sekėsi, aptars kitos sesijos metu.
Lina pasakoja pasižadėjusi nepriimti pacientų be eilės, jeigu to prašo kitas medikas ar administracijos darbuotojas. Buvo du tokie atvejai ir gydytoja sako iš inercijos vos nesutikusi, bet laiku susigriebė ir pasakė „ne“.
„Tai maži dalykai, bet kiekvienas galime kažką padaryti, o susibūrę kartu ir matydami kryptį, galime labai daug nuveikti“, – įsitikinusi Lina.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti oftalmologė Lina Bridžiūtė-Skučienė sako, jog sujudus Lietuvos medikams gimė viltis, kad dar galima kažką čia pakeisti ir nereikės emigruoti.
L. Bridžiūtė-Skučienė įsitikinusi, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs – ką aš galiu padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi.