Nuo karo Sirijoje – į lietuvių glėbį

Nuo karo Sirijoje – į lietuvių glėbį

Nuo karo Sirijoje – į lietuvių glėbį

Šiaulių oro uosto terminale apkabindama bičiulę, pabėgėlė iš Sirijos nesulaikė džiaugsmo ašarų. Lietuvoje ji – svečias, o ne pabėgėlė. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia dešimčiai krikščionių šeimų ras prieglobstį šeimose ir parapijose. Gimtojoje šalyje sirams teko kęsti badą ir troškulį, grėsė būti nužudytiems dėl religijos.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Iš Turkijos į Lietuvą

Sunki, pusantro tūkstančio kilometrų kelionė per Libaną į Turkiją – tarpinę stotelę, iš kurios penkias valandas trukęs skrydis į Lietuvą. Teko daryti didelį lankstą – išvengti pavojingiausių regionų.

Važiuoti autobusu – savižudybė. Sukilėliai sustabdo autobusą, patikrina pasą, kuriame yra įrašas apie tikėjimą, kitatikius sušaudo vietoje. Vieni bėgo krovininias lėktuvais, slėpėsi bagažo skyriuje, kitus vežė automobiliais.

Trečiadienį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų (KOP) orlaivis „Spartan“ parskraidino 37 Sirijos piliečius nuo 9 iki 83 metų. Mažiausią šeimą sudaro trys, didžiausią – dešimt trijų kartų šeimos nariai. Dar trys sirai atvyks vėliau.

Trečdalis atvykusiųjų neseniai išgyveno siaubą apsuptame Homso mieste – badavo ir kentė troškulį 80 parų.

Lietuvoje sirų statusas ne pabėgėliai, o šalies svečiai. Jų išlaikymas valstybei nekainuos, tuo rūpinasi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Metus laiko žmonės gyvens šeimose, parapijų namuose Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje, Šilutėje.

Nelaimės suartina

„Nenuversime kalnų, neišgelbėsime viso pasaulio, bet prie to prisiliesti – visuomet prasminga. Neseniai priėmėme gydytis sužeistus Maidane. Tai buvo panaši humanitarinė akcija. Nedidelis gestas, bet tie, kurie suteikia paramą, savotiškai praturtėja, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Nelaimės suartina. Nors Sirija labai toli, kai žmonėms nutinka nelaimė, atstumai ne tokie svarbūs“.

Svečių atvykimu į Lietuvą rūpinosi Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kalbėjo, jog priimti nuo karo baisumų bėgančius Sirijos gyventojus paskatino artima religinės bendruomenės patirtis.

„Esame mažumos bažnyčia. Patys patyrėme daug vargo, žinome, ką reiškia neviltis, skausmas, prisimename pokarį, kai mūsų tikėjimo ir kitų konfesijų žmonės traukėsi į Vakarus. Krikščionys – labiausiai pažeidžiama grupė Sirijoje, kasdien patiria prievartą, plėšimus, smurtą, žudynes“, – kalbėjo M. Sabutis.

Vyskupas baisisi – krikščionių vaikai Sirijoje grobiami tiesiog gatvėje. Už tai, kad jie liktų gyvi, iš tėvų prašoma išpirkos.

Tikisi gįžti į tėvynę

Laukimo salėje nekantriai trypčiojo ir pažįstamų veidų akimis ieškojo siras Pierre Naoum su žmona Aida. Prieš pusantrų metų į Lietuvą atvykusi pora su trimis vaikais bėgo iš karo apimtos Sirijos.

Lietuvoje šeima suprato buvę apgauti – kadangi nelegaliai kirto sieną, sutuoktinius suėmė, atskyrė nuo vaikų, teismas skyrė 20 parų arešto. Vėliau jie gavo pabėgėlio statusą.

Pierre laisvai kalba rusiškai, kadangi 1987-1995-aisiais gyveno Ivanove netoli Maskvos, ten baigė tekstilės institutą, yra profesionalus tekstilininkas. Žmona Aida – matematikos mokytoja. Šiuo metu šeima gyvena Jonavoje.

„Darbo nerandame. Sako, reikia mokėti lietuvių kalbą. Bet net patys lietuviai kalbėdami lietuviškai darbo neranda, gal kalba čia niekuo dėta?“ – svarstė P. Naoum.

Didžioji dalis atvykusiųjų – P. Naoum pažįstami, kiti – iš regiono kuriame šeima gyveno Sirijoje. Jis tarpininkavo bendraujant su atvykėliais, padėjo palaikyti ryšį, susikalbėti.

Pasak vyro, jie atvyko tikrai ne dėl ekonominių priežasčių. Sirijoje žmonės buvo susikūrę gerovę. Tarp svečių – onkologijos gydytojas, keli stomatologai, naftos gręžinių inžinierius, pedagogė, tekstilininkas, menininkas.

„Kai Sirijoje situacija normalizuosis, tikiuosi grįžti. Daugelis mūsų to tikisi. Deja, manau, tai bus dar ne greitai. Pasibaigus karui reikalai dar pablogės. Gali atsirasti du Assadai (prezidentas Bashar al-Assadas, aut. past.). Nesakau, kad jis geras ar blogas. Jis geriausias iš visų blogų“, – svarstė P. Naoum.

Atlikę būtinas dokumentų ir bagažo patikros procedūras į salę pamažu ima rinktis atvykėliai. P. Naoum su žmona Aida vienas po kito apkabina savo tautiečius. Moters akyse – ašaros.

Bėgo, kad nenužudytų

Kartu su atvykėliais Šiaulių oro uosto terminale vyskupas M. Sabutis sukalbėjo maldą lietuvių ir arabų kalbomis. Šeimos yra dviejų skirtingų konfesijų krikščionys – katalikai asirai, kurie iki šiol medžiasi aramėjų kalba, ir ortodoksai.

„Visų atvykusiųjų istorijos skausmingos“, – sako iš Turkijos su sirais skridęs užsienio reikalų ministro patarėjas Donatas Augulis. Dvi šešiolikmetės paauglės atskrido vienos, tik su seneliais. Tėvai liko Sirijoje, nes negalėjo išskristi.

Dvylika varžtų rankoje – po automobilio avarijos, kurią onkologijos gydytojas Gabriel Galo patyrė bėgdamas nuo persekiotojų.

„Nebebuvo kitos išeities, tik bėgti iš savo šalies. Norėjau apsaugoti savo vaikus. Esu labai dėkingas Lietuvai ir lietuviams, kurie mums padėjo ir priėmė. Bėgome, kad mūsų nenužudytų. Toliau – kaip Dievas duos“, – kalbėjo siras. Kartu su juo atvyko 23-ejų duktė ir 18-metis sūnus. Vyras viliasi, kad su taika jis galės sugrįžti namo.

Beveik trejus metus Sirijoje vykstantis konfliktas jau nusinešė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių gyvybių. Kaimyninėse šalyse Libane, Jordanijoje, Turkijoje, Irake glaudžiasi daugiau kaip 2 mln. Sirijos pabėgėlių.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ATVYKIMAS: Šiaulių oro uoste išlipę iš lėktuvo pabėgėliai iš Sirijos šypsojosi – Lietuvoje jie priimti svetingai.

SUSITIKIMAS: Pusantrų metų Lietuvoje su šeima gyvenantis siras Pierre Naoum (kairėje) draugiškai apkabino atvykusius tautiečius. Daugelį jų jis pažįsta asmeniškai.

PRIEŽASTIS:"Bėgome tam, kad mūsų nenužudytų. Toliau – kaip Dievas duos“, – kalbėjo onkologijos gydytojas Gabriel Galo.

MALDA: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su atvykėliais Šiaulių oro uosto terminale sukalbėjo maldą lietuvių ir arabų kalbomis.