Naujausios
Renovacijos vertę butų savininkai pajuto ir šildymo sąskaitose. „Pavyzdžiui, šildymas už sausio mėnesį mūsų renovuotame daugiabutyje kainavo apie 1,24 euro už kvadratinį metrą. Nerenovuotuose daugiabučiuose ši suma siekia apie 2,5 euro, o kai kur net ir 5 eurus už kvadratą – skirtumas milžiniškas“, – sako daugiabučio gyventojų atstovas Valdas Zabiela.
Renovacijos metu apšiltintas stogas, sienos ir cokolis, atnaujinta visa šildymo sistema bei šilumos mazgas, modernizuota karšto vandens sistema, apšiltintos rūsio lubos, įstiklinti ir apšiltinti balkonai, mediniai langai pakeisti plastikiniais. Taip pat įrengta saulės elektrinė, pakeisti šalto vandens ir nuotekų vamzdynai, atnaujintos laiptinės. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjo apie 47 procentus, o energinio naudingumo klasė pakilo iš F į B.
Norėjo sutaupyti ir gyventi patogiau
Pasak prieš 50 metų statyto penkiaaukščio gyventojų atstovo, sprendimą renovuotis lėmė pastato amžius bei augančios šildymo sąnaudos. Daugiabučio konstrukcijos ir inžinerinės sistemos jau buvo susidėvėjusios, neramino dažni gedimai ir avarijos, o energinis efektyvumas nebeatitiko šiandieninių gyventojų poreikių.
„Negalima sakyti, kad daugiabutis buvo apleistas ar kad už šildymą mokėjome daugiausiai Kupiškyje – tikrai ne. Tačiau aplink beveik visi namai jau renovuoti arba baigia atsinaujinti, o mūsų daugiabutis buvo likęs vienintelis toks. Iš vienos pusės – baltos plytos, iš kitos – raudonos, o ir šios jau trupėjo. Tvarkėme parapetus, lopėme tai vieną, tai kitą vietą, bet bendro vaizdo tai nekeitė. Norėjome atsinaujinti, kad gyventume ir gražiame, ir taupiame name“, – sako V. Zabiela.
Įkvėpė artimiausių kaimynų pokyčiai
Ne mažiau svarbi priežastis renovuotis buvo ir aplinkinių namų pavyzdys. Kaip pasakoja šį renovacijos projektą administravusios įmonės direktorius Albertas Audickas, mieste jau buvo atnaujinta daugiau nei šešiasdešimt daugiabučių, todėl žmonės turėjo daug gyvų pavyzdžių prieš akis – matė, kaip keičiasi pastatų išvaizda, techninė būklė ir gyvenimo kokybė.
„Didžiausią įtaką sprendimui turėjo žodis iš lūpų į lūpas. Gyventojai kalbėdavosi su gretimų namų kaimynais, o šie dalijosi patirtimis, pasakojo apie rezultatus, todėl papildomai įtikinėti beveik nereikėjo. Be to, butų savininkai matė ir estetinį pokytį, girdėjo apie naudą bei energijos sutaupymą, todėl sprendimas renovuotis daugumai buvo priimtinas ir labai laukiamas“, – pasakoja A. Audickas.
Susipažinti su pernai visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais, dalyvaujančiais „Metų renovacijos projekto 2026“ rinkimuose jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13–17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį – komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą bei ilgalaikę vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 591977
