Nuo sovietinio iki šiuolaikinio: kaip renovacija transformuoja sena daugiabutį

APVA archyvo nuotr.
Daugiabutis po modernizacijos.
Dauguma XX a. Lietuvoje statytų daugiabučių dėl pasenusių statybos standartų ir susidėvėjimo nepritampa šiuolaikinio miesto struktūroje. Šių pastatų renovacija ne tik iš esmės pakeičia jų kokybę, energetinį efektyvumą ir funkcionalumą – nuo platesnių balkonų iki kompleksinių inžinerinių sprendimų, nuo gyventojų patogumo iki estetikos – bet ir leidžia išsaugoti urbanistinę įvairovę, istorijos tęstinumą.

 

Atsparūs aplinkos poveikiui, ilgaamžiai ir saugūs

Šiuolaikinė daugiabučių renovacija remiasi kompleksišku požiūriu – vien fasado atnaujinimo jau nepakanka, svarbu įvertinti viso pastato būklę ir galimybes. Anot Kauno technologijos universiteto mokslininkės Jurgitos Černeckienės, jei pastato dydis ir planiniai sprendimai atitinka gyventojų poreikius, namas buvo prižiūrimas, laikančios konstrukcijos yra tvirtos – jį renovuoti verta.

„Paprastai senųjų butų išplanavimai nebėra tokie patogūs ir šiuolaikiški kaip šiandien norėtųsi. Tačiau neretai siekiant norimos gyvenimo kokybės butus pakanka tiesiog perplanuoti. Atnaujinti pastatai toliau sėkmingai gali atlaikyti apkrovas, išorinį aplinkos poveikį, tampa pakankamai ilgaamžiai ir saugūs“, – tvirtina J. Černeckienė.

Efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius

Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys, inžinierius Mantas Šakočius pabrėžia, kad siekiant kokybiškos renovacijos būtina į pastatą žiūrėti kaip į vientisą sistemą.

„Kitaip tariant, svarbu taikyti kompleksinius sprendimus – pasirūpinti efektyviu šiltinimu, moderniomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, pašalinti šilumos tiltelius, užtikrinti sandarumą bei naudoti ilgaamžes, šilumą sulaikančias ir Lietuvos klimatui pritaikytas statybines medžiagas“, – sako M. Šakočius.

Prie kokybiškesnės renovacijos prisideda ir naujos valstybės finansuojamos priemonės, kurios leidžia ne tik pagerinti daugiabučių namų energinį efektyvumą, bet ir gyvenimo kokybę. Pastatai tampa vizualiai patrauklesni, pakyla juose esančių būstų vertė. Anot M. Šakočiaus, tokios priemonės kaip balkonų išplėtimas, jų langų ir durų angų didinimas, naujų balkonų, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas, elektromobilių įkrovimo stotelės, efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius – nuo patogumo ir ekologijos iki saugumo.

Įmanoma transformuoti pagal šiandienos standartus

Pasak Švedijoje, Malmėje gyvenančio architekto Džiugo Lukoševičiaus, sovietmečio daugiabučiai, jų rajonai yra tam tikros epochos ženklas. Išsaugoti tokios statybos pėdsaką miesto struktūroje reiškia išlaikyti istorijos tęstinumą ir urbanistinį įvairialypiškumą, kuris turi savo vertę ir rolę. Tai nėra Lietuvos unikumas – šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.

„Malmėje gausu projektų, kuriuose negriaunant nei vieno seno daugiabučio rajono struktūra pertvarkoma taip, kad atitiktų šiandienos poreikius, atspindėtų tvaraus, patrauklaus miesto įsivaizdavimą“, – teigia architektas.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt.

 

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Užs. Nr. 574279

11 11