
Naujausios
2018-ieji: įvykiai ir žmonės
Nuolatinių šiauliečių mažėja, laikinų – daugėja
2018 metus Šiauliai baigia su 108 tūkstančiais gyventojų, deklaravusių čia gyvenamąją vietą. Savivaldybėje džiaugiamasi, kad gyventojų skaičius nebekrenta žemyn. Bet iš tiesų Šiauliuose toliau mažėja nuolatinių gyventojų. Emigravusių šiauliečių vietą užpildo atvykusieji iš kitų šalių.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Statistikos variacijos: ir auga, ir traukiasi
Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e.paslaugų poskyrio vedėja Diana GRIGIENĖ su „Šiaulių kraštu“ dalijasi fiksuojamais gyventojų skaičiaus, jų sudėties, emigracijos duomenimis.
„Šie metai buvo išskirtiniai tuo, kad miesto gyventojų skaičius stabilizavosi, nebekrenta žemyn“, – pabrėžia D. Grigienė.
Savivaldybė gyventojų skaičių fiksuoja kiekvieną mėnesį. Šiemet gruodžio mėnesio 1 dieną Šiauliuose buvo 108 235 gyventojai. Per šiuos metus gyventojų skaičius augo daugiau nei tūkstančiu (2018 metų pradžioje buvo 107 086). 2017 metų pradžioje buvo 106 568 gyventojai.
Savivaldybės fiksuojama gyventojų pokyčio tendencija teikia optimizmo. Bet pagal oficialius Statistikos departamento duomenis Šiauliai ir toliau traukiasi.
Kaip čia yra?
D. Grigienė pabrėžia, jog į Savivaldybės skaičių įeina ne tik nuolatiniai gyventojai, bet ir atvykėliai, gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose. Statistikos departamentas skaičiuoja tik nuolatinius gyventojus.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pradžioje Šiauliuose buvo 100 575 nuolatiniai gyventojai. Išankstiniais duomenimis, jų ir toliau mažėja – šių metų liepos 1 dieną sumažėjo iki 100 429.
„Mūsų skaičius – tai realiai gyvenantys mieste žmonės, – teigia D. Grigienė. – Tie, kurie deklaruoti pagal tam tikrą adresą – faktinę gyvenamąją vietą: ar ten, kur būstą nuomojasi, ar lankosi pas draugus, o jeigu jau iš viso nieko neturi, yra benamis – gali nurodyti ir labdaros valgyklos, į kurią eina pavalgyti, adresą.“
Įdomu, kad per šiuos metus Šiauliuose net septyniais tūkstančiais padaugėjo Lietuvos piliečių.
„Manome, kad tai susiję su pasikeitusiais teisės aktais, pagal kuriuos nuo šių metų buvo būtina deklaruoti faktinę savo gyvenamąją vietą, jeigu nori gauti pensijas, pašalpas, išmokas“, – teigia poskyrio vedėja.
Mažėja emigracijos srautas
Statistikos departamento duomenimis, pernai pirmą kartą po daugelio metų Šiauliuose fiksuota teigiama neto tarptautinė migracija – t.y. 400 daugiau asmenų iš užsienio šalių atvyko į Šiaulius, nei išvyko.
Savivaldybės šiųmetiniai išankstiniai duomenys rodo, kad emigracijos srautas mažėja. 2017 metais iš Šiaulių į kitas šalis emigravo 2138 asmenys, šiemet iki gruodžio 28 dienos – 1773.
Šiais metais šiauliečiai emigravo į 44 užsienio šalis. Išankstiniais duomenimis, daugiausiai išvyko į Jungtinę Karalystę (JK) – 764. Tik emigracijos srautas sumažėjo – pernai į JK emigravo 1 137 šiauliečiai.
Antroje vietoje – Norvegija, į ją emigravo 150 šiauliečių (pernai – 210). Trečioje – Airija, į kurią emigravo 122 (pernai 193), ketvirtoje – Vokietija, į kurią išvyko gyventi 112 (pernai –140).
Penktoje – Nyderlandų karalystė, į kurią išvyko 80 šiauliečių. Bet į šią šalį emigracijos srautas padidėjo (pernai buvo 64 emigravusieji).
Išvykstama gyventi ir į Švediją (72), Ispaniją ( 55), Daniją (45), JAV (27), Rusiją (25), Islandiją (19), Italiją (18).
Emigruojama po kelis ir į kaimynines šalis: į Latviją išvyko 9, Estiją – 2, Lenkiją – 4, Baltarusiją – vienas.
Emigrantų akiratyje ir tokios pasaulio šalys, kaip Indija, Kinija, Naujoji Zelandija, į kurias išvyko po porą šiauliečių.
Po vieną emigravo į Nepalą, Katarą, Tailandą, Singapūrą, PAR, Meksiką, JAE, Izraelį, Maldyvus, Vanuatu.
„Stebime mažėjančią emigracijos tendenciją, – sako D. Grigienė. – Statistikos pagal išvykstančiųjų amžių nevedame. Tik iš patirties matome, jog išvažiuoja įvairaus amžiaus žmonės. Didžiausias srautas yra vasarą, kai jaunimas, baigęs mokslus, išvažiuoja į užsienį dirbti ar mokytis. Važiuoja ir jaunos šeimos, ir vyresnio amžiaus žmonės – globoti anūkų.“
Vedėjos žodžiais, išvykimų ir atvykimų statistika labai susijusi su teisės aktais, jų pokyčiais.
„Kažkada išvykę ir susilaukę vaikelio užsienyje, į Lietuvą grįžta, deklaruoja čia gyvenamąją vietą, kad pasiimtų vienkartinę gimimo išmoką, ir vėl išvažiuoja. O mums jau didėja skaičius, kad išvyko, nors realiai žmogus jau buvo išvykęs, – pasakoja vedėja. – Kai „Sodra“ buvo pradėjusi skaičiuoti skolas, labai pagausėjo išvykimas į užsienį, nes tas, kuris buvo išvykęs ir nedeklaravęs išvykimo, susitvarkė išvykimo deklaravimą.“
Gelbėja ukrainiečiai, baltarusiai
Panašu, kad Šiauliai šimtatūkstantinio didmiesčio statusą išlaiko užsieniečių sąskaita. Pirmiausia, ukrainiečių ir baltarusių, kurie atvyksta į Šiaulių įmones dirbti tarptautinių pervežimų vairuotojais, statybininkais, kelininkais.
Duomenys apie gyventojų sudėtį pagal pilietybę rodo, jog 2018 metais mieste gyveno per 9 600 užsieniečių. Jie yra net 74 šalių piliečiai.
Ypač Šiauliuose daugėja Ukrainos piliečių, kurių dabar yra 6 530. Per šiuos metus ukrainiečių skaičius padidėjo daugiau nei 2 300 (metų pradžioje buvo apie 4 200).
Šiais metais miesto gyventojų skaičių gausino ir Baltarusijos piliečiai. Per metus jų skaičius padidėjo puse tūkstančio, o iš viso Šiauliuose dabar yra 1 734 Baltarusijos piliečiai.
Moldavijos piliečių per metus padaugėjo trimis dešimtis – nuo 154 (metų pradžioje) iki 181.
Šiauliuose gyvena beveik pusė tūkstančio Rusijos piliečių ir beveik šimtas JAV piliečių. Per metus Rusijos piliečių padaugėjo penkiomis dešimtis, o JAV – penkiais. Kinijos piliečių yra per 40.
Egzotiškų šalių piliečių yra ne tik po kelis, bet ir po kelias dešimtis. Tarp jų – Indijos (29), Pakistano (24), Nigerijos (24), Šri Lankos (18), Libano (9), Sirijos (5). Po vieną – Irako, Namibijos, Libijos.
Šiauliuose gyvena ir keturios dešimtys asmenų be jokios pilietybės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Diana Grigienė, gyventojų skaičiaus pokyčius fiksuojančio Savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus poskyrio vedėja, sako: „Nebekrentame žemyn – stabilizavosi gyventojų skaičius.“
Miestas ne tuščias – išvykusių šiauliečių paliktą nišą užpildo atvykę dirbti ukrainiečiai, baltrusiai, moldavai.