
Naujausios
Į redakciją kreipęsis gyventojas pasakojo, kad didžiojo Skaistgirio karjero vanduo tapo baltas su šiek tiek žalsvoku atspalviu ir neskaidrus. Žmogus spėjo, kad tai greičiausiai kažkokios medžiagos, patenkančios iš greta veikiančios skaldyno įmonės UAB „Skaistgirio skalda“. Ir anksčiau būdavo pabalinimų, bet ne tokių stiprių. Tada ir dugnas matęsi, nors gylis siekia tris metrus, o dabar geriausiu atveju vos 20 centimetrų gylyje gali ką nors įžvelgti.
Žmogus spėliojo, kad galbūt iš skaldyno į vandenį patenka labai didelis nuoplovų kiekis ir žmonėms kyla klausimas, ar tarša nekenkia žuvims, kitiems vandens gyviams bei augalams.
Redakcija po apsilankymo prie karjero dar gruodžio mėnesį nuotraukas ir užklausą pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, iš kur netrukus gavo atsakymą, kad aplinkos apsaugos pareigūnai atliko patikrinimą.
Pirminiais duomenimis, nusodintuve, į kurį pumpuojamas vanduo iš šalia esančio dolomito skaldos karjero ir vėliau į jį išteka, buvo vykdomi dumblo valymo darbai. Tačiau, siekiant tiksliai įvertinti susidariusią situaciją, buvo pradėtas aplinkosaugos pareigūnų tyrimas.
Jį atlikus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad UAB „Skaistgirio skalda“, vykdydama dolomito skaldos gamybą, ima vandenį iš šalia esančio nebeeksploatuojamo Skaistgirio karjero.
Po to panaudotas vanduo išleidžiamas į pulpos (nusodinimo) lauką, o tada po nuskaidrėjimo savitakine sistema, tai yra – savaime – sugrįžta į tą patį tvenkinį kartu su eksploatuojamame karjere susikaupiančiu vandeniu.
Patikrinimo metu buvo vykdomi nusistovėjusių nuosėdų valymo darbai. Kasant nuosėdas vanduo buvo sudrumstas, tai yra, vandenyje sukilo skendinčios medžiagos, likusios nuplovus dolomito skaldą, kurios su papildomai pumpuojamu vandeniu iš eksploatuojamo karjero per išleidimo vamzdį tekėjo į neeksploatuojamą karjerą ir jame padaugėjo skendinčių medžiagų. Pagal atliktus tyrimus, jų kiekis siekė 1683+/-202 miligramus litre.
Vanduo, kuris išbėga nuplovus dolomitą, laikomas nuotekomis, o joms Nuotekų tvarkymo reglamente didžiausia leistina norma nėra reglamentuota. Tačiau įmonė, išleidžianti daugiau negu penkis kubinius metrus gamybinių nuotekų per parą turi turėti Taršos leidimą, todėl įmonei įteiktas privalomasis nurodymas kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir jį išsiimti.
Už teršalų išleidimą į aplinką neturint taršos leidimo fiziniams asmenims gresia bauda nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų. Aplinkos apsaugos departamento turimais duomenimis, šiuo metu įmonė vandens išleidimą sustabdė.