Naujausios
Nupūstos dulkės nuo žymaus pedagogo
Vakar Šiaulių universitete (ŠU) ir J. Janonio gimnazijoje paminėtos žymaus tarpukario Lietuvos mokytojo, visuomenininko, publicisto, pedagogo novatoriaus, švietimo filosofo Jono Murkos 125-osios gimimo metinės. Universitete atidaryta J. Murkos vardinė auditorija.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pedagogą primins auditorija ir paminklas
ŠU Edukologijos fakulteto 409 auditorija nuo šiol vadinsis Jono Murkos vardu. Atnaujintoje ir naujais baldais apstatytoje auditorijoje eksponuojami garsaus pedagogo parašyti vadovėliai, atvirlaiškiai, nuotraukos, sieną puošia J. Murkos anūkės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės tapytas senelio portretas.
„J. Murkos atminimą sovietmečiu stengtasi išbraukti iš istorinės ir kultūrinės žmonių sąmonės“, – auditorijos atidarymo iškilmėse sakė kalbininkas, miesto tarybos narys Stasys Tumėnas. Jis aktyviai palaikė J. Murkos atminimo įamžinimo idėją.
Įamžinti žymaus pedagogo atminimą paskatino septynių J. Murkos vaikaičių kreipimasis laišku į Šiaulių miesto savivaldybę prieš porą metų. Laiške vaikaičiai rašė apie senelio nuopelnus Lietuvos švietimui, apie jo parašytus vadovėlius.
Šiauliuose skverelyje ties Stoties ir P. Višinskio gatvių sankirta iki metų pabaigos turėtų iškilti paminklas J. Murkai.
Asociatyvinę skulptūrą „Švyturys“ kuria skulptorius Džiugas Jurkūnas, J. Murkos proanūkis. Žymaus pedagogo atžalos yra ir paminklo idėjos iniciatoriai, ir fundatoriai.
Prisiminimais dalijosi giminaičiai ir šiauliečiai
Po auditorijos atidarymo ŠU dėstytojai, studentai, J. Janonio gimnazijos mokytojai, Šiaulių savivaldybės atstovai rinkosi pasiklausyti atsiminimų ir įžvalgų apie J. Murką, jo profesinę veiklą bei reikšmę Lietuvos švietimo sistemos kūrimui.
Prisiminimais apie senelį dalijosi anūkai G. Bulotaitė-Jurkūnienė, dailininkė ir poetė, ir Linas Bulota, istorikas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.
„Seneliu J. Murka taip ir netapo, nes mirė trimis dienomis anksčiau iki pirmojo vaikaičio gimimo. Jautėme, kad senelis buvo ypatingas, kitoks nei mūsų bendraamžių seneliai“, – pasakojo G. Bulotaitė-Jurkūnienė.
Iš senelio bendraamžių J. Murkos vaikaičiai išgirdo, kad jis buvęs plačios erudicijos žmogus, veržlus, organizuotas, iniciatyvus, kupinas idėjų.
Romualdas Baltutis, šiaulietis, inžinierius elektrikas, dar būdamas vaikas ne kartą yra susitikęs su J. Murka: „Gerai pamenu, kai mane tėvelis kartu su J. Murka nusivedė į ketvirto skyriaus mokinių pamoką. Kitą dieną kartu ėjome į Kurtuvėnų kapines, čia buvo palaidotos bermontininkų aukos. J. Murka kartu su mokyklos mokiniais sodino eglaites ant kapų.“
Dailininkas ir menotyrininkas Vytenis Rimkus prisimena J. Murkos namus J. Basanavičiaus gatvėje, svetainę su knygų spinta.
Apie J. Murką
Jonas Murka gimė 1889 metų spalio 21 dieną Juodžiūnuose, Puponių valsčiuje, Ukmergės apskrityje (dabar Kupiškio rajonas). Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Auksučiuose. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje, dėstė lietuvių kalbą Sankt Peterburge, vėliau – Voronežo lietuvių gimnazijoje.
1918 metais grįžo į Lietuvą, įsikūrė Šiauliuose. Dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje, Dotnuvos žemės ūkio mokykloje, Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1920-aisiais jo iniciatyva atidaryti parengiamieji kursai, vėliau tapę suaugusiųjų gimnazija.
J. Murka bendradarbiavo žurnaluose „Vairas“, „Švietimo darbas“, „Tautos mokykla“, buvo žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys, parašė kelis vadovėlius, knygų tėvams ir pradedantiems mokytojauti mokytojams.
Mirė pedagogas 1945 metais lapkričio 13 dieną Šiauliuose, palaidotas Kaune.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PORTRETAS: Jono Murkos vardinę auditoriją puošia žymaus pedagogo vaikaitės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės tapytas senelio portretas,
ATIDARYMAS: J. Murkos vardinės auditorijos atidarymo juostelę perkirpo ŠU Edukologijos fakulteto dekanė docentė Erika Masiliauskienė ir J. Murkos anūkas Arvydas Garbaravičius.
VAIKAITĖ: J. Murkos vaikaitė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė dalijosi iš savo mamos, tetų ir močiutės išgirstais prisiminimais apie žymų senelį pedagogą.
