
Naujausios
Nusipelniusiais gydytojais pripažinti vaikų reanimatologas ir akušerė
Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pasveikinti sveikatos apsaugos ministro apdovanojimus Lietuvos medicinos darbuotojo dienos proga pelnę vaikų reanimatologas Valerijus Lapšinas ir akušerė Vita Tamašauskienė. Beveik keturis dešimtmečius dirbantys medikai sako, kad anksčiau problemų keldavo medikamentų ir aparatūros stoka, dabar – pacientų artimieji.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įteikė garbės ženklus, liudijančius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, sveikatos apsaugos darbuotojo ar slaugytojo garbės vardų suteikimą.
Tarp apdovanotųjų – Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas vaikų reanimatologas V. Lapšinas bei Akušerijos skyriaus vyresnioji akušerė administratorė V. Tamašauskienė.
Vakar klinikoje medikus sveikino kolegos.
„Vaikų intensyvios terapijos skyriuje nėra nusipelniusių ar nenusipelniusių gydytojų – visi vienodi. Baigi pamainą – perduodi kitam gydytojui. Darbas nenutrūksta visą parą, ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Taigi šis apdovanojimas visam skyriui, ne man vienam“, – sakė V. Lapšinas.
Už stropumą, pareigingumą, reiklumą sau ir kitiems, jautrumą pacientams, nuoširdumą Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu apdovanota V. Tamašauskienė septynerius metus dirba administracinį darbą ir sako labiausiai pasiilgstanti darbo su pacientėmis.
Iš Akmenės rajono kilusi V. Tamašauskienė baigė Šiaulių medicinos mokyklą, kurioje įgijo akušerės kvalifikaciją.
„Akušere pradėjau dirbti 1981 metais. Iš pradžių senosios akušerės gąsdino, kad padirbsiu septynerius metus, sužinosiu, ką reiškia dirbti akušere. Dirbu jau 36 metus ir dar nesupratau“, – juokėsi V. Tamašauskienė.
Medikė prisimena, kad jai pradėjus dirbti Šiaulių ligoninėje būdavo 4 000 gimdymų per metus, dabar belikę apie 2 300. Tačiau darbas dėl to lengvesnis netapo.
„Kažkada tekdavo dirbti tik su gimdyvėmis, dabar gimdyme dalyvauja ir vyrai, ir močiutės, ir kiti artimieji. Akušerėms tai papildomas psichologinis krūvis“, – sako V. Tamašauskienė.
Panaši situacija, pasak V. Lapšino, ir vaikų reanimacijoje. „Mamos kaip ir geresnės, bet jau tėveliai... Reikalauja dėmesio, na kaip ir visi vyrai. Reikia jiems ir krėslo, ir pavalgyti. Jie juk pergyvena!“ – juokavo gydytojas.
V. Lapšinas sakė, kad anksčiau į reanimaciją patekdavo kur kas sunkesni ligoniai, labai trūkdavo vaistų, medicininių priemonių, kokybiškos aparatūros. Dabar sąlygos nepalyginamai geresnės.
„Kai dirbau Klaipėdoje, normalų antibiotiką pamatėme, kai į ligoninę pateko KGB pulkininko dukra su osteomielitu ir sepsiu“, – karjeros pradžią prisimena gydytojas.
Pasak V. Lapšino, Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas kvėpavimo aparatas, kuris, vieno garsaus Rusijos vaikų gydytojo žodžiais, buvo puiki trinka riešutams gliaudyti, bet ne vaikų plaučiams ventiliuoti. Geresnių medicininių priemonių būdavo įmanoma gauti tik karinėse bazėse.
Latvijoje gimęs, Kaliningrade (Rusija) augęs V. Lapšinas po vidurinės atvyko į Lietuvą ir 1980 metais baigė Kauno medicinos institutą. Po studijų buvo paskirtas į Klaipėdos ligoninę, 1986 metais persikėlė į Šiaulius ir pradėjo dirbti Šiaulių ligoninės anesteziologu-reanimatologu. 1991 metais gydytojas paskirtas Vaikų ligų stacionaro skyriaus vedėju. Vėliau jo pagalba ir rūpesčiu buvo įsteigtas Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nusipelniusių Lietuvos medikų garbės ženklais apdovanoti Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos akušerė administratorė Vita Tamašauskienė ir vaikų reanimatologas Valerijus Lapšinas.