Optimizmą gimnazistė skleidžia eilėmis

Op­ti­miz­mą gim­na­zis­tė sklei­džia ei­lė­mis

Penk­ta­die­nį Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Li­na Dab­ra­vols­kai­tė ati­da­rys ei­lė­raš­čių ir fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­dą „Am­ži­ni kū­ry­bos žo­džiai“. Jau­na kū­rė­ja ra­gi­na ir ki­tus bend­raam­žius ne­si­dro­vė­ti sa­vo kū­ry­bos.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pir­mo­ji Li­nos pa­ro­da, tik kiek ma­žes­nė, bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je.

„Ko­dėl ne­bū­tų ga­li­ma ei­lė­raš­čių eks­po­nuo­ti ga­le­ri­jo­je?“ – su šia min­ti­mi į „Laip­tų“ ga­le­ri­ją nuė­jo Li­na. Ir po kiek lai­ko su­lau­kė tei­gia­mo at­sa­ky­mo, su­kė­lu­sio dau­gy­bę ge­rų emo­ci­jų.

Pa­ro­do­je gim­na­zis­tė eks­po­nuos ei­lė­raš­čius ir jų nuo­tai­ką at­spin­din­čias nuo­trau­kas. Au­to­rė pri­sta­tys pen­kio­li­ka ei­lė­raš­čių ir ant­rą tiek fo­tog­ra­fi­jų. Pa­ro­da „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je veiks iki va­sa­rio 7 die­nos.

Pa­ro­dos pa­va­di­ni­mą „Am­ži­ni kū­ry­bos žo­džiai“ sa­ko il­gai gal­vo­ju­si: trys-ke­tu­ri žo­džiai at­ro­dė per ma­žai, kad į juos su­dė­tų vi­są kū­ry­bą.

„No­rė­jau pa­ro­dy­ti, kad kū­ry­ba, žo­džiai vi­sa­da eis ša­lia, kad atei­ty­je vi­sa­da tu­rė­siu daug min­čių, idė­jų. Ir tai bus am­ži­na.“

Pir­mą­jį ei­lė­raš­tį apie bro­liu­ką, ku­rio ne­tu­rė­jo, bet la­bai no­rė­jo, Li­na pa­ra­šė bū­da­ma aš­tuo­ne­rių. Su­ko gal­vą, kaip šią sva­jo­nę pa­sa­ky­ti ma­mai. Įteik­ti do­va­ną? Už­mirš. Su­kur­ti dai­ną? Ne­bu­vo dai­ni­nin­kė. Nusp­ren­dė pa­ra­šy­ti ra­ši­nė­lį, jis ne­pa­vy­ko. Tuo­met su­ri­ma­vo. Taip gi­mė ei­lė­raš­tis, jis ir­gi bus pa­ro­do­je.

Li­nos kū­ry­bo­je bu­vo per­trau­ka, kai iš lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jos iš­gir­do, jog ei­lė­raš­čiai pra­sti ir rei­kia nu­sto­ti ra­šy­ti.

Vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis, kai pra­dė­jo mo­ky­tis Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je ir sa­vo poe­zi­ją pa­ro­dė da­bar­ti­nei lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jai Dia­nai Žu­kaus­kie­nei. Mo­ky­to­ja gim­na­zis­tės kū­ry­bą nu­siun­tė į po­rą kon­kur­sų, juo­se mer­gi­na bu­vo įver­tin­ta.

„Man akys pra­švie­sė­jo! Įga­vau drą­sos. At­si­vė­rė ne tik akys, bet ir ga­li­my­bės“, – džiau­gia­si mer­gi­na.

Įkal­bė­ta mo­ky­to­jos, ji da­ly­va­vo gim­na­zi­jo­je vy­ku­sia­me Ta­len­tų kon­kur­se. Pir­mo­ji reak­ci­ja bu­vo: „Ne, ne, ne, ne, įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip iš ma­nęs pa­si­ty­čios?!“ Prieš pa­si­ro­dy­mą ma­mai te­ko šluos­ty­ti aša­ras.

Už­li­pu­si ant sce­nos, Li­na nu­si­brau­kė pa­sku­ti­nes aša­ras, din­go įtam­pa. Dek­la­ma­vo ei­lė­raš­tį įsi­vaiz­duo­da­ma, kad sa­lė­je žmo­nių nė­ra, o prieš akis – jos mėgs­ta­mas kam­pe­lis. Su­lau­ku­si plo­ji­mų, pa­vie­niai pa­si­šai­py­mai ne­be­rū­pė­jo, jau­tė­si lai­min­ga.

„Vi­si ma­no ei­lė­raš­čiai links­mi, aš esu be ga­lo di­de­lė op­ti­mis­tė. Ma­no ei­lė­raš­čiai apie mei­lę, lai­mę, gam­tą, o ypač – dan­gaus gro­žį“, – sa­ko mer­gi­na.

Ei­les Li­na daž­niau­siai ra­šo nak­ti­mis. Ir tik įkvėp­ta – ei­lė­raš­tis jai tu­ri bū­ti iš­jaus­tas.

Kai ei­lė­raš­tis ap­lan­ko ne­ti­kė­tai gat­vė­je ir ne­tu­ri ra­šik­lio, pa­pra­šo praei­vių: „Vi­siems la­bai įdo­mu, ką su juo da­ry­siu. Kai pa­sa­kau, jog rei­kia ei­lė­raš­čiui, at­mi­ni­mui pa­do­va­no­ja ir tu­ši­nu­ką.“

Anks­čiau Li­na mėg­da­vo fo­tog­ra­fuo­ti, ypač gam­tą. Yra bai­gu­si mu­zi­kos mo­kyk­lą, gro­ja flei­ta, pia­ni­nu. Bet poe­zi­ja vi­sa­da bu­vo svar­bes­nė, prieš ke­le­rius me­tus su­pra­to, kad tai – pa­šau­ki­mas.

„No­riu, kad ma­no poe­zi­ja žmo­nes pa­lies­tų, kad į niū­rią ap­lin­ką įpūs­tų dau­giau po­zi­ty­vu­mo. Bū­ti­na skleis­ti lai­mę, kū­ry­bą, mei­lę, kad vi­si bū­tų lai­min­ges­ni“, – ma­no Li­na.

Gim­na­zis­tė įsi­ti­ki­no: la­bai svar­bu žmo­nės, ku­rie ta­ve ly­di. Be jų pa­ska­ti­ni­mo gal­būt ne­bū­tų nei ei­lė­raš­čių, nei pa­ro­dos.

Ki­ta mer­gi­nos sva­jo­nė – ei­lė­raš­čių kny­ga.

P. S. Prie in­ter­viu L. Dab­ra­vols­kai­tė pa­pra­šė įdė­ti šį ke­tu­rei­lį:

Jei no­ri lai­mės – neats­tumk,

Jei no­ri lais­vės – ne­pa­lūžk,

Jei no­ri lai­mės – pa­ti­kėk,

Jei no­ri vi­so to – įsi­my­lėk.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Li­na Dab­ra­vols­kai­tė sa­vo poe­zi­ja no­ri į niū­rią ap­lin­ką įpūs­ti po­zi­ty­vu­mo.