
Naujausios
Oro uosto skyles norima kamšyti milijonais
Šiaulių miesto savivaldybės valdomas Šiaulių tarptautinis oro uostas miestui tampa nebepakeliama našta. Belaukiant investuotojų, auga apetitas ir Savivaldybės investicijoms – reikėtų iki 20 milijonų eurų.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis vakar pareiškė, jog gali reikalauti oro uosto direktoriaus atstatydinimo. Jis taptų atpirkimo ožiu, žlugus dar vienam Savivaldybės „projektui“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Investuotojas su reikalavimais
A. Bartulis vakar spaudos konferenciją surengė iš esmės paskleistai informacijai paneigti, esą Savivaldybė stabdo ir vilkina sprendimą dėl žemės sklypų nuomos Šiaulių oro uoste.
„Bartulis nieko nestabdo, esame suinteresuoti pritraukti investuotojų“, – patikino Savivaldybės administracijos direktorius.
Sklypų nuomos aukcionas, kurį rengia SĮ Šiaulių oro uostas, yra paskelbtas pakartotinai. A.Bartulis priminė, jog iš naujo aukcioną teko skelbti, nes atėję du pretendentai nebuvo pateikę visų reikalingų dokumentų.
Pakartotiniam aukcionui pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 14 dienos. Tikimasi, jog dalyvaus ir tie patys pretendentai – tarpusavyje susijusios UAB „Aviacijos partneriai“ ir „Termicom“.
Pastaroji iš Ūkio ministerijos gauna europinę paramą orlaivių remonto įrangai įsigyti ir pretenduoja Šiaulių oro uoste plėtoti verslą, investuoti 10 milijonų eurų. Bet dabar, pasak A. Bartulio, „Termicom“ tikina, jog gali pasukti ir į Kauną.
A. Bartulis informavo, jog praėjusį penktadienį situacijai aptarti buvo susitikęs su potencialiu aukciono dalyviu, atstovaujančiu „Termicom“.
Direktorius įvardijo, jog potencialus investuotojas prašo Savivaldybės prisidėti 5 milijonais eurų. Juos reikėtų investuoti į orlaivių riedėjimo takus ir išbetonuoti 2 hektarų aikštę sklype, kurį pretenduoja išsinuomoti „Termicom“.
Plius oro uosto įmonė pati prašo 15 milijonų eurų Savivaldybės investicijų į Šiaurinio perono rekonstrukciją. Įmonė šį rezervinį kariškių peroną iki šiol naudojo pagal panaudą. Pasikeitus teisės aktams turėtų nuomotis. A. Bartulio žiniomis, už 16 tūkstančių eurų per mėnesį.
Kariškiai šio rezervinio aerodromo perono Savivaldybei neketina perduoti, o jo rekonstrukciją atidėlioja. Perono būklė kelianti grėsmę šimto tonų boingams priimti.
„Nors pernai čia leidosi 146 orlaiviai ir buvo aptarnauti – ir ta būklė leido juos priimti“, – abejojo argumentais A. Bartulis.
Bet ir pats įvardijo, jog peronas statytas priimti 40–50 tonų karinius lėktuvus, o boingas yra 110 tonų.
Įmonės direktorius – atpirkimo ožys?
„Ar darysime tas dvi investicijas, kurių nauda miestui nė nepaskaičiuota?“ – retoriškai klausė A. Bartulis.
Jis davė oro uosto įmonės direktoriui Andriui Daujotui nurodymą per du mėnesius pateikti investicijų sumų pagrįstumą. Nepateiks, kels klausimą dėl jo atstatydinimo.
„Turime baigti spekuliuoti skaičiais ir pradėti kalbėti normalia ekonomine kalba, – tvirtino A. Bartulis. – Dabar tai – būrimas. O kažko reikės atsisakyti – turime daug projektų, kurie būtini – darželius reikia remontuoti, asfaltuoti žvyruotas gatves, kurių yra 100 kilometrų, kultūros objektus renovuoti. Dabar reikia 15 milijonų eurų atiduoti išplėtoti vienai įmonei.“
Jo žodžiais, politikai turės apsispręsti, ar galima tiek investuoti į komercinę veiklą viso miesto sąskaita.
Su investuotojais dar derėsis
Su potencialiais investuotojais, jeigu jie ateis į aukcioną ir laimės oro uoste sklypų nuomą, Savivaldybė numato derėtis. Po aukciono vyktų derybos dėl abipusių investicijų sutarties.
Bet dėl prašomų 5 milijonų eurų pagrindimo A. Bartulis taip pat abejoja.
„Tikinama, jog miestas gaus pusę milijono eurų gyventojų pajamų mokesčio, bus sukurta 90 darbo vietų, bet atlyginimo tuomet turėtų mokėti po 3 300 eurų, – suskaičiavo direktorius. – Ar mokės? Šiauliuose vidutinis atlyginimas dabar sudaro 751 eurą.“
Skaičiuoja, net jeigu būtų mokama gyventojų pajamų mokesčio po pusę milijono eurų, „reikės 10 metų, kad sugrįžtų 5 milijonų eurų investicija“.
„Projektai turi duoti miestui naudą, ir greitą naudą“, – pabrėžė Savivaldybės administracijos vadovas.
Jis akcentavo, jog Savivaldybė investuoti gali tik „su valdoma rizika“. Kai potencialus pretendentas į sklypą kalba, jog gali kurtis ir Kaune, Savivaldybės investicijos tampa rizikingos.
Jo žiniomis, „Termicom“ gauna 1,5 milijono eurų europinę paramą kilnojamai orlaivių remonto įrangai įsigyti su sąlyga, jog projektas negali būti įgyvendintas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir rajonuose.
„Termicom“ tvirtina, jog gali aptarnauti aplinkinius oro uostus, dar aiškinsimės su Ūkio ministerija“, – sakė A. Bartulis.
Ar pats įžvelgia aukciono ir oro uosto įmonės perspektyvą?
Aukcionas parodys, ar Šiaulių oro uostas yra įdomus investuotojams. Bet jie galintys rinktis ir kitas alternatyvas.
„Yra Pramonės parkas, kuriame dar yra laisvi trys sklypai, LEZ-as, kuriame jau bus ir dujos, ir elektros pakankami pajėgumai, rengiamas sprendimas taikyti mokesčių lengvatas investicijoms ir miesto teritorijoje“, – išvardijo alternatyvas A. Bartulis.
O dėl oro uosto įmonės tik išvardijo, jog ši turinti vystytis tokiomis kryptimis: skrydžius organizuoti ir aptarnauti, užtikrinti aviacijos saugumą ir nuomoti savo valdomoje žemėje sklypus verslui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Antanas Bartulis, Savivaldybės administracijos direktorius, teigia, jog 5 milijonų eurų Savivaldybės investicijų prašoma ne tik orlaivių riedėjimo takams nutiesti, bet ir išbetonuoti investuotojui 2 hektarų sklypą angarui statyti.