Naujausios
Pacientai įtaria gydymo įstaigas pumpuojant pinigus
Šiaulių apskrities ligoninės pacientė neseniai aptiko, kad medikai prirašinėja brangias procedūras, kurios jai nė nebuvo atliktos. „Taip ligoninė pumpuoja į savo kišenę neužsidirbtus valstybės pinigus?“ — prirašinėjimu stebėjosi “Šiaulių krašto“ skaitytoja. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris, jau girdėjęs apie “tokį vogimą iš valstybės biudžeto“ ne vienoje gydymo įstaigoje, žada atlikti tyrimą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Prirašytos nebūtos procedūros
„Šiaulių krašto“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) buvo priblokšta sužinojusi, kad jai buvo neva nutrauktas negimdinis nėštumas bei atlikta akušerio ginekologo paslauga — kontracepcinio (intrauterinio) įtaiso įdėjimas. Tuo ji įsitikino pasinaudojusi neseniai atsiradusia internetinės bankininkystės paslauga, kai per banko tinklapį prisijungus prie Ligonių kasų ataskaitų galima pamatyti, kokios procedūros pacientui buvo atliktos ir kiek už jas sumokėta gydymo įstaigoms iš Ligonių kasų, o tai reiškia — valstybės biudžeto.
Moteris tvirtino, kad jai prirašytos sudėtingos ir brangios procedūros niekada nebuvo atliktos. Kaip įrodymą šiaulietė „Šiaulių kraštui“ persiuntė duomenis, kuriuos atrado internete.
Lentelėje parašyta, kad Šiaulių apskrities ligoninėje 2004— ųjų nurodytą dieną (data žinoma) moteriai buvo suteikta akušerio ginekologo paslauga, kurios kaina siekė 24,6 balų. Toje pat ligoninėje tik penkiomis dienomis anksčiau esą nutrauktas negimdinis nėštumas, už kurį ligoninė gavo 300,8 balo kainos. Vėliau Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė paaiškino, kad vienas balas atitinka 0,89 lito.
„Tuo metu aš tikrai lankiausi pas ginekologą Šiaulių ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Bet tai buvo tik profilaktinis patikrinimas. Jokių procedūrų ginekologas man neatliko, juo labiau tokių sudėtingų ir brangių. Jaučiausi ne tik nustebusi, bet ir pažeminta kaip moteris, nes niekada nesu nutraukusi nėštumo ir jokių įtaisų viduje nenešioju“, — sakė šiaulietė.
Nebūtų procedūrų rado ir daugiau
Įtarimai apie tai, kad gydymo įstaigos gali sukčiauti, tik sustiprėjo, kai moteris pasidalijo savo patirtimi su bendradarbėmis. Jos taip pat patikrino Ligonių kasų ataskaitas ir pamatė, kad joms taip pat prirašyta nebūtų paslaugų. Kai kurios moterys teigė, kad prirašinėjamos paslaugos ne tik ligoninėje, bet ir Šiaulių poliklinikose.
„Nustebino tai, kad prirašytos ne eilinės, o brangios paslaugos, kurios iš tiesų mano bendradarbėms nebuvo teiktos. Galima įtarti, kad gydymo įstaigos neteisėtai gavo į savo biudžetą nemažas sumas pinigų už tai, ko savo pacientams neatliko“, — dalijosi įspūdžiais šiaulietė.
Ji ne kartą sakė patyrusi, kaip gydytojai, teikdami paslaugas, specialiai „pastiprindavo“ diagnozę. “Ne kartą man šeimos gydytoja yra sakiusi: ai, parašom sudėtingesnę ligą, blogiau nebus, ir vaistai kompensuojami bus brangesni. Juk man pačiai vis tiek nereikės mokėti, užmokės Ligonių kasos“, — pasakojo moteris.
Kaip tik 2004 metais gydymo įstaigos išgyveno labai sunkius finansinius laikus, ribodavo net pacientų skaičių. Vadinasi, buvo surastas kitas būdas užsidirbti gydymo įstaigoms nesąžiningu keliu?
Gal supainiota pavardė?
Šiaulietės duomenis apie prirašytas ligas ir procedūras persiuntėme Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėjai Daliai Ozolienei. Perdavėme ir tai, kad moteriai tokios paslaugos Šiaulių apskrities ligoninėje niekada nebuvo atliktos.
„Vienareikšmiškai blogai, jeigu gydymo įstaigos prirašinėja nebūtas procedūras. Tai jau dokumentų klastojimas ir skandala“, — toks buvo pirmas D. Ozolienės įspūdis.
Vėliau skyriaus vedėja ėmė minkštinti situaciją: „Gali būti ir taip, kad statistikai, kai suvedinėjo duomenis į internetą apie suteiktas paslaugas, supainiojo pacientus ir vienam prirašė kito procedūras. Tai grynai techninė klaida. Tokia situacija buvo Radviliškyje, bet ji buvo iškapstyta ir paaiškėjo, kad buvo supainioti pacientų kodai. Ten taip pat buvo prirašytos pacientui procedūros, kurios jam nebuvo atliktos, bet buvo atliktos kitam asmeniui. Bet tai taip pat rimtas pažeidimas ir ligoninė tai turėtų išsiaiškinti ir ištaisyti“.
Ligoninei reikia pavardės
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Šiaulių apskrities ligoninės medicinos direktorę Vaivą Makštutienę. Ji komentuoti situaciją pati atsisakė ir pasiuntė pas ligoninės atstovę spaudai Nijolę Jurgilienė. Jai nusiuntėme lentelę su kodais ir suteiktų paslaugų sąrašu.
Netrukus N. Jurgilienė atsiuntė atsakymą: „Šiaulių apskrities ligoninės administracija, norėdama išsiaiškinti, kokios paslaugos buvo suteiktos pacientei, prašo nurodyti jos vardą, pavardę, asmens kodą. Būtina surasti archyve pacientės ligos istoriją ar ambulatorinę kortelę. Gal pacientė ir pati galėtų kreiptis dėl šio klausimo į ligoninės administraciją?“.
Šį atsakymą perdavėme medikų nesąžingumu suabejojusiai moteriai. „Jei susirgčiau, bijau, kad negausiu pagalbos pasiskundusi“, — paaiškino savo anonimiškumo motyvus moteris.
ĮTARIMAI: Pacientė įtaria, kad ligoninėje už nebūtas paslaugas gydymo įstaigos ima pinigus — už tuščias lovas sumoka valstybė.
KLAIDA: Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė mano, kad prirašinėjimai gali būti tik techninė klaida.
Jono TAMULIO ir Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Prirašinėjimai — vagystė
Rimantas REMEIKA, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris:
— Ministeriją jau pasiekia atgarsiai apie tai, kad tokių prirašinėjimų yra ne tik Šiaulių, bet ir kitose šalies gydymo įstaigose. Kas gali paneigti, kad tokie prirašinėjimai vyksta?
Iš tikrųjų Ligonių kasos neatlieka savo funkcijos. Skirstydamos pinigus, jos turi sugalvoti, kaip kontroliuoti. Manau, kad tokį pokalbį su teritorinėmis ligonių kasomis ministerija turės. Ligonių kasos turės paaiškinti, kaip jos taikys kontrolės mechanizmą. O ligoninės, kas gali paneigti, kad nemanipuliuoja, kai nėra kontrolės?
Įstaigos nori turėti didesnius pelnus, bet vogti negalima, nes aš manau, kad prirašinėjimai yra vagystė.
Ministerija pastebi, kad Ligonių kasos bando apsimesti, kad yra tik pinigų paskirstytojos, kurios už nieką daugiau neatsako. Tai yra bloga darbo patirtis.
Būtina žmonėms plačiau aiškinti, kur ir kaip jie gali pasitikrinti, kokios paslaugos buvo jiems atliktos. Taip būtų galima išvengti gydymo įstaigų manipuliavimo.
Ligonių kasos jau keletą metų nesugeba atsinaujinti informacinės sistemos.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
