Pagrindinis oro taršos šaltinis miestuose – kietojo kuro deginimas

Pag­rin­di­nis oro tar­šos šal­ti­nis mies­tuo­se – kie­to­jo ku­ro de­gi­ni­mas

Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se orą ter­šia ne tik trans­por­tas ar pra­mo­ni­nė veik­la, bet ir gy­ve­na­mų­jų na­mų šil­dy­mo sis­te­mos. Tai įro­do ir šių­me­ti­niai ap­lin­kos mo­ni­to­rin­go re­zul­ta­tai – pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ypač pa­di­dė­jęs, pa­ly­gin­ti su šil­tuo­ju me­tų lai­ku, oro už­terš­tu­mas smul­kio­sio­mis kie­to­sio­mis da­le­lė­mis. Ap­lin­kos ap­sau­gos spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­vo­jus ky­la ne tik ap­lin­kai, bet ir žmo­nių svei­ka­tai.

„Kuo kie­to­sios da­le­lės smul­kes­nės – tuo jos pa­vo­jin­ges­nės, nes yra itin la­kios ir taip grei­tai ne­nu­sė­da ant že­mės, pa­ly­gi­ni­mui, jų skers­muo yra iki 10 mik­ro­nų, o žmo­gaus plau­ko – apie 60 mik­ro­nų. Tad jos su­ke­lia pa­vo­jų žmo­nių svei­ka­tai, nes ga­li pa­tek­ti ir kaup­tis plau­čiuo­se, krau­jo­ta­kos sis­te­mo­je bei su­kel­ti kvė­pa­vi­mo sis­te­mos ir šir­dies, krau­ja­gys­lių li­gas“, – aiš­ki­na Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Ap­lin­kos ap­sau­gos ir van­dens in­ži­ne­ri­jos ka­ted­ros pro­f. dr. Sau­lius Va­sa­re­vi­čius.

Oro ter­ša­lai ypač ken­kia vai­kų, be­si­lau­kian­čių mo­te­rų ir se­ny­vo am­žiaus žmo­nių svei­ka­tai. Re­mian­tis Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių moks­li­niais dar­bais, nu­sta­ty­ta aiš­ki oro ter­ša­lų – kie­tų­jų da­le­lių, azo­to ok­si­dų kon­cent­ra­ci­jos ir vai­kų ser­ga­mu­mo ast­ma pri­klau­so­my­bė.

Pa­sak spe­cia­lis­to, pa­di­dė­ju­si oro tar­ša šal­tuo­ju lai­ko­tar­piu, kai išau­ga ši­lu­mi­nės ener­gi­jos po­rei­kis, yra įpras­tas reiš­ki­nys. Šiam tar­šos pa­di­dė­ji­mui, anot jo, be­ne di­džiau­sią po­vei­kį tu­ri in­di­vi­dua­lių na­mų šil­dy­mo sis­te­mos.

„Pag­rin­di­niai tar­šos kie­to­sio­mis da­le­lė­mis šal­ti­niai yra kie­to­jo ku­ro, pa­vyz­džiui, ang­lies ar me­die­nos de­gi­ni­mas. Šian­dien rin­ko­je pa­si­tai­ko ir ne­są­ži­nin­gų par­da­vė­jų, ban­dan­čių par­duo­ti me­die­nos pju­ve­nas iš la­kuo­tų ar da­žy­tų me­die­nos at­lie­kų. Tai pli­ka aki­mi pa­ma­ty­ti ir at­skir­ti ypač sun­ku, ta­čiau de­gi­nant pju­ve­nas į ap­lin­ką iš­si­ski­ria pa­vo­jin­gos me­džia­gos. Tad reik­tų pirk­ti tik to­kį ku­rą, ku­ris yra ser­ti­fi­kuo­tas. Ži­no­ma, žmo­nės no­rė­da­mi su­tau­py­ti, na­mus šil­do ir at­lie­ko­mis, bet tik­riau­siai ne­su­si­mąs­to, kaip ken­kia sau ir ap­lin­ki­niams“, – at­krei­pia dė­me­sį pro­f. dr. S. Va­sa­re­vi­čius.

Anot Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Kru­šins­ko, prie oro tar­šos po­ky­čių ne­ma­žai ga­li pri­si­dė­ti ne­pa­lan­kios me­teo­ro­lo­gi­nės są­ly­gos.

„Už­terš­tu­mo po­ky­čius ma­tuo­ja­me iš­ti­sus me­tus be per­trau­kų, o kaip kin­ta duo­me­nys ga­li­ma tie­sio­giai ste­bė­ti in­ter­ne­tu. Ar ne­vir­ši­ja­mos me­ti­nės nor­mos pa­pras­tai ver­ti­na­ma pa­si­bai­gus me­tams, kai jau tu­ri­mi vi­sų me­tų duo­me­nys. Ta­čiau šiais me­tais vie­na iš kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­jos ver­ti­ni­mui nu­sta­ty­tų me­ti­nių nor­mų kai ku­riuo­se mies­tuo­se jau pa­siek­ta ir vir­šy­ta. Vi­du­ti­nė pa­ros ri­bi­nė ver­tė – 50 mik­rog­ra­mų ku­bi­nia­me met­re, ku­ri ne­ga­li bū­ti vir­šy­ta dau­giau kaip 35 die­nas per ka­len­do­ri­nius me­tus. Vil­niu­je už­fik­suo­tos 35 die­nos, Klai­pė­do­je – 52. Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ir vy­rau­jant sau­siems orams, ti­ki­my­bė, kad vir­ši­ji­mo at­ve­jų pa­dau­gės yra dar di­des­nė“, – sa­ko V. Kru­šins­kas.

Pa­sak V. Kru­šins­ko, reik­tų im­tis prie­mo­nių ne tik ta­da, kai už­fik­suo­ja­mas oro tar­šos pa­di­dė­ji­mas, bet ir pa­si­rū­pin­ti, kaip tam už­kirs­ti ke­lią. Šią pro­ble­mą, pa­sa­ko jo, gy­ven­to­jams bū­tų ge­riau­sia spręs­ti pri­si­jun­giant prie cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo. Jis sa­ko, kad to­kiu bū­du bū­tų su­ma­žin­tas tar­šos šal­ti­nių – ka­mi­nų, per ku­riuos į ap­lin­kos orą pa­ten­ka de­gi­nant ku­rą su­si­da­ran­tys ter­ša­lai, kie­kis.

„Sa­vi­val­dy­bės kaip pre­ven­ci­nes prie­mo­nes nau­do­ja šla­vi­mo ma­ši­nas su aukš­tu kie­tų­jų da­le­lių su­lai­ky­mo efek­ty­vu­mu, o dul­kė­tu­mui ma­žin­ti, lais­to neas­fal­tuo­tus ke­lius, plau­na mies­tų gat­ves. Esant ypač ne­pa­lan­kioms ter­ša­lų iš­si­sklai­dy­mui me­teo­ro­lo­gi­nėms są­ly­goms ar­ba kai vir­ši­ja­ma ter­ša­lų kon­cent­ra­ci­jai nu­sta­ty­ta ri­bi­nė ver­tė, sa­vi­val­dy­bės ga­li lai­ki­nai ap­ri­bo­ti trans­por­to prie­mo­nių eis­mą ar­ba už­draus­ti jį tam tik­ro­se te­ri­to­ri­jo­se. Vi­sos sa­vi­val­dy­bės ap­šil­ti­na sa­vo mies­to gy­ve­na­muo­sius na­mus, kad šil­dy­mo se­zo­no me­tu bū­tų ma­žiau nau­do­ja­ma ku­ro ir to­kiu bū­du su­ma­žė­tų šil­dy­mo sis­te­mų iš­me­ta­ma tar­ša“, – apie tai­ko­mas oro už­terš­tu­mo ma­ži­ni­mo prie­mo­nes pa­sa­ko­ja Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pa­ta­rė­ja ap­lin­kos ir ener­ge­ti­kos klau­si­mais Ag­nė Kaz­laus­kie­nė.

Taip pat už at­lie­kų de­gi­ni­mą tai­ko­mos nuo­bau­dos nuo 30 iki 1200 eu­rų.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja in­for­muo­ja, kad nu­ma­to­ma fi­nan­si­nė­mis prie­mo­nė­mis ska­tin­ti gy­ven­to­jus, ku­rių na­mai ne­pri­jung­ti prie ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu pa­trauk­les­nės cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos, keis­ti se­nus ir tar­šius kie­to­jo ku­ro ka­ti­lus, ypač ur­ba­ni­zuo­to­se ša­lies vie­to­se, rink­tis al­ter­na­ty­vius šil­dy­mo įren­gi­nius, pa­vyz­džiui, ši­lu­mos siurb­lius ar sau­lės jė­gai­nes. Šiam tiks­lui pla­nuo­ja­ma skir­ti 15 mln. eu­rų.

Ren­giant Na­cio­na­li­nio oro tar­šos ma­ži­ni­mo pla­no pro­jek­tą bu­vo ki­lę dis­ku­si­jų dėl ga­li­my­bės po ge­ro de­šimt­me­čio ri­bo­ti kie­to­jo ku­ro nau­do­ji­mą na­mams šil­dy­ti, jei­gu li­gi to lai­ko fi­nan­si­nė­mis ir ki­to­mis gy­ven­to­jų ska­ti­ni­mo prie­mo­nė­mis ne­pa­vyk­tų rei­kia­mai su­ma­žin­ti oro tar­šos ar už­tik­rin­ti rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią žmo­nių svei­ka­tai ne­pa­vo­jin­gą oro ko­ky­bę. To­kiai, nors ir ga­na to­li­mo­je atei­ty­je nu­ma­ty­tai, ga­li­my­bei ne­bu­vo pri­tar­ta, nors kai ku­rių ša­lių pa­tir­tis yra ki­to­kia.

Pa­vyz­džiui Kro­ku­vo­je, ku­ri yra vie­na­me iš la­biau­siai už­terš­tų Len­ki­jo­je Ma­lo­pols­kos re­gio­ne, nuo 2019 m. rug­sė­jo bus vi­siš­kai už­draus­ta kū­ren­ti kie­tuo­ju ku­ru, o nuo 2023 m. jį de­gin­ti vi­sa­me Kro­ku­vos re­gio­ne bus ga­li­ma tik aukš­čiau­sius eko­lo­gi­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­čiuo­se ka­ti­luo­se.

Apie tai, kad vie­nas svar­biau­sių oro tar­šos šal­ti­nių mies­tuo­se yra kie­to­jo ku­ro – ang­lies, mal­kų, bio­ku­ro, dur­pių, bri­ke­tų ir ki­tų me­džia­gų nau­do­ji­mas na­mams šil­dy­ti, kal­ba­ma ir so­cia­li­nės ak­ci­jos „Mi­si­ja: nu­lis“ ren­gi­niuo­se, ku­rių tiks­las yra pa­ska­tin­ti kiek­vie­ną iš mū­sų keis­ti kas­die­ni­nį var­to­ji­mą į drau­giš­kes­nį ap­lin­kai.

Atk­rei­pia­mas dė­me­sys į tai, kad šil­dant in­di­vi­dua­lius gy­ve­na­muo­sius na­mus kie­tuo­ju ku­ru, ku­ris de­gi­na­mas pa­se­nu­siuo­se, tech­niš­kai ne­tvar­kin­guo­se įren­gi­niuo­se, lai­ku ir tin­ka­mai neiš­va­lius ka­mi­nų ir pa­ku­rų, į ap­lin­kos orą pa­ten­ka dar dau­giau ter­ša­lų, ku­rie ke­lia pa­vo­jų vi­sų tos vie­to­vės gy­ven­to­jų svei­ka­tai. Ap­lin­kos ap­sau­gos, ener­ge­ti­kos ir ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tai da­li­na­si ir ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi, nau­din­gais pa­ta­ri­mais, kaip pri­si­dė­ti prie šva­res­nės ap­lin­kos, vyks­ta dis­ku­si­jos.

So­cia­li­nę ak­ci­ją „Mi­si­ja: nu­lis“ ini­ci­juo­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja fi­nan­suo­jant ES pa­ra­mos lė­šo­mis.

Užs. Nr. 401748