
Naujausios
Paminklas Tautos laisvei ar Kovotojams už laisvę?
Šiauliuose toliau tęsiamas diskusijų ciklas dėl paminklo Tautos laisvei statybos. Antradienį Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje surengtas bendruomenės susitikimas-diskusija su žymiu architektu profesoriumi Algiu Vyšniūnu.
„Apie kokią laisvę kalbame? Koks laisvės turinys Šiauliuose?“ – klausė architektas, kviesdamas atsakyti pirmiausia į šį klausimą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Koks turinys įprasminamas
Šiaulių miesto savivaldybė rengiasi rekonstruojamoje Prisikėlimo aikštėje pastatyti paminklą Tautos laisvei. Vieta paminklui yra numatyta, jis iškils prieš Savivaldybę, skvere, kuris laikomas aikštės dalimi.
A. Vyšniūnas buvo pakviestas pristatyti šiauliečiams paminklų tradicijas ir tendencijas. Kalbėjo apie pasaulinius ir Lietuvos pavyzdžius, lygino, siūlė, ką reikėtų daryti, o ko nedaryti.
Profesorius priminė, jog Šiauliuose prieš 20 metų iškėlus idėją statyti paminklą buvo formuluojama, kad bus įprasminamas Prisikėlimo apygardos partizanų atminimas. Po to formuluota, jog paminklas statomas Tautos laisvei ir nepriklausomybei.
„Dabar liko tik Tautos laisvė, – atkreipė dėmesį A. Vyšniūnas ir ne kartą klausė: – Apie kokią laisvę kalbame? Ar toje laisvės sampratoje yra rezistencijos turinys?“
Atliko ir eksperimentą – parodė auditorijai partizanų apygardų vadų portretus ir paprašė juos įvardinti. Susirinkę į diskusiją šiauliečiai atpažino nuotraukoje tik vieną kitą iš vadų.
Profesorius pabrėžė, jog „laisvė yra susijusi su pergale, su kova ir su laisvės kovotojais“.
„Tai visada buvo aišku, suprantama, tik paskutinį dešimtmetį tas turinys pradėtas išplauti, – teigė jis.– Prasidėjo liberalizmas be ribų – kažkokia individuali laisvės samprata.“
Jo žodžiais, diskutuojant dėl Tautos laisvės paminklo yra tik du naratyvai: ar tai bus bendras simbolis, ar partizanų naratyvas? Ir ne meninio ginčo, o pilietinės diskusijos reikia.
„Jeigu tai pergalės dalykas, tai yra unifikuoti simboliai: obeliskas, triumfo arka ar tas pats Vytis“,– vardijo profesorius.
Tik perspėjo, jog heraldikos simbolių erdvinimas – tai „meninis neraštingumas“. Kaune, jo žodžiais, pastatytas net ne Vytis, o „Laisvės karys“. Taip yra pavadinę patys privatūs paminklo iniciatoriai.
A. Vyšniūnas priminė, jog Šiauliuose nepavyko paminklo Tautos laisvei pastatyti būtent tada, kai rezistencijos turinys buvo „išplautas“. Mat, jo žodžiais, tuometinė merė laikėsi kitokios nuomonės apie rezistenciją.
Vėliau nedavė rezultato skelbti paminklo idėjų konkursai ir kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai Tautos laisvę siejo ir su upeliu, ir su suoliuku, ir su angelu. Nepavyko ir dėl to, kad nebuvo numatyta vieta paminklui statyti.
Dabar tai yra padaryta – aikštės rekonstrukcijos autorius Vytenis Rudokas yra numatęs ir pagrindęs, kodėl vertikalus paminklas (obelisko, pavyzdžiui, formos) turi iškilti skvere prie Savivaldybės.
Šiauliai turi proga būti pavyzdžiu
A. Vyšniūnas pabrėžė, jog Šiauliai – miestas, o paminklas mieste ir už miesto – skirtingi dalykai. Miesto aikštė, jo žodžiais, tai ne „viešoji erdvė“ (viešoji erdvė – internetas). Tai urbanistinė erdvė, kuri kuriama pagal urbanistikos taisykles.
Jis gyrė, kad Šiauliai su Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektu padarė tai, ko nepadarė nė vienas kitas iš didžiųjų miestų su savo pagrindinėmis aikštėmis.
„Nė vienas miestas nepagrindė erdvinio formavimo naujomis sąlygomis, o Šiaulių aikštėje viskas sudėliota – aikštės ašis, paminklo vieta ir dydis“, – akcentavo profesorius.
Jis lygino sostinės Lukiškių aikštės situaciją, pabrėždamas, jog ten suniekinus esminius dalykus, įvardijus, jog „ašis, monumentai – tai stalinizmas“, įstrigo paminklo statyba, o Vilnius turi „ne aikštę, o skverą ir čiuožyklą“.
Kalbėdamas apie paminklų tendencijas siūlė menininkams grįžti prie žanrų ir nebeliks ginčų. Vardijo, jog yra monumentalioji skulptūra ir kitos skulptūros rūšys, yra ir meninės akcijos, performansai.
Šiauliuose, pavyzdžiui, pastatytame meniniame akcente „Penzeliukas“ nejaučiąs pagarbos dailininkui Gerardui Bagdonavičiui.
„Pravardei, o ne žmogui paminklas pastatytas – taip ribos išplaunamos, – kritikavo A.Vyšniūnas. – Visai kitoks pavyzdys – A. Greimui pastatyta skulptūra.“
Paminklo Prisikėlimo aikštėje atveju, jo žodžiais, „kalbame ne apie individualią saviraišką be ribų, o apie istorinę atmintį, kalbame ne apie meninę akciją, šventinį performansą, o apie paminklą visiems laikams.“
Taip pat perspėjo, „jeigu nieko nepadarysite, toje erdvėje dominuos sovietinių karių palaidojimo vieta“. Pabrėžė, jog tokios palaidojimo vietos miestų centruose atsirado, kaip politinis diktatas.
A. Vyšniūnas siūlė paminklo kūrėjams užduotį grįsti žaidimo taisyklėmis, kurios jau yra tiksliai suformuluotos aikštės rekonstrukcijos projekte.
„Ir patikslinkite pavadinimą arba tiesiai pasakykite, jog tai – ne paminklas rezistencijai – ir reikalaukite monumentalaus dailės kūrinio, aukštos meninės kokybės ir iš ilgalaikės medžiagos“, – reziumavo A.Vyšniūnas.
„Kur jūs anksčiau buvote?“ – klausė pasidžiaugdamas profesoriaus kalba šiaulietis Kazimieras Alminas, palaikantis idėją statyti paminklą partizanams.
Po šių žodžių auditorija architektui padėkojo plojimais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Profesorius Algis Vyšniūnas akcentuoja, jog diskusija turi vykti dėl laisvės sampratos, kuri įdedama į paminklo turinį: „Ką Šiauliai darysite ir kaip padarysite?“
Algis Vyšniūnas rodė laisvės temos paminklų pasaulinius pavyzdžius.
Šiauliečiams architektas Algis Vyšniūnas kalbėjo apie įpaminklinimo tradicijas ir tendencijas. e