Naujausios
Griežtą vertybinį „Ne“ paminklui tarė „visockininkai“ ir „valstiečiai“
jurate@skrastas.lt
Jau ne kartą rašėme apie 27 metus trunkančią paminklo Tautos laisvei Šiauliuose statymo epopėją, kuri baigėsi be rezultatų. Nuo 2018 metų suintensyvinus paminklo kūrimo procesą buvo skelbti trys idėjų konkursai pagal Savivaldybės nustatytas sąlygas, paskelbta laimėtoja – žinomo skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto profesoriaus Gintaro Čaikausko meninė idėja – „Laisvės siekis“.
Parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, tačiau paaiškėjo, kad numatytų 190 tūkstančių eurų paminklo statybai neužteks, reiks antra tiek. Miesto valdžia pasiūlė susimesti bendruomenei trūkstamą dalį, atidarė tikslinę sąskaitą ir tuo pačiu visą tą laiką socialiniuose tinkluose audrino miesto gyventojus, kad paminklas – obeliskas miestui nereikalingas.
Visi šie konkursai miestui kainavo ne tik laiką, bet ir per 70 tūkstančių eurų.
Svarstant Taryboje sprendimo projektą A. Visockas stebėjosi, kad paminklas turėjęs būti Prisikėlimo aikštėje, tačiau kažkaip buvo suprojektuotas šalia esančiame skvere. Čia įrengta pakyla paminklui, sustiprinti jos pagrindai kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Ir obeliskas merui ten netinka, nors idėjų konkursą Savivaldybė skelbė reikalaudama pateikti paminklo idėją tik obelisko forma. Tarsi ne A. Visockas būtų miesto galva, o visa tai – „diversija“, įvykusi jam nežinant.
Tarybos posėdžio metu vyko aštrios diskusijos. Opozicijos atstovai kvietė nenaikinti Tarybos sprendimo, tačiau, jei netinka obeliskas, ieškoti kitų formų įamžinti tautos kovotojų už laisvę atminimą.
Tarybos narė Asta Lesauskienė kvietė imtis politinės lyderystės ir nesubuitinti paminklo Tautos laisvei idėjos. Net valdančiųjų atstovas Gintautas Lukošaitis pripažino, kad pastatyti paminklą, kuris tiktų ir patiktų visiems gyventojams, šiandien yra itin sudėtinga. Jis priminė bevaises aistras dėl paminklo Lukiškių aikštėje Vilniuje.
„Ką aš šiandien čia supratau? Aš supratau, kad paminklas Tautos laisvei šiandien Šiauliams maišo. Yra nuomonių, yra siūlymų, daug ką galima daryti, tik negalima statyti paminklo Tautos laisvei, todėl jūsų prašoma pabalsuoti, kad būtų atsisakyta to, kas jau kartą buvo padaryta – priimtas sprendimas statyti paminklą“, – kalbėjo Tarybos posėdyje Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narys, visuomenininkas Algirdas Kulikauskas, stebėjęs politikų diskusijas salėje.
Jis priminė, kad 1990 metais kovo 11-tąją Aukščiausioji taryba balsavo už Tautos laisvę. Sąjūdis dar nepriklausomybės pradžioje sumanė pastatyti paminklą Tautos laisvei ir pasirinko tam Šiaulius. Tiesa, tuomet kitu pavadinimu jis vadintas, bet skirtas buvo laisvei, už kurią tiek daug kovota, aukotasi. A. Kulikauskas pastebėjo, kad šiandien Šiauliuose daug kalbama apie kitus projektus, tačiau trukdo Laisvės paminklo norėjimas. Nuo to, kaip bus pasielgta, priklausys miesto autoritetas.
„Ar galima sakyti, kad Šiauliams nereikia Laisvės paminklo? Šiauliečiai nenori? Ar galima sakyti, kad šiauliečiai neaukojo pinigų (paminklo statybai.-aut.)? O kas juos rinko? Kaip jie buvo renkami? Galų gale, ar galima laisvę padėti ant prekystalio ir ja paprekiauti?“, – kėlė nepatogius miesto valdžiai klausimus visuomenininkas ir jo mikrofonas buvo išjungtas.
Vėl jį įjungus, A. Kulikauskas palinkėjo Tarybos nariams protingai balsuoti, o jis pats sakė jau turįs atsakymus, kodėl kilo klausimas nebestatyti paminklo Tautos laisvei. Savo pastebėjimus sakė perduosiąs Lietuvos Sąjūdžio nariams ir jo Tarybai.
Deja, Tarybos valdančiųjų dauguma neišgirdo ne tik savo kolegų, bet ir aktyvaus visuomenininko žodžių. Už Tarybos sprendimo statyti paminklą Prisikėlimo aikštėje panaikinimą balavo 19 politikų iš 30. Visi jie – mero politinio komiteto „Dirbame miestui“ nariai ir jų „bičiuliai“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai. Iš mero suburtos frakcijos „Dirbame miestui“ susilaikė tik Stasys Trijonis, o iš „valstiečių“ – Vilius Puronas.
Dabar, ar bus Šiauliuose paminklas Tautos laisvei, iš esmės priklauso nuo vieno žmogaus – Artūro Visocko – noro, nes daugiau jokio įpareigojimo jį pastatyti nėra. Savo feisbuko paskyroje meras rašo, kad „laisvai ieškosime šiauliečiams priimtino paminklo“. Tik kas tai yra? Jau dabar vieniems atrodo, kad tai turėtų būti Saulės mūšio įamžinimas, nors visai šalia Prisikėlimo aikštėje bus kuriami 8 meniniai akcentai, skirti Šiaulių istorijos amžiams. Neišvengiamai vienas iš jų bus skirtas miesto istorijos pradžiai – Saulės mūšiui. Socialiniuose tinkluose žmonės siūlė gėlių darželį, paauksuotą arba auksinį Vytį, ąžuolą ir panašiai.
Anot Tarybos nario Juozo Pabrėžos, laiko dar yra daug – daugiau nei 10 metų iki Šiaulių 800 metų jubiliejaus. Tik kasmet laisvės kovų dalyvių, kurių pasiaukojimui toks paminklas būtų skirtas pirmiausiai, su mumis lieka vis mažiau.
