Naujausios
Parduotuvėje nesiderėti — tiesiog neapsimoka
„Šiaulių krašto“ žurnalistinis tyrimas įrodė: daugelyje Šiaulių parduotuvių galima nusiderėti. Ir gana nemenkas sumas... Nesiderėsi — paprasčiausiai permokėsi kokius kelis šimtus litų.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Tyrimas
Viena kolegė pasidžiaugė už batus iš naujos kolekcijos sumokėjusi 50-čia litų pigiau, nes turėjo Omni ID kortelę. O jos draugė iš nežinojimo toje pačioje parduotuvėje už batus mokėjo pilną kainą, nors tokią kortelę irgi turėjo.
„Mano vyras tai nieko neperka nesiderėdamas“, — pareiškė dar viena kolegė, kurios vyras dirba prekybos firmoje ir, matyt, puikiai žino lanksčią nuolaidų sistemą. Pažįstami prisipažino, kad bent jau už buitinę techniką niekada nemoka tiek, kiek parašyta etiketėje.
Ar iš tiesų galima derėtis?
„Derėkitės ir susitarsime“
Bene pirmoji viešai pasiūlė pirkėjams derėtis parduotuvė „Techasas“, užsikabinusi didžiulį užrašą ir ant pačios parduotuvės, ir ant krovininių automobilių: “Bet ką parduosime 100 litų pigiau“, ir mažesnėm raidėm — “nei kitur“. Ir visai mažytėmis, kad “perkant prekes nuo 999 litų“. Pigesnėms prekėms, skelbiama, irgi taikoma nuolaida — tik ne tokia didelė.
Nusprendžiame „įsigyti“ LCD televizorių. Vadybininkas iš pradžių maloniai pasiūlo už labai gerą kainą (buvo 2279 — dabar 1777 litai) pirkti akcijinį televizorių SONY. Bet mes pageidaujame nuolaidų televizoriams už 1329 ir 1099 litus. Vaikinas, pažiūrinėjęs kompiuteryje, atitinkamai kainą nuleidžia iki 1250 (beveik 80 litų) ir 1030 litų (50 litų).
Didesniems ir brangesniems TV (pavyzdžiui, kainuojantiems apie 4000 litų), nuleistų ir pora, ir tris šimtus litų. Ar reikia įrodymų, kad kitur ta prekė — pigesnė? Vadybininkas paaiškina, kad visas kainas galima rasti internete — pigiau esą niekur nėra.
„Kortelinės“ ir “rankinės“ nuolaidos
Eksperimentą tęsiame Saulės mieste įsikūrusiame „Topo centre“. Suku prie televizorių, o ten potencialiems pirkėjams vadybininkas jau aiškina, kad labiau apsimoka pirkti brangesnius televizorius, kurie priima skaitmeninės televizijos signalą, kad 1012-taisiais nereikėtų keisti TV ar pirkti specialaus blokelio.
Bet esu nusiteikusi taupyti, tad nusižiūriu pigesnius TV ir paprašau nuolaidų. Vadybininkas aiškina, kad jie — neseniai gauti, ir nuolaidų galėčiau gauti arba su „Omni ID“ (sidabrinė — 5 procentai, auksinė — 7 procentai) arba su “Topo centro“ kortelėmis. Pastarosios reikėtų paprašyti kasoje ir tiesiog kaupti taškus.
Vadybininkas sako, kad nuo jo nelabai kas priklauso, bet aš neatlyžtu, ir jis užsimena, kad nebent reikėtų šnekėtis su direktoriumi. „O ar negalėtumėte paklausti?“. Vaikinas nueina, o po kelių minučių praneša, kad mano išsirinktam “Samsungui“ už 2099 litus pritaikytų 3 procentų, o TV už 3099 litus — 7 procentų nuolaidas. Nuderėjau atitinkamai 60 ir 210 litų. Visai neblogai.
Tada dar įsigeidžiu „įsigyti“ pigesnį daiktą, pavyzdžiui, kavos aparatą. Visiškai automatinis (o aš noriu būtent tokio) pigiausiai kainuoja per 1500 litų. Kai užsimenu apie nuolaidas, vadybininkė paaiškina, kad “rankinių“ nuolaidų šiaip netaiko. Jei neturiu kortelės, tai nelabai ką galėtų padėti, turėtų klausti direktoriaus, bet jo kaip tyčia nėra. “O gal kaip nors?“, — deriuosi. Mergina eina pasiteirauti, koks antkainis. Seku iš paskos, ir matau, kaip į kompiuterio ekraną įlindusi darbuotoja pati nustemba: “Tik 10 procentų“. “Deja, aš jums nieko negaliu padėti“, — sako vadybininkė. Bet aš jau žinau, kad pasiskolinčiau iš draugės auksinę “Omni ID“ kortelę su 7 procentų nuolaida ir nupirkčiau aparatą 100 litu pigiau — beveik už savikainą.
Drabužiai ir galanterija — pigiau tik mamai
Įsismaginusi užeinu į lietuvišką sportinių drabužių parduotuvę „Audimas“. “Ar galėtumėte pritaikyti nuolaidą šiam džemperiui“, — tiesiai šviesiai teiraujuosi pardavėjos, atsinešusi prie kasos 159 litus kainuojantį drabužį. “Netaikom mes nuolaidų“, — išpučia akis pardavėja. “Iš viso nieko netaikot? Ir jokių kortelių nedalijat?“. Pardavėja žiūri į mane keistai, lyg pirmą kartą būtų girdėjusi apie derybų meną. “Hm, kokie nelankstūs“, — pasipiktinu ir nešu džemperį į savo vietą.
Kitame prekybos centre užsuku į jaunimo apranga prekiaujančią parduotuvę „Effigy“ — kaip tik čia sukabinta nauja rudens kolekcija. Parduotuvės vadovė paaiškina, kad naujai kolekcijai griežtai — jokių nuolaidų. Tik patys darbuotojai gali drabužį įsigyti 20 procentų pigiau, na ir artimi jų giminaičiai. O kitiems galima pritaikyti nebent penkių procentų nuolaidą, jei yra brokas.
Dar vadovė patikina, kad šioje parduotuvėje drabužiai nėra brangūs, ir klientai paprastai nuolaidų neprašo.
Kaip tik prie kasos sutinku pažįstamą, perkančią striukę. „O nuolaidų neprašai?“ — klausiu. “O nuolaidą galima?“, — klausia ji kasininko. “Ne, nebent esat studentė“ — atsako šis. Mano draugė pamaloninta.
Parduotuvės vadovė paaiškina, kad 5 procentų nuolaidos taikomos, turintiems tarptautinį studento pažymėjimą, tačiau per metus juo esą pasinaudojo gal du žmonės.
Galanterijos parduotuvėje išsirenku „Pierre cardin“ rankinę už 179 litus ir patraukiau prie kasos. “Ar galėtumėte pritaikyti bent mažytę nuolaidėlę?“ “Ne“. “Nė kiek?“. “Nė kiek“: “Nei draugei, nei pažįstamai negalit?“ — kamantinėju. “Mamai“, — juokiasi pardavėja.
Į batų parduotuves nesukau, nes ten dabar kaip tik didžiulės sezoninės nuolaidos.
Baldams nuolaidos nedidelės
„Bruklino“ prekybos centre įsikūrusioje baldų parduotuvėje “Vinotti furniture“ su fotografu “išsirinkome“ gražų odinį komplektą ir prabangų šviestuvą. Pardavėja paaiškino, kad nuolaidos taikomos tik baldams nuo 3000 litų — 3 procentai, nuo 4000 litų — 5 procentai, arba už šešis procentus galima įsigyti aksesuarų.
Kitos baldais, kilimais ir aksesuarais prekiaujančios parduotuvės „Dubingiai“ vedėja, paklausus apie nuolaidas, prasitaria kaip tik telefonu kalbėjusis su kolege apie vis įžūlėjančius pirkėjus, kurie reikalauja nuolaidų.
Mes sužinojome, kad pardavėjams yra leista padaryti ne didesnę kaip 5 procentų nuolaidą. Jei prekė brokuota, priklausomai nuo broko dydžio, galima tikėtis iki 30 procentų. Jei prekė nauja — jokių nuolaidų.
Patys darbuotojai gali įsigyti prekę 15-20 procentų pigiau, bet ir tai ne už savikainą. O pažįstamiems? „Dabar mano geriausia draugė, kaip sesė, pirko, skambinau direktorei, padarė nuolaidą, kaip darbuotojai“, — paaiškino vedėja.
„O jeigu mes išsirenkame tokį daiktą“, — rodau į prancūzišką per tūkstantį litų kainuojantį baltą baldą. Paaiškėja, kad šiuo metu jį, kaip ir visas salono prekes, galime įsigyti 15 procentų pigiau, jei turime “Bruklino“ dolerį (jį galima gauti, jei kažką “Brukine“ perki už šimtą litų). Mintyse paskaičiuoju, kad nuo 2000 litų kainuojančio baldo susidarytų nemenka nuolaidėlė — 300 litų.
Kitoje baldų parduotuvėje, įsikūrusioje miesto centre išsirenku tachtą už pusantro tūkstančio litų, bet nieko nepešu. Čia nuolaidos taikomos minimalios: už baldą nuo 2000 litų — 2 procentai, nuo 3000 litų — 3, nuo 5000 ir daugiau — 5 procentai.
Prašykite, ir jums bus duota...
Santechnikos salone „Vandens purslai“ dušo kabinoms nuolaidos taikomos ne procentais, o tiesiog litais. Nusiderėti 50-100 litų — visiškai įprasta. Galima derėtis ir nuo akcijinės kainos.
Paskutinis eksperimento taškas — „Jupojos“ prekybos centras. Benzininės žoliapjovės už 1350 ir 1700 litų mums kainuotų pigiau nuo 5 iki 10 procentų, jei turėtume “Jupojos“ nuolaidų kortelę. Ją įsigyti galima, surinkus čekių už 2000 litų.
Apmaudu, pavasarį pirkau benzininį pjūklą beveik už tokią sumą, ir niekas nepasakė apie nuolaidų kortelę, aišku, čekio neišsaugojau.
„O be kortelės ar galite pritaikyti, vistiek sezonas baigiasi“, — deriuosi. Galima nueiti pas parduotuvės direktorių. Pardavėjas išrašo ant čekio mano išsirinktų žoliapjovių modelius ir aš keliauju į vadovo kabinetą.
Šis nuo brangesnės žoliapjovės numeta 200 litų (daugiau, negu 10 procentų!), nuo pigesnės — 150 litų (9 procentus).
Pasigailiu, kad pavasarį nesiderėjau. Būčiau sutaupiusi porai batų.
DERYBOS: Buitinės technikos, santechnikos įrangos salonuose drąsiai galima nusiderėti 100 — 200 ir daugiau litų.
NUOLAIDOS: „Jupojos statybinių medžiagų“ direktorius savo rankomis išrašė geras nuolaidas vėjapjovėms — atitinkamai 150 ir 200 litų.
PIONIERIAI: Bene pirmoji Šiauliuose pirkėjus pradėjo skatinti derėtis parduotuvė „Techasas“. Čia nuo per tūkstantį kainuojančio televizoriaus mums pavyko nusiderėti iki 80 litų o nuo tris-keturis tūkstančius kainuojančių žadėjo “nuleisti“ iki 200-300 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
