Naujausios
KRIZĖS PAIEŠKOS (1)
Pasaulinė krizė kaimo neprivers badauti
„Virš Baltijos šalių susikaupė galimos finansinės krizės debesys“, — pareiškė Tarptautinio valiutos fondo vadovas. “Realios grėsmės nuosmūkiui nėra“, — paniką slopina Lietuvos politikai. Dar kiti gasdina recesija, nors kas tai, dažnai nežino ir patys.
„Šiaulių kraštas“ pasaulinės krizės akivaizdoje ieškojo krizės ženklų pas mus. Šiaulių rajone kalbinti žmonės mums sakė: yra buvę ir sunkesnių laikų. O krizę jie pajuto jau prieš porą metų — sumažėjus lito vertei.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Gyvena pagal išgales
Nuo Kužių iki Šiaulių — 12 kilometrų. Užsukame pas vieną iš miestelio šeimų. „Kužių agroįmonėje“ dirbanti Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja 54-erių Birutė Joneikienė suskaičiuoja: blogėjančią situaciją pajuto ne vakar, o jau prieš porą metų. Pirmasis signalas buvo sumažėjusi lito vertė. Anksčiau parduotuvėje užtekdavo 100 litų, dabar už tokią sumą įsigyti pirkiniai sutelpa į “rankinuką“.
Ponia Birutė vardija: jau seniai teko atsisakyti bilietų į spektaklius, į koncertus, todėl eina tik į nemokamus renginius.
Moteris negali sau leisti prenumeruoti laikraščių, pirkti knygų. Išsigelbėjimas — Kužių biblioteka. Turėjo atsisakyti ir interneto — paskaičiavo, kad per brangu.
Kužiškė vadovaujasi pamokymu gyventi pagal išgales ir pajamas. Vietoje restorano ar kelionės į Maljorką važiuoja prie Bubių jūros. Jei nuvyksta į Palangą — vežasi palapinę, maisto įsideda iš namų.
Drabužius perka retai. Apsilanko ir padėvėtų rūbų parduotuvėse.
„Privalai visur skaičiuoti — kitaip neišeina. Anksčiau galėdavau skaniau pavalgyti, dabar turiu galvoti, ką pirkti“.
Pajamos ir išlaidos
Dviejų asmenų Joneikių šeimos mėnesio pajamos siekia apie 2000 litų. Vasarą mokesčiams išleidžia apie 250 litų. Šeima taupo ir vandenį, ir dujas: turi įsivedę savaitgalinį elektros skaitiklį.
Šildymas Joneikių bute — individualus, kūrena dujomis arba kietu kuru. Ponia Birutė skaičiuoja: žiemą mokesčiams greičiausiai teks pakloti apie 500 litų.
Maistui šeima per mėnesį išleidžia 500— 600 litų. Todėl vienas atlyginimas keliauja mokesčiams ir maistui. Paskolų bankams — neturi. Kartais pagelbėja sūnaus šeimai.
B. Joneikienė šypsosi — kaimiečiai išgyvens. Kiek reikės, tiek veršis diržus. Ir šiai žiemai pasiruošta: grybai, daržovės, uogos „keliavo“ į stiklainius.
Save B. Joneikienė vadina prarastąja karta. „Buvome įpratę: sunkiai dirbsi — išgyvensi. Po darbo triūsdavome daržuose. Auginome gėles, daržoves. Uždirbti pinigai nuvertėjo. Todėl dabar bijau kaupti santaupas — kad vėl nedingtų. Todėl, už tai, ką sutaupau, geriau įsidedu langą ar nusiperku stalą. Bankų aš bijau“.
Dėlioja prioritetus
Dvidešimt metų Kužių vidurinei mokyklai vadovaujanti Roma Meinoriutė nuo mokslo metų pradžios krizės požymių nepastebėjo. Vaikai — aprengti, kišenpinigių turi.
Apie krizę direktorė klausė vyresniųjų klasių moksleivių. Iš devintokų— vienuoliktokų sulaukė atsakymo: jei dirbi — turi, tada visko užtenka. Vienas aštuntokas iš gausios šeimos prisipažino: mama parduotuvėje negali nupirkti to, ko norėtų.
Apie krizės požymius direktorė diskutavo ir su pedagogais. R. Meinoriutės teigimu, pedagogų nuotaikos šiuo metu geresnės, nes kilo atlyginimai: „Mokytojai sakė: jei nekiltų kainos būtų viskas gerai“.
Kužiuose mokosi 324 moksleiviai, iš jų — 15 iš socialinės rizikos šeimų.
Pasak R. Meinoriutės, moksleiviai yra apsirūpinę mokymosi priemonėmis. Pratybų sąsiuvinius įsigyti padėjo Socialinės paramos skyrius. Vaikai gauna po 156 litus mokymo reikmenims, o vaikams iš socialinės rizikos šeimų priemones padeda įsigyti seniūnijos socialinės darbuotojos.
Mokyklos socialinė pedagogė Rasa Lukauskienė pastebi, kad pradinukams jau reikėtų didesnės sumos — jų pratybų sąsiuviniai yra brangūs.
Pabrango ir vadovėliai. Todėl mokytojai pasitarę sprendžia, kokius vadovėlius naudos. Įsigydama mokymo priemones, mokyklos bendruomenė irgi dėliojo prioritetus.
Lėšos į mokyklą pritraukiamos keliais būdais: rašomi projektai, 2 procentus nuo pajamų mokesčio perveda tėvai, kartais sulaukia dovanų iš buvusių mokinių.
Gyvena šiltai ir sočiai
Ši žiema Kužių mokyklai — pirmoji po renovacijos, todėl šildymo sezonas nebebaugina. Renovacijos projektas „Kužių vidurinės mokyklos energetinių sistemų tobulinimas“ kainavo beveik 4 milijonų litų, pinigai atkeliavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savivaldybės ir valstybės biudžetų.
Nors nuo rugsėjo 1-osios padidėjo moksleivių, gaunančių nemokamą maitinimą, skaičius, problemų neiškilo. Mokykloje mokosi 77 pradinukai. Valgykloje yra 60 vietų, todėl vaikai valgo pagal nustatytą grafiką.
„Kartais pritrūksta ūkiško požiūrio, — mano direktorė. — Per vieną pertrauką pastebėjau, kad 11 vaikų net neparagavę nunešė lėkštes. Vyresnieji, ne socialiai remtini, sako, jog mielai tas porcijas suvalgytų. Kalbėsiu su tėvais: jei vaikas nevalgo, yra galimybė atsisakyti maitinimo“.
Mokyklos valgykloje pietūs kainuoja 2— 3 litus. Bandelės kaina 42— 52 centai, cepelinai — 1,72 lito.
Apie mokyklos ateitį direktorė kalba optimistiškai. Svarbiausias tikslas — išlikti vidurine, nes mokinių skaičius — mažėja. Kužiuose šiemet „dingo“ viena klasė.
„Kartais žmogus išsikelia nereikalingas nuostatas, kurios erzina ne tik jį patį, bet ir aplinkinius. Reikia galvoti pozityvai“, — įsitikusi direktorė.
Prekyba nesumažėjo
Užeiname į vieną iš Kužiuose įsikūrusių maisto parduotuvių. Pardavėja Lyda sako, jos prekyba mėsos gaminiais nesumažėjusi: spėja, kad prekybos nuosmukis pasijus žiemą.
„Visi kalba — prasidės šildymas, reiks susiveržti diržus. Bet kol kas tik kalba“, — sako pardavėja. Į mėsos kainas žmonės žiūrėjo ir anksčiau, ne tik dabar.
Krikštynos krizių nepripažįsta
Ar krizę pajuto bažnyčia? Kairių (Šiaulių rajonas) ir Kurų (Radviliškio rajonas) klebonas Saulius Matulis drąsina: krizės bijoti nereikia.
„Parapijiečiai klausosi žinių ir kiek prisibijo, nes krizė paliečia pirmiausia tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Parapijos žmogui, ypač — vyresniam, nėra lengva. Pensininkas per vasarą taupo pinigėlius, kuriuos žiemą išleidžia šildymui“, — sako klebonas.
S. Matulis šypsosi: vestuvės, krikštynos nuo ekonominės situacijos nelabai priklauso — ir sunkiausiais laikais žmonės tuokėsi, krikštijo vaikus. Skiriasi tik švenčių pobūdis: grįžę iš užsienio šventę kelia didesnę nei tie, kurie gyvena pas mus.
Dėl brangstančios elektros, šildymo brangsta bažnyčios išlaikymas. Pasak S. Matulio, bažnyčia išgyvena iš garbesnio amžiaus žmonių, kurių pajamos vidutinės arba dar mažesnės, aukų.
Kairiuose rudens sekmadieniais išklausyti šv. Mišių susirenka apie pusantro šimto žmonių. Kurų parapijoje iš viso tėra apie 300 tikinčiųjų. Per metus čia vidutiniškai būna penkerios laidotuvės, vienerios krikštynos ir nė vienerių vestuvių. Sekmadienio rinkliava keliauja į bažnyčios kasą ir naudojama bažnyčios reikalams: mokesčiams, zakristijono, vargonininko atlyginimams.
Bendraudamas su parapijiečiais, S. Matulis pastebi: žmonės yra išgyvenę sunkesnius laikus, todėl neįpratę daug guostis ir verkti.
Pasak klebono, bažnyčia nelieka nuošalyje ir padeda vargstantiems per labdaros organizacijas.
Kunigas dirba ir Šiaulių universitete. Jis mato, kad jaunimas semestro pabaigoje nori greičiau išlaikyti egzaminus ir išvažiuoti užsidirbti į užsienį.
„Skaudu, kad išvažiuoja labai gabūs studentai, pajunta didesnį pinigą ir nebesugrįžta. Vadinasi, nėra gerai: žmonės neieškotų, kur bėgti. Manau, krizės baimė kelia dar vieną emigracijos bangą“, — sako S. Matulis.
(bus daugiau)
POŽIŪRIS: Kužiuose gyvenanti Birutė Joneikienė taupo, bet dėl krizės nepanikuoja: „Gyvenu ne Sibire. Iliuzijų nekuriu. Verkti reikia tyliai, o džiaugtis — garsiai“.
PASIEKIMAS: Kužių vidurinės mokyklos direktorė Roma Meinoriutė džiaugiasi, kad į mokyklą atvyksta svečiai, norintys pamatyti, kaip gali būti tvarkoma kaimo mokykla.
KAINA: Pardavėja Lyda sako, kad pirkėjai į mėsos kainas įdėmiai žiūrėjo ir anksčiau.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
SPĖJIMAS: „Bažnyčiai per 2000 metų patyrė didžiulių krizių. Kol kas krizė atrodo, kaip baubas. Bet gal nebus taip blogai?“ — optimizmo nepraranda Klebonas Saulius Mataitis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šis tas
Recesija — ekonomikos augimo sustojimas ar nuosmukis.
Recesijos metu krinta vertybinių popierių kursai, visiškai neauga ar net sumažėja bendrasis vidaus produktas, išauga infliacija, bedarbystė.
Ūkio recesija gali įvykti dėl nekvalifikuotų vyriausybės veiksmų, neįžvalgumo, taip pat dėl kitų valstybių ūkių nuosmukio, karo, gamtos kataklizmų. Recesija taip pat yra viena iš ekonominių ciklų fazių.
Pagal vikipedia
KOMENTARAS
Neturi pinigų — nebaisi krizė
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanavičienė:
— Nedidelio miestelio ar kaimo gyventojai nepajuto tokio didelio augimo, kurį pajuto miestiečiai. Jie neturėjo daug pajamų, neprisėmė daug skolų. Neturi pinigų, nebaisios jokios krizės.
Tai, kas vyksta Lietuvos ekonomikoje, nėra krizė, o lėtėjimas. Kurį laiką kilę rezultatai ir skaičiai turi koreguotis ir nusileisti žemyn.
Pasaulinė krizė kilo dėl to, kad Amerikos bankai pridalijo daug blogų paskolų, paskui išleido daug blogų vertybinių popierių, viskas nuvertėjo ir išėjo taip, kad bankai turi turto mažiau nei įsipareigojimų.
Finansų krizė mus labiausiai liečia per palūkanas. Jos padidėjo, vadinasi, mažiau žmonių gali skolintis ir vartoti. Augimo, paremto paskolomis, nebebus.
Dar vienas krizės padarinys — vertybinių popierių kaina. Žmonės, investavę į pensijų, investicijų fondus, sudarę gyvybės draudimo investicines sutartis mato, kad jų investuota suma mažėja. Bet krizę pajaus dar labiau, dabar parduodami pigiau nei pirko.
Mano rekomendacija — prisitaikyti prie naujų aplinkybių, ribojant skolinimąsi, daugiau taupant, mažiau vartojant. Ateitį reikia planuoti nesitikint spartaus gerėjimo: to buvo galima tikėtis 2006, 2007 metais ir rytdienos sąskaita vartoti šiandien. Dabar taip galvoti nebereikia.
Negaliu teigti, kad pažeidžiamiausių sluoksnių, kurie turi mažas pajamas, nepalies pabrangęs maistas ar energijos kainos. Juos palies Lietuvos ekonomikos lėtėjimas. O finansnų krizė pasaulyje palies žmones, kurie turi pinigų.
Reikia atsargiems būti tiems, kurie prieš dvejus metus pajuto, kad gyvenimas gerėja. O tie, kurie visada sprendė pinigų problemą, yra „pasikaustę“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
