Pasirinkimas, išgelbėjęs tūkstančius gyvenimų

Pa­si­rin­ki­mas, iš­gel­bė­jęs tūks­tan­čius gy­ve­ni­mų

Va­kar Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta pa­ro­da „Raoul Wal­len­berg: Aš ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo“ Lie­tu­vo­je eks­po­nuo­ja­ma pir­mą kar­tą. Pa­ro­da pa­sa­ko­ja apie šve­dų vers­li­nin­ką, dip­lo­ma­tą, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nuo mir­ties iš­gel­bė­ju­sį tūks­tan­čius Veng­ri­jos žy­dų. Šve­di­jos Šind­le­riu va­di­na­mo gel­bė­to­jo li­ki­mą So­vie­tų Są­jun­gos ka­lė­ji­me iki šiol den­gia pa­slap­tys.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je ir Šve­di­jos ins­ti­tu­to pa­reng­tą pa­ro­dą ati­da­ry­ti at­vy­ko Šve­di­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je J. E. Ma­ria Chris­ti­na Lundq­vist. Am­ba­sa­do­rė Šiau­liuo­se per pus­me­tį vie­šė­jo jau tre­čią kar­tą.

Ma­ria Chris­ti­na Lundq­vist, trum­pai pri­mi­nu­si Chai­mo Fren­ke­lio as­me­ny­bę, Šiau­lių žy­dų is­to­ri­ją, sa­kė, jog vi­la – pui­ki vie­ta pa­ro­dos apie iš­ki­lų­jį šve­dą prem­je­rai.

Am­ba­sa­do­rė pri­sta­tė Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio vers­li­nin­ko, dip­lo­ma­to Rau­lio Va­len­ber­go (1912 08 04–?), va­di­na­mo Šve­di­jos Šind­le­riu, biog­ra­fi­ją ir nuo­pel­nus.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais R. Va­len­ber­gas, vie­nos iš tur­tin­giau­sių Šve­di­jos šei­mų įpė­di­nis, įsi­trau­kė į ame­ri­kie­čių pla­ną gel­bė­ti žy­dus. Kaip Šve­di­jos dip­lo­ma­tas, re­mia­mas ame­ri­kie­čių, 1944 me­tais at­vy­ko į Bu­da­peš­tą. Dirb­da­mas Šve­di­jos at­sto­vy­bė­je, iš­da­vė žy­dams de­šim­tis tūks­tan­čių „ap­sau­gi­nių pa­sų“. As­me­nys su šiuo do­ku­men­tu ga­lė­jo re­pat­ri­juo­ti į neut­ra­lią Šve­di­ją, juos glo­bo­jo Šve­di­jos ka­ra­liš­ko­ji dip­lo­ma­ti­nė mi­si­ja Bu­da­peš­te. R. Va­len­ber­gas pri­glaus­da­vo žy­dus ir Šve­di­jos iš­pirk­tuo­se bei šios ša­lies te­ri­to­ri­ja pa­skelb­tuo­se pa­sta­tuo­se

R. Va­len­ber­gas su­kū­rė or­ga­ni­za­ci­ją, ku­ri įstei­gė ir pri­žiū­rė­jo dvi li­go­ni­nes, varg­šų val­gyk­las ir vai­kų lop­še­lius. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš ka­ro pa­bai­go­je gy­vų li­ku­sių apie 120 000 Veng­ri­jos žy­dų apie 20 000 iš­gel­bė­jo R. Va­len­ber­gas.

„Man ne­bu­vo ki­to pa­si­rin­ki­mo“, – R. Va­len­ber­go žo­džius ci­ta­vo Ma­ria Chris­ti­na Lundq­vist. Am­ba­sa­do­rė pa­brė­žė as­me­ni­nio mo­ra­li­nio pa­si­rin­ki­mo svar­bą: nu­ty­lė­ti ar veik­ti ži­nant, kad yra per­se­kio­ja­mi žmo­nės. Jos nuo­mo­ne, pa­ro­da su­tei­kia ga­li­my­bę po­kal­biui-dis­ku­si­jai apie šių die­nų ak­tua­li­jas: de­mok­ra­ti­ją ir at­sa­ko­my­bę.

R. Va­len­ber­go li­ki­mas – tra­giš­kas. 1945 me­tų sau­sį šve­das bu­vo suim­tas so­vie­tų slap­to­sios mi­li­ci­jos. R. Va­len­ber­gas lai­ko­mas pir­mą­ja Šal­to­jo ka­ro au­ka.

1947 me­tų rugp­jū­tį Šve­di­jos am­ba­sa­do­riui Mask­vo­je bu­vo pra­neš­ta, kad R. Va­len­ber­go So­vie­tų Są­jun­go­je nė­ra. Tik 1956 me­tais So­vie­tų Są­jun­ga pri­si­pa­ži­no, kad R. Va­len­ber­gas bu­vo ka­li­na­mas jos ka­lė­ji­muo­se: ne­va mi­rė nuo šir­dies smū­gio 1947 me­tų lie­pos 17 die­ną. Yra nuo­mo­nių, kad dip­lo­ma­tas gy­ve­no il­giau. Šve­di­jo­je R. Va­len­ber­gas pa­skelb­tas mi­ru­siu tik prieš me­tus – 2016 me­tų bir­že­lį.

R. Va­len­ber­gui yra su­teik­tas JAV gar­bės pi­lie­čio var­das. Šiuo ti­tu­lu yra pa­gerb­ti Vins­to­nas Čer­či­lis, Mo­ti­na Te­re­sė. 2013 me­tais Šve­di­jo­je vie­šė­jęs Pre­zi­den­tas Ba­ra­kas Oba­ma bu­vo da­vęs pa­ža­dą iš­siaiš­kin­ti R. Va­len­ber­go li­ki­mą.

Baig­da­ma kal­bą, am­ba­sa­do­rė lin­kė­jo, kad R. Va­len­ber­gas įkvėp­tų da­ry­ti są­mo­nin­gus pa­si­rin­ki­mus.

„No­riu la­bai stip­riai nu­si­lenk­ti prieš Šve­di­ją, ku­ri išau­gi­no to­kį sū­nų“, – sa­kė Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­si­fas Burš­tei­nas. Jis at­krei­pė dė­me­sį į R. Va­len­ber­go am­žių – bai­gian­tis ka­rui, jam bu­vo tik tris­de­šimt „su tru­pu­čiu“.

Pa­ro­dos sten­duo­se iliust­ra­ty­viai pa­sa­ko­ja­ma apie R. Va­len­ber­go gy­ve­ni­mą. Pas­ku­ti­nis sten­das skir­tas dar gy­viems liu­di­nin­kams – šve­do iš­gel­bė­tiems žy­dams: „Iš­gel­bė­jęs vie­ną gy­vy­bę – iš­gel­bė­ja vi­są pa­sau­lį.“

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za pa­ra­gi­no R. Va­len­ber­gą pa­žin­ti ne tik per pa­ro­dą, bet ir ki­no sa­lė­je pa­si­žiū­rė­ti fil­mus „Good Eve­ning Mr. Wal­len­berg“ ("La­bas va­ka­ras, mis­te­ri Va­len­ber­gai“, 1990, dra­ma) ir „Raoul Wallenberg’s War“ ("Rau­lio Va­len­ber­go ka­ras“, 2013, do­ku­men­ti­nis).

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šve­di­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Ma­ria Chris­ti­na Lundq­vist (ket­vir­ta iš kai­rės) įsiam­ži­no su Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vais. Gre­ta am­ba­sa­do­rės – Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­si­fas Burš­tei­nas.

Šve­di­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Ma­ria Chris­ti­na Lundq­vist pri­sta­tė Rau­lio Va­len­ber­go as­me­ny­bę.

Pa­ro­da „Raoul Wal­len­berg: Aš ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo“ Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je veiks iki rugp­jū­čio 15 die­nos.