Naujausios
Nuo 2024 metų liepos 1 dienos visoje Lietuvoje pradėjo veikti nauja pacientų pavėžėjimo paslauga asmenims, kuriems tokia paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės. Sveikatos apsaugos ministerija tuomet tikino, kad pavėžėjimo paslauga užtikrins paciento teisę rinktis gydymo įstaigą bei gauti savalaikę medicininę paslaugą. Paslaugas turėjo apmokėti iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o hemodializuojami pacientai vežiojami iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Nepraėjo nė metai, kai šalies valdžia susizgribo, kad baigiasi pavėžėjimui skirtos lėšos. Dar praėjusią savaitę žmonės, pabandę užsiregistruoti pavėžėjimą koordinuojančioje Karštojoje linijoje, sulaukdavo neigiamo atsakymo dėl įvairių priežasčių ir tik savaitės pabaigoje paaiškėjo tikroji priežastis – baigiasi lėšos, nors kalendoriniai (biudžetiniai) metai dar net neįpusėjo.
Karštoji linija skelbia, kad nuo gegužės 30 dienos laikinai keičiama pacientų registravimo pavėžėjimo paslaugai gauti tvarka. Nuo šios datos pavėžėjimo paslauga užtikrinama tik gulintiems pacientams ir transplantacijų pervežimams. Kitų grupių pacientai nėra registruojami.
Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad pokyčiai susiję su intensyvesniu nei buvo planuota paslaugos naudojimu ir dėl to kilusių finansinių išteklių trūkumu.
Nemokamas pavėžėjimo paslaugas galėjo gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis, neįgalumo lygis, 75 metų bei vyresni, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Karštoji linija informuoja, kad pavėžėjimo paslaugų poreikis per mėnesį išaugo 2–3 kartus. Šiais metais jau suteikta 50 tūkstančių tokių paslaugų.
Ministerija pastebėjo, kad daugiausia pavėžėjimo paslauga naudojasi didžiųjų miestų, kuriuose transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, pacientai, todėl nuo šiol daugiau dėmesio bus skiriama paslaugai teikti regionuose.
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis patvirtino, kad šeimos gydytojai dažnai rašydavo siuntimus tokiai paslaugai, ji buvo populiari, kadangi kriterijų, apibrėžiančių, kada negalima vežti, nelabai buvo, žmonės tuo pasinaudojo. Pacientus vežiodavo pas specialistus po visą Lietuvą. Dabar pacientams yra nebegerai, nes medikai nebegali skirti jiems pavėžėjimo paslaugos ir jie nenuvyksta pas specialistus.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Kristina Slonksnė apgailestavo, kad dėl kartais be reikalo pasinaudojusių pavėžėjimo paslauga pacientų dabar kenčia neįgalūs sunkiai judantys žmonės. Ji prisiminė atvejų, kai pacientai savo automobiliu atvykdavo pas šeimos gydytoją, tačiau pas specialistą arba į reabilitaciją važiuoti jau pageidaudavo pavėžėjimo paslaugos.
„Man priklauso“, – būdavo paaiškinama.
Šiandien gydytoja negali skirti pavėžėjimo paslaugos neįgaliam jaunam žmogui, kuris po stuburo traumos yra paralyžiuotas ir juda tik vežimėliu. Jis nėra tik gulintis, todėl pavėžėjimo paslauga jam nebepriklauso. Jam ir aplinka bute daugiabutyje yra pritaikyta, o transportuoti tokį pacientą reikia specialaus transporto.
Gydytojas rašydavo pavėžėjimo paslaugą pagal medicinines indikacijas, o Karštoji linija vertindavo, ar jis turi teisę gauti šią paslaugą dėl gaunamų pajamų.
Kelionei pas šeimos gydytoją pavėžėjimo paslauga nebuvo teikiama, pacientai atvykdavo patys, tačiau pas specialistą jau prašydavo pavėžėjimo. Transportas veždavo pacientą į Kauną, Vilnių, jo ten laukdavo, parveždavo. Taip šios paslaugos valstybei labai pabrango.
Hemodializuojamų pacientų pavėžėjimą į ligoninę organizuoja savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė informavo, kad šias paslaugas teikia Socialinių paslaugų centras. Šiai įstaigai buvo nupirktas automobilis, jis įrengtas, pasamdyti vairuotojai, kurie hemodializuojamus pacientus po kelis kartus per savaitę vežioja į ligoninę. Tokių pacientų mieste yra kelios dešimtys. Anot vedėjos, taip labiau apsimoka, nei samdyti kokią nors firmą šiai paslaugai teikti. Toks pavėžėjimas yra apmokamas iš miesto biudžeto ir jis kol kas nestringa.
