Penkių oktavų stiklo arfa užbūrė savo garsais

Pen­kių ok­ta­vų stik­lo ar­fa už­bū­rė sa­vo gar­sais

Fes­ti­va­ly­je „Re­sur­re­xit“ Šiau­liuo­se vie­šė­jo uni­ka­laus mu­zi­kos inst­ru­men­to – stik­lo ar­fos – vir­tuo­zai „Glass­Duo“ iš Len­ki­jos An­na ir Ar­ka­diu­šas Šaf­ra­nie­cai. At­lie­ka­mi tra­piu inst­ru­men­tu kon­cer­te ki­taip su­skam­bo kla­si­kos ir šiuo­lai­ki­niai kū­ri­niai.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Inst­ru­men­tą ga­mi­no me­tus

Su mu­zi­kais su­si­tin­ka­me Šiau­lių ka­me­ri­nė­je sa­lė­je „Po­li­fo­ni­ja“ va­lan­da prieš kon­cer­tą. Ant sce­nos jau sto­vi spe­cia­lus sta­las su spin­din­čio­mis 57 įvai­raus dy­džio tau­rė­mis. Tai di­džiau­sia 5 ok­ta­vų stik­lo ar­fa, ar­ba an­ge­lo var­go­nai, pa­sau­ly­je. Šaf­ra­nie­cai – vie­nin­te­liai stik­lo mu­zi­kos pro­fe­sio­na­lai Len­ki­jo­je ir vie­ni iš ne­dau­ge­lio pa­sau­ly­je.

An­na ir Ar­ka­diu­šas kar­tu su „Po­li­fo­ni­jos“ dar­buo­to­jais dė­lio­ja pa­sku­ti­nius ak­cen­tus – gar­są, ap­švie­ti­mą.

Bend­rau­ti len­kiš­kai pa­de­da Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­jos stu­den­tė Vik­to­ri­ja Ta­mu­ty­tė. An­na pa­sa­ko­ja, kad tai ket­vir­ta­sis jų inst­ru­men­tas ir pa­ts pro­fe­sio­na­liau­sias. Į tau­res ne­rei­kia pil­ti van­dens, kad iš­gau­tų rei­kia­mas na­tas. Van­de­niu drė­ki­na­mi tik pirš­tai. Tam prie inst­ru­men­to pri­tvir­tin­ti ke­li in­de­liai su van­de­niu. Tau­rės bu­vo pa­ga­min­tos stik­lo fab­ri­ke pa­gal spe­cia­lų mu­zi­kan­tų už­sa­ky­mą.

Vė­liau, kon­cer­to me­tu, Ar­ka­diu­šas pub­li­kos pa­klaus: „Ar ži­no­te, kiek bu­vo pa­ga­min­ta tau­rių, kol bu­vo at­rink­tos šios 57?“ Nei daug, nei ma­žai – apie 2 000. Mat ne vi­sos tau­rės skam­bė­jo taip, kaip rei­kia, o jau pa­ga­min­tų ne­pa­to­bu­lin­si, rei­kia lie­ti iš nau­jo. Pa­ga­min­ti šią stik­lo ar­fą už­tru­ko me­tus.

Tie­sa, įra­ši­nė­da­mi kū­ri­nius Šaf­ra­nie­cai nau­do­ja dar di­des­nę stik­lo ar­fą, pa­pil­dy­tą di­de­lė­mis tau­rė­mis, ta­čiau į kon­cer­tus jų ne­si­ve­žio­ja, nes tai bū­tų per daug su­dė­tin­ga, o ir klau­sy­tis bū­tų sun­ku, nes jos sklei­džia stip­rų gar­są.

Be­je, stik­lo ar­fa pri­klau­so mu­ša­mų­jų mu­zi­kos inst­ru­men­tų ka­te­go­ri­jai.

Su­dė­tin­giau­sia – prie­žiū­ra

Tau­rės pa­ga­min­tos iš ypač plo­no stik­lo. Mu­zi­kai pa­sa­ko­ja, kad pa­žin­ti stik­lo ar­fą, iš­mok­ti ją sau­giai per­vež­ti ir pri­žiū­rė­ti už­tru­ko ne vie­ne­rius me­tus. Tau­rės daž­niau­siai su­duž­da­vo per­ve­žant inst­ru­men­tą. Da­bar taip jau be­veik ne­nu­tin­ka, ta­čiau Šaf­ra­nie­cai vi­sa­da tu­ri at­sar­gi­nių tau­rių, jei­gu nu­tik­tų bė­da. Tau­rės yra pri­kli­juo­tos prie pa­grin­do, tad per­ve­žant jų ne­rei­kia at­ski­rai su­pa­kuo­ti, inst­ru­men­tas su­pa­kuo­ja­mas vi­sas.

Ar­ka­diu­šas pri­si­me­na, jog kar­tą tau­rė su­du­žo nuo gar­so. Te­ko nu­trauk­ti kon­cer­tą ir pa­keis­ti tau­rę.

„Plau­ti tau­res yra tik­rai daug stre­so ke­lian­tis už­siė­mi­mas, bet sten­gia­mės bū­ti la­bai la­bai at­sar­gūs. Da­ro­me tai be­veik ne­si­kal­bė­da­mi. Ir tai trun­ka apie dvi va­lan­das. Dvi bai­sias va­lan­das“, – šyp­so­da­ma­si pa­sa­ko­ja An­na.

Kol ne­tu­rė­jo šios pro­fe­sio­na­lios stik­lo ar­fos, tau­res pirk­da­vo iš par­duo­tu­vės. Pra­džio­je į jas pil­da­vo van­dens, kad iš­gau­tų tam tik­rą skam­be­sį.

Mo­kė­si eks­pe­ri­men­tuo­da­mi

Šaf­ra­nie­cai – pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­kan­tai. Jie su­si­pa­ži­no Gdans­ko sim­fo­ni­nia­me or­kest­re. An­na gro­jo smui­ku, o Ar­ka­diu­šas – trom­bo­nu. Vy­ras ban­do pri­si­min­ti, ka­da juos „už­ka­bi­no“ stik­lo mu­zi­ka, – bus gal jau aš­tuo­nio­li­ka me­tų.

„Nė­ra konk­re­čios da­tos, ka­da pra­dė­jo­me. Il­gą lai­ką bu­vo tie­siog eks­pe­ri­men­tai. Pra­dė­jo­me iš įdo­mu­mo, žais­da­mi, pa­skui at­ra­do­me, kad šis inst­ru­men­tas tu­ri di­de­les ga­li­my­bes, ir pra­dė­jo­me kon­cer­tuo­ti“, – sa­ko Ar­ka­diu­šas.

Mu­zi­kai jo­kių va­do­vė­lių ar mo­ky­to­jų ne­tu­rė­jo, stik­lo mu­zi­kos mo­kė­si eks­pe­ri­men­tuo­da­mi.

Stik­lo ar­fa ga­li­ma su­gro­ti bet ko­kį kū­ri­nį, ta­čiau kla­si­ki­nės mu­zi­kos iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys at­li­kė­jai daž­niau­siai ren­ka­si kla­si­kų kū­ri­nius, bet ne­ven­gia ir šiuo­lai­ki­nių, pra­mo­gi­nių kū­ri­nių. Kon­cer­te bu­vo ga­li­ma iš­girs­ti ir Ar­ka­diu­šo su­kur­tą kom­po­zi­ci­ją.

„Sten­gia­mės rink­tis to­kius kū­ri­nius, ku­rie stik­lo ar­fa su­skam­bė­tų ki­taip, nau­jai. Kar­tais jie su­skam­ba dar ge­riau, nei at­lie­kant ki­tais inst­ru­men­tais, pa­vyz­džiui, for­te­pi­jo­nu“, – sa­ko Ar­ka­diu­šas. Mu­zi­kas taip pat pa­žy­mi, kad stik­lo mu­zi­ka nė­ra jo­kia nau­jie­na. 18 am­žiu­je ji bu­vo la­bai po­pu­lia­ri, o štai 19 am­žiu­je – ne­pel­ny­tai pa­mirš­ta.

Da­bar stik­lo mu­zi­ka nau­do­ja­ma ne­tgi te­ra­pi­jai. Vie­ną to­kių kū­ri­nių sve­čiai su­gro­jo ir Šiau­lių pub­li­kai.

An­na pa­žy­mi, kad juos pa­sau­ly­je ver­ti­na ne už tai, kad gro­ja iš­skir­ti­niu mu­zi­kos inst­ru­men­tu, bet kaip ku­rian­čius tik­rą, aukš­tos kla­sės mu­zi­ką.

Šiuo me­tu Šaf­ra­nie­cai yra lais­vi kū­rė­jai, ren­gia kon­cer­tus vi­sa­me pa­sau­ly­je, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se. Jie taip pat kon­cer­tuo­ja su sty­gi­nių kvar­te­tais ir įvai­riais ka­me­ri­niais an­samb­liais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MU­ZI­KA: Drėg­nais pirš­tų ga­lais, kar­tais del­nu brauk­da­mi per tau­rių kraš­tus An­na ir Ar­ka­diu­šas Šaf­ra­nie­cai (due­tas „Glass­Duo") ku­ria kriš­to­lo skaid­ru­mo mu­zi­ką, ku­ri kar­tais pri­me­na smui­ko, kar­tais sku­du­čių gar­sus.

TE­RA­PI­JA: An­na ir Ar­ka­diu­šas Šaf­ra­nie­cai su­gro­jo ir te­ra­pi­jai skir­tą kū­ri­nį.