Pensijos susuko galvas

Pen­si­jos su­su­ko gal­vas

Pen­si­jų re­for­ma įsi­ga­lio­jo nuo sau­sio 1 die­nos. Pa­si­kei­tė ne tik pen­si­jų kau­pi­mo ta­ri­fas, bet ir prin­ci­pas, pa­gal ku­rį žmo­gus įtrau­kia­mas į pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mą. Jau­nes­ni nei 40 me­tų au­to­ma­tiš­kai į ją įtrauk­ti. Pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vė­se at­si­ra­do gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dai. Į juos jau vi­si kau­pian­tie­ji pa­skirs­ty­ti au­to­ma­tiš­kai.

Kaip pa­si­rink­ti tei­sin­gai, ką ir ka­da pa­tys dar ga­li­me spręs­ti? Į klau­si­mus at­sa­ko ir apie pen­si­jų re­for­mos ak­tua­li­jas „Šiau­lių kraš­tui" aiškina „Sod­ros“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Sau­lius JAR­MA­LIS.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

– „Sod­ra“ pa­skirs­tė gy­ven­to­jus pri­va­čioms pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vėms – pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus? Ar ga­li­ma keis­ti šį spren­di­mą ir iki ka­da? Į ką kreip­tis?

– Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra pen­kios pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vės, ku­rioms, neat­siž­vel­giant į jo­kius kri­te­ri­jus, bu­vo po ly­giai pa­skirs­ty­ti iki šiol pen­si­jų kau­pi­me ne­da­ly­va­vę gy­ven­to­jai, ku­rie yra jau­nes­ni nei 40 me­tų, gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir tu­ri dar­bą ar­ba vyk­do sa­va­ran­kiš­ką veik­lą.

In­for­ma­ci­ja apie pa­rink­tą pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vę yra as­me­ni­nė­je „Sod­ros“ pa­sky­ro­je gy­ven­to­jui www.gy­ven­to­jai.sod­ra.lt .

Pa­rink­tą kau­pi­mo bend­ro­vę ga­li­ma bet ka­da pa­keis­ti – kreip­tis į tą bend­ro­vę, ku­rio­je no­ri­te kaup­ti. No­rint ne­da­ly­vau­ti kau­pi­me to­je pa­čio­je pa­sky­ro­je ga­li­ma pa­teik­ti at­si­sa­ky­mo for­mą. Tai ak­tua­lu tik tiems gy­ven­to­jams, ku­rie yra jau­nes­ni nei 40 me­tų ir kau­pi­me iki šiol ne­da­ly­va­vo.

Kau­pi­me šie gy­ven­to­jai pra­de­da da­ly­vau­ti nuo lie­pos, ne­bent pa­tys pa­si­rink­tų pra­dė­ti kaup­ti anks­čiau krei­pę­si į pa­si­rink­tą kau­pi­mo bend­ro­vę. Jų įmo­ka – 1,8 pro­cen­to ir pa­laips­niui per 5 me­tus pa­di­dės iki 3 pro­cen­tų nuo dar­bo už­mo­kes­čio.

Tie gy­ven­to­jai, ku­rie kau­pi­me vie­na ar ki­ta for­ma iki šiol da­ly­va­vo, to­liau kau­pia to­je pa­čio­je kau­pi­mo bend­ro­vė­je ir įmo­kas mo­ka nuo sau­sio. Tų, ku­rie kau­pė mak­si­ma­liai pa­gal for­mu­lę 2+2+2, įmo­ka nuo sau­sio yra 3 pro­cen­tai nuo dar­bo už­mo­kes­čio, plius 1,5 pro­cen­to vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio pri­dės vals­ty­bė.

Tų, ku­rie kau­pė mi­ni­ma­liai 2+0+0, įmo­ka nuo sau­sio yra 1,8 pro­cen­to nuo dar­bo už­mo­kes­čio. Vals­ty­bės pa­ska­ta jiems, kaip ir pir­mą kar­tą įtrauk­tiems į pen­si­jų kau­pi­mą, su­da­rys 0,3 pro­cen­to vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ir pa­laips­niui per pen­ke­rius me­tus bus di­di­na­ma iki 1,5 pro­cen­to.

– Jei­gu no­riu grįž­ti į „Sod­rą“, iki ka­da rei­kia ap­si­spręs­ti? Ar grįž­tu su pen­si­jų fon­de kaup­tais pi­ni­gais? Ar su­kaup­ta su­ma ga­li bū­ti iš­mo­ka­ma vien­kar­ti­ne iš­mo­ka, ar pliu­suo­ja­ma prie bū­si­mos „Sod­ros“ pen­si­jos ir kaip ta­da bū­tų iš­mo­ka­ma?

– Gy­ven­to­jas, ku­ris iki šiol kau­pė (taip pat ir tie, ku­rie kau­pi­mą bu­vo su­stab­dę 2013 m.) tu­ri tei­sę su­stab­dy­ti kau­pi­mą ir pi­ni­gus pa­lik­ti fon­de to­liau, ar­ba nu­trauk­ti kau­pi­mą ir vi­są su­kaup­tą su­mą per­ves­ti „Sod­rai“. Spren­di­mui ga­lio­ja tas pa­ts ter­mi­nas – iki bir­že­lio 30 die­nos.

Su­kaup­tų pi­ni­gų at­siim­ti šian­dien nė­ra ga­li­my­bės.

Pa­li­kus su­kaup­tą su­mą fon­de, jie bus iš­mo­ka­mi su­lau­kus se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis, kaip ir kau­pian­tie­siems. Pi­ni­gai pa­vel­di­mi iki įsi­gy­jant anui­te­tą.

Per­ve­dus pi­ni­gus „Sod­rai“ ne­prik­lau­so­mai nuo su­kaup­tos su­mos bus at­ku­ria­mos vi­sos tei­sės į dėl kau­pi­mo su­ma­žin­tą „Sod­ros“ se­nat­vės pen­si­ją, o jei­gu su­kaup­ta su­ma di­des­nė nei „Sod­ra“ per­ve­dė įmo­kų į pen­si­jų fon­dą, gy­ven­to­jui bus ski­ria­ma pa­pil­do­mai pen­si­jos ap­skai­tos vie­ne­tų – jis gaus di­des­nę se­nat­vės pen­si­ją iš „Sod­ros“. Per­ves­ti pi­ni­gai ne­pa­vel­di­mi.

– Ką reiš­kia gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dai, į ku­riuos pen­si­jų kau­pė­jai pa­skirs­ty­ti pa­gal gi­mi­mo da­tas? Ko­dėl jie at­si­ran­da?

– Nuo šių me­tų pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vė­se su­kur­ta po 7 gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dus skir­tin­goms am­žiaus gru­pėms ir tur­to iš­sau­go­ji­mo fon­das. Šie fon­dai pa­kei­tė anks­tes­nius fon­dus.

Gy­ven­to­jo lė­šos per­ke­lia­mos au­to­ma­tiš­kai į gy­ven­to­jui pa­gal jo am­žių tin­kan­tį gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dą, bet žmo­gus tu­ri tei­sę rink­tis ir pa­ts, ku­rį no­ri.

Gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dai su­ba­lan­suo­ja pen­si­jų kau­pi­mo in­ves­ti­ci­jų ri­zi­ką. Gy­ve­ni­mo cik­lo in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­ja sa­ko, kad, kol gy­ven­to­jas jau­nas, tu­rė­tų in­ves­tuo­ti ri­zi­kin­giau, siek­ti dau­giau už­dirb­ti, o kai ar­tė­ja pen­si­nis am­žius – ri­zi­ka tu­ri bū­ti ma­ži­na­ma, sie­kiant iš­sau­go­ti su­kaup­tą tur­tą.

Gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dų ri­zi­ka au­to­ma­tiš­kai ma­ži­na­ma di­dė­jant jo da­ly­vių am­žiui. Taip gy­ven­to­jams pa­de­da­ma pa­si­rink­ti op­ti­ma­lią in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­ją, ku­ri už­tik­ri­na ge­riau­sius kau­pi­mo re­zul­ta­tus.

– Ką reiš­kia anui­te­tas? Kaip jis įsi­gy­ja­mas?

– Anui­te­tas yra įsi­pa­rei­go­ji­mas mo­kė­ti pe­rio­di­nę iš­mo­ką iki gy­vos gal­vos ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek il­gai žmo­gus gy­vens. Anui­te­tą mo­kan­ti bend­ro­vė pri­sii­ma ri­zi­ką dėl il­gos gy­ve­ni­mo truk­mės, o žmo­gus yra ra­mus ir sau­gus, kad gaus pi­ni­gus tiek il­gai, kiek gy­vens.

Su­lau­kus se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ir su­kau­pus di­des­nę pi­ni­gų su­mą (iki šios die­nos di­des­nę nei 10 tūkst. eu­rų) anui­te­tą įsi­gy­ti pri­va­lo­ma.

Žmo­gus ga­li rink­tis pa­pras­tą­jį ar­ba ati­dė­tą­jį anui­te­tą.

Pa­si­rin­kus pa­pras­tą­jį anui­te­tą vi­si pi­ni­gai per­ve­da­mi anui­te­to tei­kė­jui, su­mo­ka­mas vien­kar­ti­nis ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tis, ap­skai­čiuo­ja­ma pe­rio­di­nė iš­mo­ka, ku­ri pri­klau­so nuo su­kaup­tos su­mos (iš es­mės su­kaup­ta su­ma pa­da­li­na­ma iš vi­du­ti­nės ti­kė­ti­nos gy­ve­ni­mo truk­mės ir mė­ne­sių įver­ti­nus pi­ni­gų nu­ver­tė­ji­mą) ir žmo­gui pra­de­da­ma mo­kė­ti iš­mo­ka, ku­ri bus mo­ka­ma iki gy­vos gal­vos.

Ati­dė­ta­sis anui­te­tas yra iš da­lies pa­vel­di­mas. Pa­si­rin­kęs ati­dė­tą­jį anui­te­tą žmo­gus jį per­ka tik už ma­žes­nę da­lį su­kaup­tos su­mos. Li­ku­si su­ma mo­ka­ma pe­rio­di­nė­mis iš­mo­ko­mis iki 85 me­tų. Kai žmo­gui su­kan­ka 85 me­tai pra­de­da­mas mo­kė­ti anui­te­tas iki gy­vos gal­vos.

Kiek neiš­mo­kė­ta pe­rio­di­nių iš­mo­kų iki 85 me­tų – tiek pa­vel­di­ma. Anui­te­tui skir­ta da­lis – ne­pa­vel­di­ma.

Pa­vyz­džiui, jei­gu su­kaup­ta 10 000 eu­rų, ati­dė­ta­sis anui­te­tas įsi­gy­ja­mas, tar­ki­me už 2 000 eu­rų. Tuo­met vi­sa 8 000 eu­rų su­ma iš­mo­ka­ma pe­rio­di­nė­mis iš­mo­ko­mis iki 85 me­tų. Jei­gu žmo­gus nu­mirš­ta anks­čiau, tai kiek neiš­mo­kė­ta iš tų 8 000 eu­rų, tiek pa­vel­di­ma. Su­lau­kus 85 me­tų, pra­de­da­mas mo­kė­ti anui­te­tas ir mo­ka­mas tol, kol žmo­gus gy­vens. Ati­dė­ta­jam anui­te­tui skir­ta su­ma nė­ra pa­vel­di­ma.

– Kiek žmo­nių da­bar da­ly­vau­ja II pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­me?

– 1,317 mi­li­jo­no gy­ven­to­jų šiuo me­tų yra pen­si­jų kau­pi­mo da­ly­viai. Vi­si jie gaus ir „Sod­ros“ pen­si­ją.

Ma­riaus Mor­ke­vi­čiaus (EL­TA) nuo­tr.

„Sod­ros“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Sau­lius Jar­ma­lis paaiš­ki­no, kaip elg­tis, jei­gu no­ri grįž­ti į „Sod­rą" ar no­ri to­liau kaup­ti pen­si­jai fon­duo­se.

Ma­riaus Mor­ke­vi­čiaus (EL­TA) nuo­tr.

Ko­kia atei­tis lau­kia pen­si­nin­kų, ko­kios bus jų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės? Ne­ri­mo ir klau­si­mų te­bė­ra daug.

EKO­NO­MIS­TO KO­MEN­TA­RAS

„Fon­dai jo­kio įsi­pa­rei­go­ji­mo ne­duo­da, kiek gau­si se­nat­vė­je „

Eko­no­mis­tas, so­cio­lo­gas Ro­mas LA­ZUT­KA sa­ko, jog rei­kia kel­ti klau­si­mus dėl pen­si­jų re­for­mos – jo­je įžvel­gia ma­ni­pu­lia­vi­mo ap­raiš­kų.

Mo­ki, o ką gau­si – ne­ži­nai

– Pen­si­jų pi­ni­gai ne­ga­li bū­ti pra­ras­ti dėl pen­si­jų kau­pi­mo bend­ro­vių bank­ro­to, – tei­gia R. La­zut­ka. – Pen­si­jų lė­šos yra at­skir­tos nuo bend­ro­vių tur­to. Bank­ro­to at­ve­ju jos pe­rei­tų ki­tai bend­ro­vei. Ki­tas da­ly­kas, kad da­lį pi­ni­gų ga­li­ma pra­ras­ti dėl in­ves­ti­ci­jų.

Pen­si­jų fon­dų pi­ni­gai yra in­ves­tuo­ja­mi į ak­ci­jas ir ob­li­ga­ci­jas. Jų kai­nos nuo­lat kin­ta – tai brangs­ta, tai pin­ga. Pa­vyz­džiui, nu­si­pir­kai ak­ci­jų už 1 000 eu­rų, o ki­tą die­ną jos ga­li kai­nuo­ti 800 eu­rų ar­ba 1 100 eu­rų.

Praei­tais me­tais, pa­vyz­džiui, dau­gu­mos pen­si­jų fon­dų pirk­ti ver­ty­bi­niai po­pie­riai at­pi­go, in­ves­ti­ci­jų grą­ža bu­vo su mi­nu­so ženk­lu. Va­di­na­si, žmo­nės pra­ra­do kaž­kiek sa­vo tur­to. Bet bū­na me­tų, kai ver­ty­bi­niai po­pie­riai brangs­ta. Ta­da ga­li­ma iš­loš­ti.

Tik su­tar­ty­se, ku­rias žmo­nės pa­si­ra­šo su kau­pi­mo bend­ro­vė­mis, nė­ra jo­kio tų bend­ro­vių įsi­pa­rei­go­ji­mo dėl konk­re­čios su­mos, kiek žmo­gui bus grą­žin­ta pi­ni­gų, kai jis su­lauks se­nat­vės pen­si­jos.

Keis­ta, kad į tai ne­krei­pia­me dė­me­sio, nes tai – es­mi­nis da­ly­kas.

Vals­ty­bė tik re­gu­liuo­ja, kaip tie pi­ni­gai ga­li bū­ti iš­mo­ka­mi, nes pa­ti pri­si­de­da įmo­ko­mis į pri­va­čius fon­dus. Jei­gu, pa­vyz­džiui, fon­de su­si­kau­pė ma­ža su­ma (iki 3 tūks­tan­čių eu­rų), tai ją tu­rės ati­duo­ti iš kar­to. Jei­gu di­des­nė, ne­ga­lė­si at­siiim­ti, tu­rė­si pirk­ti anui­te­tą.

Jei­gu ma­žai pi­ni­gų su­si­kau­pė, tai nė ne­ga­li­ma sa­ky­ti, jog tai yra pen­si­ja. Kai nė­ra api­brėž­ta su­ma, tai yra tik pri­va­taus tau­py­mo bū­das, bet ne fi­nan­si­nė ap­sau­ga se­nat­vė­je.

„Sod­ros“ pen­si­jos at­ve­ju taip pat nė­ra įvar­dy­ta konk­re­ti su­ma. Bet yra aiš­kus jos ap­skai­čia­vi­mo bū­das: už kiek­vie­nus dar­bo me­tus už­si­dirb­si taš­ką, ir kiek­vie­nais me­tais yra nu­sta­to­ma taš­ko ver­tė. Įs­ta­ty­mu tai nu­sta­ty­ta ir įsta­ty­mas ga­ran­tuo­ja, ką žmo­gus gaus.

Tuo tar­pu pri­va­tūs pen­si­jų fon­dai ne­ga­ran­tuo­ja, nei ko­kią su­mą gau­si, nei kaip ji bus ap­skai­čiuo­ja­ma. Aiš­ku, kaž­ko­kią su­mą gau­si, bet kai ei­ni pirk­ti duo­nos, tai ži­nai, už kiek ją per­ki, o čia įne­ši pi­ni­gus, bet ką už juos gau­si, ne­ži­nai.

Tre­čio­ji pen­si­jų kau­pi­mo pa­ko­pa nuo ant­ro­sios ski­ria­si tuo, kad ga­li lais­viau pi­ni­gus at­siim­ti. Su­sir­gai, pri­rei­kė pi­ni­gų ir ga­li at­siim­ti. Iš II pa­ko­pos ne­ga­li at­siim­ti, kol ne­su­lau­ki pen­si­nio am­žiaus.

Ko­dėl tą re­for­mą pa­siū­lė?

– Vals­ty­bė įsi­ki­šo į pen­si­jų kau­pi­mą, bet, ma­no nuo­mo­ne, įsi­ki­šo ne­tin­ka­mai.

Kai vals­ty­bė pri­si­de­da prie II pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­mo, tai reiš­kia, kad tuos pi­ni­gus duo­da vi­sų są­skai­ta – ir tų, ku­rie ne­da­ly­vau­ja kau­pi­me. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl pa­sta­rie­siems vals­ty­bė ne­pri­de­da to­kių pat pi­ni­gų į „Sod­ros“ są­skai­tą? Ko­dėl ma­ni­pu­liuo­ja­ma pa­ska­tos pi­ni­gais? Ne­tei­sin­ga, kad vie­ni iš vals­ty­bės gau­na tuos 16,40 eu­ro kas mė­ne­sį, o ki­ti ne­gau­na.

Juk čia tie pa­tys žmo­nių pi­ni­gai, mo­kes­čiais su­neš­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą. Vals­ty­bė mo­kes­čius su­ren­ka ir iš da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų, kai jie per­ka pre­kes ir mo­ka PVM. Tai ir jie ga­lė­tų sa­ky­ti: „Pa­lau­ki­te, pai­ma­te ma­no su­mo­kė­tą PVM ir ati­duo­da­te jau­nes­nei kar­tai kaup­ti pen­si­ją?“

Gau­nu daug laiš­kų, žmo­nės klau­sia, kaup­ti ar ne­kaup­ti pen­si­jai?

Ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Ma­nau, kiek­vie­nas ži­no, ką da­ry­ti su sa­vo pi­ni­gais. Bet kai pa­slau­gos yra to­kios nea­pib­rėž­tos, rei­kia bū­ti la­bai at­sar­giems, nes iš­si­ža­di sa­vo pi­ni­gų il­giems me­tams.

Tė­vų kar­tos rei­kia pa­klaus­ti, kiek jie per de­šim­tis me­tų per­gy­ve­no re­for­mų, kiek pi­ni­gų pra­ra­do – bu­vo ir rub­liai, ir vag­no­ri­kės, ir li­tai. Ar da­bar jau vi­si po­ky­čiai įvy­kę?

Rei­kia po­li­ti­kus rem­ti prie sie­nos, ko­dėl to­kią re­for­mą pa­siū­lė? Klaus­ti, ko­dėl tu­riu dė­ti pi­ni­gus, kai ne­ži­nau, ką gau­siu?

At­ko­vo­jom su pen­si­nin­kų drau­gi­jo­mis tik tai, kad „Sod­ra“ ne­be­per­ve­da pi­ni­gų pri­va­tiems fon­dams.

Aiš­ku, tam, kas tris kar­tus per me­tus va­žiuo­ja į pie­tus ato­sto­gau­ti, gau­na 3 000 eu­rų at­ly­gi­ni­mą, šei­mo­je dvie­se dir­ba ir tu­ri vie­ną vai­ką – tai jam jo­kia pro­ble­ma į pen­si­jų fon­dą įmes­ti ke­lias­de­šimt eu­rų.

Bet kam tą, ku­rio al­ga 500 eu­rų ir au­gi­na po­rą vai­kų, stum­ti į to­kią si­tua­ci­ją: „Jei­gu ne­kaup­siu, tai gal se­nat­vė­je ba­dau­siu, o jei­gu kaup­siu, tai da­bar ma­no vai­kai ba­daus.“

Ki­ta ver­tus, ma­tau di­džiu­lę pen­si­jų fon­dų da­ro­ma įta­ką. Apie vie­ną fon­dą jau bu­vo ra­šy­ta, kad už fon­do val­dy­mą gau­na 10 mi­li­jo­nų eu­rų per me­tus, o dir­ba tik 7 žmo­nės.

Da­bar pen­si­jų fon­duo­se yra su­kaup­ta 3 mi­li­jar­dai eu­rų. Ad­mi­nist­ra­vi­mui nuo jų ima­mas vie­nas pro­cen­tas – tai su­da­ro 30 mi­li­jo­nų eu­rų. Tas ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tis bus ma­ži­na­mas iki 0,5 pro­cen­to, bet juk dau­gė­ja žmo­nių kau­pi­mo sis­te­mo­je. Lė­šų su­ma di­dės ir pel­nai bus di­džiu­liai.

To­dėl jiems svar­biau ne in­ves­ti­ci­jų grą­ža, o kiek žmo­nių kaups lė­šas ir ko­kias su­mas mo­kės.

Iš tų 3 mi­li­jar­dų eu­rų di­džio­ji da­lis – apie 90 pro­cen­tų – su­kaup­ta iš vals­ty­bės lė­šų. Žmo­nės tik nuo 2013 me­tų pra­dė­jo mo­kė­ti pa­tys, pri­si­dė­da­mi 2 pro­cen­tais, o 2 pro­cen­tai ėjo iš „Sod­ros“ ir dar 2 pro­cen­tai – iš vals­ty­bės biu­dže­to. Iki tol be­veik 10 me­tų į pri­va­čius fon­dus ėjo vien „Sod­ros“ pi­ni­gai.

Jei­gu tie pi­ni­gai bū­tų kaup­ti „Sod­ros“ re­zer­ve ir in­ves­tuo­ja­mi, taip pat tu­rė­tu­me kaž­ko­kią grą­žą.

Kai vi­suo­me­nė se­nė­ja ir pro­gno­zuo­ja­ma, jog dir­ban­čių­ bus vis ma­žiau, tuos pi­ni­gus vals­ty­bė ga­lė­tų skir­ti „Sod­ros“ pen­si­joms ir vi­siš­kai ne­rei­kė­tų to, kas da­bar da­ro­ma, kai ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų eu­rų ati­duo­da­ma į pen­si­jų fon­dų val­dy­to­jų ran­kas.

Gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dai taip pat nė­ra jau toks di­de­lis gė­ris. Di­des­nės ri­zi­kos fon­duo­se, ku­rie pirks di­des­nį pro­cen­tą ak­ci­jų, bus jau­nes­ni žmo­nės. Ak­ci­jų ver­tė la­bai pri­klau­so nuo eko­no­mi­nės pa­dė­ties. Jei­gu ar­tė­ja kri­zė, ga­li kris­ti ak­ci­jų kur­sai ir ta­da la­biau ap­si­mo­ka pirk­ti ob­li­ga­ci­jas ir at­virkš­čiai.

Iš kri­zės išei­nant ak­ci­jų kur­sai ima kil­ti, o jei­gu žmo­gui yra 55 me­tai, tai jam dar bū­tų nau­din­ga iš to ki­li­mo už­dirb­ti, bet jo am­žiaus fon­das in­ves­tuos tik į ma­žiau ri­zi­kin­gas ob­li­ga­ci­jas. Ob­li­ga­ci­jos – tai vals­ty­bių sko­lų raš­te­liai, jų kai­na ir­gi svy­ruo­ja. Tik vals­ty­bės re­tai ka­da ne­su­ge­ba iš­pirk­ti sa­vo sko­los po­pie­rių.

Kalbino Rūta JANKUVIENĖ

Ge­di­mi­no SA­VIC­KIO (El­ta) nuo­tr.

Ro­mas La­zut­ka pa­brė­žia, jog pen­si­jų fon­dų val­dy­to­jai suin­te­re­suo­ti ne tiek in­ves­ti­ci­jų grą­ža, kiek klien­tų skai­čiaus au­gi­mu ir jų mo­ka­mo­mis su­mo­mis.