
Naujausios
Pensijos susuko galvas
Pensijų reforma įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Pasikeitė ne tik pensijų kaupimo tarifas, bet ir principas, pagal kurį žmogus įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą. Jaunesni nei 40 metų automatiškai į ją įtraukti. Pensijų kaupimo bendrovėse atsirado gyvenimo ciklo fondai. Į juos jau visi kaupiantieji paskirstyti automatiškai.
Kaip pasirinkti teisingai, ką ir kada patys dar galime spręsti? Į klausimus atsako ir apie pensijų reformos aktualijas „Šiaulių kraštui" aiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius JARMALIS.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
– „Sodra“ paskirstė gyventojus privačioms pensijų kaupimo bendrovėms – pagal kokius kriterijus? Ar galima keisti šį sprendimą ir iki kada? Į ką kreiptis?
– Lietuvoje šiuo metu yra penkios pensijų kaupimo bendrovės, kurioms, neatsižvelgiant į jokius kriterijus, buvo po lygiai paskirstyti iki šiol pensijų kaupime nedalyvavę gyventojai, kurie yra jaunesni nei 40 metų, gyvena Lietuvoje ir turi darbą arba vykdo savarankišką veiklą.
Informacija apie parinktą pensijų kaupimo bendrovę yra asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui www.gyventojai.sodra.lt .
Parinktą kaupimo bendrovę galima bet kada pakeisti – kreiptis į tą bendrovę, kurioje norite kaupti. Norint nedalyvauti kaupime toje pačioje paskyroje galima pateikti atsisakymo formą. Tai aktualu tik tiems gyventojams, kurie yra jaunesni nei 40 metų ir kaupime iki šiol nedalyvavo.
Kaupime šie gyventojai pradeda dalyvauti nuo liepos, nebent patys pasirinktų pradėti kaupti anksčiau kreipęsi į pasirinktą kaupimo bendrovę. Jų įmoka – 1,8 procento ir palaipsniui per 5 metus padidės iki 3 procentų nuo darbo užmokesčio.
Tie gyventojai, kurie kaupime viena ar kita forma iki šiol dalyvavo, toliau kaupia toje pačioje kaupimo bendrovėje ir įmokas moka nuo sausio. Tų, kurie kaupė maksimaliai pagal formulę 2+2+2, įmoka nuo sausio yra 3 procentai nuo darbo užmokesčio, plius 1,5 procento vidutinio darbo užmokesčio pridės valstybė.
Tų, kurie kaupė minimaliai 2+0+0, įmoka nuo sausio yra 1,8 procento nuo darbo užmokesčio. Valstybės paskata jiems, kaip ir pirmą kartą įtrauktiems į pensijų kaupimą, sudarys 0,3 procento vidutinio darbo užmokesčio ir palaipsniui per penkerius metus bus didinama iki 1,5 procento.
– Jeigu noriu grįžti į „Sodrą“, iki kada reikia apsispręsti? Ar grįžtu su pensijų fonde kauptais pinigais? Ar sukaupta suma gali būti išmokama vienkartine išmoka, ar pliusuojama prie būsimos „Sodros“ pensijos ir kaip tada būtų išmokama?
– Gyventojas, kuris iki šiol kaupė (taip pat ir tie, kurie kaupimą buvo sustabdę 2013 m.) turi teisę sustabdyti kaupimą ir pinigus palikti fonde toliau, arba nutraukti kaupimą ir visą sukauptą sumą pervesti „Sodrai“. Sprendimui galioja tas pats terminas – iki birželio 30 dienos.
Sukauptų pinigų atsiimti šiandien nėra galimybės.
Palikus sukauptą sumą fonde, jie bus išmokami sulaukus senatvės pensijos amžiaus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kaupiantiesiems. Pinigai paveldimi iki įsigyjant anuitetą.
Pervedus pinigus „Sodrai“ nepriklausomai nuo sukauptos sumos bus atkuriamos visos teisės į dėl kaupimo sumažintą „Sodros“ senatvės pensiją, o jeigu sukaupta suma didesnė nei „Sodra“ pervedė įmokų į pensijų fondą, gyventojui bus skiriama papildomai pensijos apskaitos vienetų – jis gaus didesnę senatvės pensiją iš „Sodros“. Pervesti pinigai nepaveldimi.
– Ką reiškia gyvenimo ciklo fondai, į kuriuos pensijų kaupėjai paskirstyti pagal gimimo datas? Kodėl jie atsiranda?
– Nuo šių metų pensijų kaupimo bendrovėse sukurta po 7 gyvenimo ciklo fondus skirtingoms amžiaus grupėms ir turto išsaugojimo fondas. Šie fondai pakeitė ankstesnius fondus.
Gyventojo lėšos perkeliamos automatiškai į gyventojui pagal jo amžių tinkantį gyvenimo ciklo fondą, bet žmogus turi teisę rinktis ir pats, kurį nori.
Gyvenimo ciklo fondai subalansuoja pensijų kaupimo investicijų riziką. Gyvenimo ciklo investavimo strategija sako, kad, kol gyventojas jaunas, turėtų investuoti rizikingiau, siekti daugiau uždirbti, o kai artėja pensinis amžius – rizika turi būti mažinama, siekiant išsaugoti sukauptą turtą.
Gyvenimo ciklo fondų rizika automatiškai mažinama didėjant jo dalyvių amžiui. Taip gyventojams padedama pasirinkti optimalią investavimo strategiją, kuri užtikrina geriausius kaupimo rezultatus.
– Ką reiškia anuitetas? Kaip jis įsigyjamas?
– Anuitetas yra įsipareigojimas mokėti periodinę išmoką iki gyvos galvos nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žmogus gyvens. Anuitetą mokanti bendrovė prisiima riziką dėl ilgos gyvenimo trukmės, o žmogus yra ramus ir saugus, kad gaus pinigus tiek ilgai, kiek gyvens.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir sukaupus didesnę pinigų sumą (iki šios dienos didesnę nei 10 tūkst. eurų) anuitetą įsigyti privaloma.
Žmogus gali rinktis paprastąjį arba atidėtąjį anuitetą.
Pasirinkus paprastąjį anuitetą visi pinigai pervedami anuiteto teikėjui, sumokamas vienkartinis administravimo mokestis, apskaičiuojama periodinė išmoka, kuri priklauso nuo sukauptos sumos (iš esmės sukaupta suma padalinama iš vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir mėnesių įvertinus pinigų nuvertėjimą) ir žmogui pradedama mokėti išmoka, kuri bus mokama iki gyvos galvos.
Atidėtasis anuitetas yra iš dalies paveldimas. Pasirinkęs atidėtąjį anuitetą žmogus jį perka tik už mažesnę dalį sukauptos sumos. Likusi suma mokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų. Kai žmogui sukanka 85 metai pradedamas mokėti anuitetas iki gyvos galvos.
Kiek neišmokėta periodinių išmokų iki 85 metų – tiek paveldima. Anuitetui skirta dalis – nepaveldima.
Pavyzdžiui, jeigu sukaupta 10 000 eurų, atidėtasis anuitetas įsigyjamas, tarkime už 2 000 eurų. Tuomet visa 8 000 eurų suma išmokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų. Jeigu žmogus numiršta anksčiau, tai kiek neišmokėta iš tų 8 000 eurų, tiek paveldima. Sulaukus 85 metų, pradedamas mokėti anuitetas ir mokamas tol, kol žmogus gyvens. Atidėtajam anuitetui skirta suma nėra paveldima.
– Kiek žmonių dabar dalyvauja II pakopos pensijų kaupime?
– 1,317 milijono gyventojų šiuo metų yra pensijų kaupimo dalyviai. Visi jie gaus ir „Sodros“ pensiją.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis paaiškino, kaip elgtis, jeigu nori grįžti į „Sodrą" ar nori toliau kaupti pensijai fonduose.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kokia ateitis laukia pensininkų, kokios bus jų finansinės galimybės? Nerimo ir klausimų tebėra daug.
EKONOMISTO KOMENTARAS
„Fondai jokio įsipareigojimo neduoda, kiek gausi senatvėje „
Ekonomistas, sociologas Romas LAZUTKA sako, jog reikia kelti klausimus dėl pensijų reformos – joje įžvelgia manipuliavimo apraiškų.
Moki, o ką gausi – nežinai
– Pensijų pinigai negali būti prarasti dėl pensijų kaupimo bendrovių bankroto, – teigia R. Lazutka. – Pensijų lėšos yra atskirtos nuo bendrovių turto. Bankroto atveju jos pereitų kitai bendrovei. Kitas dalykas, kad dalį pinigų galima prarasti dėl investicijų.
Pensijų fondų pinigai yra investuojami į akcijas ir obligacijas. Jų kainos nuolat kinta – tai brangsta, tai pinga. Pavyzdžiui, nusipirkai akcijų už 1 000 eurų, o kitą dieną jos gali kainuoti 800 eurų arba 1 100 eurų.
Praeitais metais, pavyzdžiui, daugumos pensijų fondų pirkti vertybiniai popieriai atpigo, investicijų grąža buvo su minuso ženklu. Vadinasi, žmonės prarado kažkiek savo turto. Bet būna metų, kai vertybiniai popieriai brangsta. Tada galima išlošti.
Tik sutartyse, kurias žmonės pasirašo su kaupimo bendrovėmis, nėra jokio tų bendrovių įsipareigojimo dėl konkrečios sumos, kiek žmogui bus grąžinta pinigų, kai jis sulauks senatvės pensijos.
Keista, kad į tai nekreipiame dėmesio, nes tai – esminis dalykas.
Valstybė tik reguliuoja, kaip tie pinigai gali būti išmokami, nes pati prisideda įmokomis į privačius fondus. Jeigu, pavyzdžiui, fonde susikaupė maža suma (iki 3 tūkstančių eurų), tai ją turės atiduoti iš karto. Jeigu didesnė, negalėsi atsiiimti, turėsi pirkti anuitetą.
Jeigu mažai pinigų susikaupė, tai nė negalima sakyti, jog tai yra pensija. Kai nėra apibrėžta suma, tai yra tik privataus taupymo būdas, bet ne finansinė apsauga senatvėje.
„Sodros“ pensijos atveju taip pat nėra įvardyta konkreti suma. Bet yra aiškus jos apskaičiavimo būdas: už kiekvienus darbo metus užsidirbsi tašką, ir kiekvienais metais yra nustatoma taško vertė. Įstatymu tai nustatyta ir įstatymas garantuoja, ką žmogus gaus.
Tuo tarpu privatūs pensijų fondai negarantuoja, nei kokią sumą gausi, nei kaip ji bus apskaičiuojama. Aišku, kažkokią sumą gausi, bet kai eini pirkti duonos, tai žinai, už kiek ją perki, o čia įneši pinigus, bet ką už juos gausi, nežinai.
Trečioji pensijų kaupimo pakopa nuo antrosios skiriasi tuo, kad gali laisviau pinigus atsiimti. Susirgai, prireikė pinigų ir gali atsiimti. Iš II pakopos negali atsiimti, kol nesulauki pensinio amžiaus.
Kodėl tą reformą pasiūlė?
– Valstybė įsikišo į pensijų kaupimą, bet, mano nuomone, įsikišo netinkamai.
Kai valstybė prisideda prie II pakopos pensijų kaupimo, tai reiškia, kad tuos pinigus duoda visų sąskaita – ir tų, kurie nedalyvauja kaupime. Kyla klausimas, kodėl pastariesiems valstybė neprideda tokių pat pinigų į „Sodros“ sąskaitą? Kodėl manipuliuojama paskatos pinigais? Neteisinga, kad vieni iš valstybės gauna tuos 16,40 euro kas mėnesį, o kiti negauna.
Juk čia tie patys žmonių pinigai, mokesčiais sunešti į valstybės biudžetą. Valstybė mokesčius surenka ir iš dabartinių pensininkų, kai jie perka prekes ir moka PVM. Tai ir jie galėtų sakyti: „Palaukite, paimate mano sumokėtą PVM ir atiduodate jaunesnei kartai kaupti pensiją?“
Gaunu daug laiškų, žmonės klausia, kaupti ar nekaupti pensijai?
Negaliu atsakyti. Manau, kiekvienas žino, ką daryti su savo pinigais. Bet kai paslaugos yra tokios neapibrėžtos, reikia būti labai atsargiems, nes išsižadi savo pinigų ilgiems metams.
Tėvų kartos reikia paklausti, kiek jie per dešimtis metų pergyveno reformų, kiek pinigų prarado – buvo ir rubliai, ir vagnorikės, ir litai. Ar dabar jau visi pokyčiai įvykę?
Reikia politikus remti prie sienos, kodėl tokią reformą pasiūlė? Klausti, kodėl turiu dėti pinigus, kai nežinau, ką gausiu?
Atkovojom su pensininkų draugijomis tik tai, kad „Sodra“ nebeperveda pinigų privatiems fondams.
Aišku, tam, kas tris kartus per metus važiuoja į pietus atostogauti, gauna 3 000 eurų atlyginimą, šeimoje dviese dirba ir turi vieną vaiką – tai jam jokia problema į pensijų fondą įmesti keliasdešimt eurų.
Bet kam tą, kurio alga 500 eurų ir augina porą vaikų, stumti į tokią situaciją: „Jeigu nekaupsiu, tai gal senatvėje badausiu, o jeigu kaupsiu, tai dabar mano vaikai badaus.“
Kita vertus, matau didžiulę pensijų fondų daroma įtaką. Apie vieną fondą jau buvo rašyta, kad už fondo valdymą gauna 10 milijonų eurų per metus, o dirba tik 7 žmonės.
Dabar pensijų fonduose yra sukaupta 3 milijardai eurų. Administravimui nuo jų imamas vienas procentas – tai sudaro 30 milijonų eurų. Tas administravimo mokestis bus mažinamas iki 0,5 procento, bet juk daugėja žmonių kaupimo sistemoje. Lėšų suma didės ir pelnai bus didžiuliai.
Todėl jiems svarbiau ne investicijų grąža, o kiek žmonių kaups lėšas ir kokias sumas mokės.
Iš tų 3 milijardų eurų didžioji dalis – apie 90 procentų – sukaupta iš valstybės lėšų. Žmonės tik nuo 2013 metų pradėjo mokėti patys, prisidėdami 2 procentais, o 2 procentai ėjo iš „Sodros“ ir dar 2 procentai – iš valstybės biudžeto. Iki tol beveik 10 metų į privačius fondus ėjo vien „Sodros“ pinigai.
Jeigu tie pinigai būtų kaupti „Sodros“ rezerve ir investuojami, taip pat turėtume kažkokią grąžą.
Kai visuomenė senėja ir prognozuojama, jog dirbančių bus vis mažiau, tuos pinigus valstybė galėtų skirti „Sodros“ pensijoms ir visiškai nereikėtų to, kas dabar daroma, kai keliasdešimt milijonų eurų atiduodama į pensijų fondų valdytojų rankas.
Gyvenimo ciklo fondai taip pat nėra jau toks didelis gėris. Didesnės rizikos fonduose, kurie pirks didesnį procentą akcijų, bus jaunesni žmonės. Akcijų vertė labai priklauso nuo ekonominės padėties. Jeigu artėja krizė, gali kristi akcijų kursai ir tada labiau apsimoka pirkti obligacijas ir atvirkščiai.
Iš krizės išeinant akcijų kursai ima kilti, o jeigu žmogui yra 55 metai, tai jam dar būtų naudinga iš to kilimo uždirbti, bet jo amžiaus fondas investuos tik į mažiau rizikingas obligacijas. Obligacijos – tai valstybių skolų rašteliai, jų kaina irgi svyruoja. Tik valstybės retai kada nesugeba išpirkti savo skolos popierių.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
Gedimino SAVICKIO (Elta) nuotr.
Romas Lazutka pabrėžia, jog pensijų fondų valdytojai suinteresuoti ne tiek investicijų grąža, kiek klientų skaičiaus augimu ir jų mokamomis sumomis.