
Naujausios
Per karščius į ligos patalą guldo plaučių uždegimas
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai sako, kad karščiausią šių metų savaitgalį priėmimo skyriuose pacientų padaugėjo. Žmonės skundėsi širdies veiklos sutrikimais, šokinėjančiu kraujospūdžiu, perkaitimu, vabzdžių įkandimais. Per karščius į stacionarą paguldyta keletas pacientų dėl plaučių uždegimo.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pneumoniją gali sukelti ir kondicionierius
Pasak Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjo gydytojo nefrologo Algirdo Tamošaičio, pneumonijoms įtakos turi temperatūrų svyravimai, silpnas imunitetas, kitos priežastys. Kai kurių pacientų, paguldytų į stacionarą su plaučių uždegimu, nesiseka gydyti įprastais antibiotikais, tad jie tiriami dėl legioneliozės.
Gydytojas sako, kad šios ligos atvejai vasarą nėra reti, nes žmonės linkę taupyti. Jeigu vasara karšta, vandenį boileriuose kaitina iki žemesnės nei 50–60 laipsnių temperatūros, taip susidaro palanki terpė legionelėms atsirasti.
Kitas legionelių „šaltinis“ – orą namuose ir automobiliuose vėsinantys kondicionieriai, taip pat oro drėkintuvai. Jeigu šie prietaisai netinkamai prižiūrimi, juose taip pat gali atsirasti legionelių.
Įkvėptos bakterijos sukelia legioneliozę, kuri pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, kosuliu, pneumonija, galvos ir raumenų skausmu.
Nepakankamai vartojama skysčių
Pasak A. Tamošaičio, per karščius daugiausiai problemų kyla dėl to, kad žmonės geria nepakankamai vandens.
„Žmogus per naktį gali išprakaituoti apie 300 mililitrų vandens, dar 500 mililitrų iškvėpuoja“, – atkreipia dėmesį nefrologas.
Norint atkurti skysčių balansą, per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens, jeigu karščiuojama – dar papildomai pusę litro vandens.
Grėsmė netekti daug skysčių per karščius gresia tiems pacientams, kurie vartoja skysčius iš organizmo varančius vaistus.
Prakaituojant, dažnai šlapinantis iš organizmo pasišalina ne tik vanduo, bet ir organizmui svarbūs mineralai. Gydytojas pataria per valandą išgerti stiklinę vandens, geriausia negazuoto mineralinio. Gazuotas vanduo netinka todėl, kad gali sukelti virškinimo sistemos problemų: gali dirginti skrandį, padidėti rūgštingumas. Dėl tos pačios priežasties reikėtų saikingai gerti ir vaisių ar daržovių sulčių.
Kad organizme nepritrūktų širdžiai reikalingo kalio, reikia valgyti pakankamai vaisių ir daržovių (ypač daug kalio yra pupelėse, žirniuose, bulvėse, morkose).
Įkandimai
Nida Linkevičienė, gydytoja terapeutė, laikinai einanti Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos pareigas, sako, kad ir vasaros pradžioje, ir dabar ligoninės priimamajame netrūksta vabzdžių sugeltų pacientų. Atvažiuoja dėl paraudimų, patinimų, alerginių reakcijų.
Paprastai tokiems pacientams suteikiama pirmoji pagalba ir jie išleidžiami gydytis namie arba rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kartais, pasak N. Linkevičienės, pacientą tereikia nuraminti.
Pacientų dėl gyvačių įkandimų šiais metais dar nebuvo.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Gydytoja terapeutė Nida Linkevičienė ir gydytojas nefrologas Algirdas Tamošaitis pažymi, kad per karščius pablogėja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklė, tokių pacientų priėmimo skyriuje sulaukiama daugiausiai.