
Naujausios
Pertvarkoma apskrities biblioteka
2018 metus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pasitiks pasikeitusi. Baigiama bibliotekos organizacinė struktūrinė pertvarka. Buvę devyni skyriai pertvarkyti į šešis. Kai kuriuose pareigybių mažėja, kituose – daugėja, tačiau darbuotojų skaičius išliks toks pat. Naujovių žadama ir skaitytojams, ir apskrities bibliotekininkams.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Stiprina bibliotekos funkcijas
„Kiekvienas naujas vadovas ateina su savo veiklos programa, su strategijos, ateities matymu ir turi tikslą tą programą įgyvendinti. Žinoma, programą įgyvendinti reikalingos tam tikros sąlygos. Viena iš jų – tinkama įstaigos organizacinė struktūra“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė bibliotekos vadovas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, įstaigai vadovaujantis pusantrų metų.
Pasak direktoriaus, Kultūros ministerijai pavaldi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka koordinuoja net vienuolikos savivaldybių (Šiaulių ir Telšių apskrityse) bibliotekų, taip pat ir veikiančių mokyklose, veiklą, atlieka šių bibliotekų veiklos tyrimus, teikia metodinę pagalbą, rengia bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus, vykdo tarpbibliotekinio skolinimosi, bibliografijos paslaugas, atlieka kraštotyros ir informacijos centro funkcijas. Visoms šioms funkcijoms sustiprinti ir vykdoma pertvarka.
„Tikimės, kad sumažinus tam tikrų besidubliuojančių funkcijų atsilaisvinusius žmogiškuosius išteklius galėsime panaudoti žymiai efektyviau, taip pat optimizuosime bibliotekos patalpų panaudojimą. Sumažėjus administracijos personalo etatams, šias vietas po pertvarkos užims kultūros vadybos, edukacijos specialistai, analitikai ir tyrėjai, nes mes galime ir turime vykdyti tiriamąją veiklą kaip apskrities biblioteka“, – aiškino B. Maskuliūnas.
Nuo sausio 2 dienos mažėja skyrių, tad mažėja ir jų vedėjų skaičius, vietoj dviejų direktoriaus pavaduotojų lieka viena, iš trijų buhalterijos darbuotojų lieka du. Tiesa, atleidžiamų žmonių, pasak bibliotekos vadovo, vos du trys, visi jie pensinio amžiaus.
Įdarbinta keletas naujų darbuotojų (rinkodaros specialistas, tyrėjas, grafikas), dar kelių, turinčių bibliotekinį išsilavinimą, ieškoma. Kol kas be vedėjo yra Ūkio ir eksploatavimo skyrius. Konkurso rezultatai turėtų paaiškėti sausį. Bendras etatų skaičius po pertvarkos bibliotekoje liks toks pat – 84.
Vieni skyriai jungiasi, kiti kuriasi
Nuo Naujųjų metų nelieka Buhalterinės apskaitos skyriaus, jis sujungiamas su administracija.
Skaitytojų aptarnavimo, Abonemento, Meno ir muzikos skyriai jungiami į Vartotojų aptarnavimo skyrių (vedėja Laima Naujokienė). Jame dirbs 22 darbuotojai. Tai bus vienas didžiausių bibliotekos skyrių, kuris teiks vartotojų registravimo ir informavimo paslaugas, aptarnaus abonemento ir skaityklų lankytojus.
Fondų organizavimo skyrius ir dalis Informacijos skyriaus funkcijų jungiami į Informacijos išteklių valdymo skyrių (vedėja Regina Ivanovienė). Skyrius rūpinsis bendraisiais fondais, fondų komplektavimu ir katalogavimu.
Vaikų literatūros skyrius tampa Vaikų ir jaunimo literatūros skyriumi (vedėja Inga Liekmanienė), tad teiks paslaugas platesnei auditorijai.
Buvęs Regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyrius tampa Bibliotekų metodikos ir vadybos skyriumi (vedėja Ekaterina Prakapienė). Jo pagrindinės funkcijos – užtikrinti bibliotekos veiklos efektyvumą ir paslaugų plėtrą, koordinuoti bibliotekos ir jos struktūrinių padalinių veiklą Šiaulių regione, teikti metodinę pagalbą regiono bibliotekoms, organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius mokymus, tyrimus.
Bendrasis skyrius po Naujųjų vadinsis Ūkio ir eksploatavimo skyrius. Jis administruos 2 poskyrius – Informacinių technologijų ir Ūkio.
Naujai įkurtas Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyrius (vedėja Roma Baristaitė) vykdys kraštotyros tyrimus ir sklaidą, užsiims kultūros paveldo objektų skaitmeninimu, leidyba ir fondų populiarinimu, pildys videoteką, fototeką.
Šis skyrius taip pat kuruos naujai įsteigto Knygos grafikos centro veiklą. Šio centro pagrindinis tikslas – populiarinti knygos ženklus, sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su ekslibriso kūrimo procesu, rūpintis Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu. Centras organizuos edukacinius užsiėmimus, jo veiklą koordinuos Asta Kaktytė.
Taip pat atsiras dar viena skaitykla – Meno ir muzikos skaitykla, kuri perims buvusio Meno ir muzikos skyriaus funkcijas. Šios, taip pat Didžiosios bei Amerikos skaityklų, veiklą koordinuos Vartotojų aptarnavimo skyrius.
Didesnis dėmesys edukacijoms, mokymams
Po pertvarkos dar didesnis dėmesys bus skiriamas kultūrinėms edukacijoms. Dabar jų per metus būna beveik 700. Tikimasi, kad šių renginių bus dar daugiau. Ypatingas dėmesys bus skiriamas veikloms su neįgaliaisiais ir socialinės atskirties grupėmis. Siekiama, kad biblioteka būtų atvira visai bendruomenei.
Bibliotekų darbuotojų kompetencijų tobulinimas – dar viena svarbi sritis. Šiemet mokymuose bibliotekoje dalyvavo apie 700 bibliotekininkų iš 11 savivaldybių. Daug didesnį dėmesį planuojama skirti mokyklų bibliotekoms.
„Padėtis labai liūdna visoje Lietuvoje. Tikrų specialistų mokyklų bibliotekose dirba mažuma. Paprastai tai trečias darbas arba mokytojui, geriausiu atveju, arba, blogesniu atveju, valytojui. Norime, kad ten dirbtų kuo daugiau kvalifikuotų specialistų“, – siekius vardijo B. Maskuliūnas.
Pasak bibliotekos vadovo, šiuo metu su bibliotekininkų rengimu Lietuvoje situacija prasta, jau kuris laikas nė viena aukštoji mokykla jų nerengia. Buvusi pagrindinė bibliotekininkų kalvė Vilniaus universitetas šiemet planavo surinkti grupę, bet nepavyko.
Kai kurios kolegijos turi panašias programas – informacijos specialisto, kultūros informacijos specialisto, tačiau, pasak B. Maskuliūno, bibliotekose yra tokių funkcijų, kurias gali atlikti tik bazinį bibliotekininko išsilavinimą turintys specialistai.
„Mūsų bibliotekoje su bibliotekiniu išsilavinimu šiandien turime apie 40 procentų darbuotojų, dauguma jau įkopę į šeštą dešimtį, visi kiti turi kitokį bazinį išsilavinimą, bet vėliau čia persikvalifikuoja, tobulinasi ir panašiai. Taip yra ne tik pas mus. Išimtis turbūt tik Vilnius“, – sakė B. Maskuliūnas.
Dar viena veiklos kryptis, kuriai planuojama skirti daugiau dėmesio, – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Kompiuterinio raštingumo pagrindų per metus bibliotekoje mokosi 300–400 suaugusiųjų. Besiregistruojančiųjų į kursus netrūksta, ne visada būna vietų, tenka laukti. Pasak bibliotekos vadovo, į kursus ateina ne tik garbaus amžiaus senjorai, bet ir vidutinio amžiaus žmonės.
Pasak direktoriaus pavaduotojos Reginos Miežetienės, biblioteka virsta bendruomenių namais, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su jaunimo organizacijomis, mokyklomis, įvairiais klubais, asociacijomis, įstaigomis, bibliotekoje vyksta jų renginiai.
Bibliotekoje ne pirmus metus organizuojami įvairūs renginiai: Šiaulių knygų mugė, Gražiausios knygos leidėjų konkursas, Amerikos skaityklos ir JAV ambasados rengiamas konkursas „Spelling Bee“, Vaikų literatūros skyriaus rengiamas Knygų pristatymo konkursas, „Skaitymo iššūkis“ ir kiti.
Per metus bibliotekoje apsilanko per 200 tūkstančių žmonių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas sakė, kad bibliotekos pertvarka vykdoma siekiant stiprinti veiklas, kurios pavestos būtent apskričių bibliotekų kompetencijai.