Naujausios
Piktuižiuose — sovietmetis, Šiauliuose — šėlstanti rinka
„Ar esate kas matę ar girdėję, kad šiais laikais dar būtų parduotuvių tuščiomis lentynomis? O Šiaulių rajone, Piktuižiuose yra“, — laiške redakcijai parašė skaitytoja. Antradienio ryte įsitikinta — sovietmečio vaizdelis. O Šiauliuose didieji prekybos miestai nestokoja nei prekių, nei pirkėjų.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Nori normalios parduotuvės
„ Atvažiavo anūkai — ledų, makaronų, pieno produktų nėra... Darbymetis — duonos nė kepalo nesurasi. Ir taip diena po dienos, savaitė po savaitės. Kai pagalvoji, ar naudinga įdarbinti dvi pardavėjas, o parduotuvei dirbti 7 dienas per savaitę nuo 8.30 iki 19.30 valandos, jei ten parduodama keli bambaliai alaus, komplektas šakučių ir kruopų? O reikėtų parduotuvės, atliekančios savo funkciją. Gal kas pasidomėtų?“, — rašė piktuižiškė.
Vaizdas — graudus
Kad pamatytum tuščias Piktuižių, kaimo tarp Gruzdžių ir Šakynos, parduotuvės lentynas, gali net neužsukti į vidų — užtenka dirstelėti per langą iš lauko.
Pieno produktų vitrinoje buvo indelis krienų, po pakelį sviesto ir margarino. Šaldytų mėsos gaminių šaldiklyje — keli pakeliai šaldytų virtų bulvių cepelinų, viena kiaulės širdis ir trijų rūšių faršo.
Už šių vitrinų esančių lentynų prekių asortimentas: keliolika batonų, trijų rūšių ledinukai, keturios rūšys alaus.
Dešrų vitrinoje — keturi tušti padėklai. Už vitrinos esančios lentynos kiek pilnesnės: du kavos pakeliai, keturių rūšių arbata, vaisvandeniai. Tačiau čia buvo visų rūšių kruopų ir prieskonių, net marinuotų burokėlių ir žirnelių.
Iš šviežių daržovių buvo vieniša kopūsto galva.
Tušti buvo ir ledų šaldikliai.
Antradienį čia dirbusi Jūratė Smilgienė sutiko: vaizdas maisto produktų pusėje gal ir nekoks. Tačiau pramoninių ir ūkinių prekių lentynos netuščios. Pasirinkimas ne itin gausus, tačiau lentynos graudulio nekelia.
„Kai veža, lentynos prisikrauna“
Kiaulės širdį parduotuvėje pirkęs piktuižiškis Kazys dėl tuščių lentynų viešai nedrįso burnoti — yra tai, kas kaimo žmogui būtina.
Skalbimo priemonių užėjusi nusipirkti moteris nedrąsiai konstatavo: „Patys matote. Nėra pasirinkimo. Kad būtų didesnis pasirinkimas ir prekyba būtų geresnė“.
Piktuižiuose gyvena apie 200 gyventojų. Pasak du mėnesius parduotuvėje dirbančios J. Smilgienės, ji čia sulaukianti tik dalies piktuižiškių. Kai pati dirbo Šiauliuose, viską iš ten veždavosi. Taip daro ir kiti vietiniai. Dalis žmonių dažniausiai apsiperka už 5 kilometrų esančioje Šakynoje, kur važiuoja pasiimti pensijų, pašalpų.
Pasak J. Smilgienės, jei būtume atvažiavę apie 13-14 valandą, lentynos būtų pilnos. Antradieniui buvo užsakyta dešrelių, virtų ir rūkytų dešrų apie 20 kilogramų. Iš viso dešros ir rūkytų mėsos gaminių atveš keliolikos pavadinimų. Bus ir pieno produktų: 4 litrai kefyro, 15-20 pusės litro talpos grietinės indelių, 10 sūrelių. sūrio, jogurtų. Bus duonos.
„Prekes antradieniais, penktadieniais ir šeštadienias. Kai veža, lentynos prisikrauna. Bet ateina ir sako: “Jėzau, nieko nėra“. Sakau daugiavaikei mamai: “Duonos yra, dešros yra, aliejaus yra. Ko trūksta?“ Ji atsako, kad nėra degtinės. Jei jos tetrūksta, atsiprašau“, — sakė J. Smilgienė. Stipresni alkoholiniai gėrimai vežami tik penktadieniais ir nedideliais kiekiais, todėl per savaitgalį “nušluojami“. Alaus yra kasdien.
Didesnių kiekių neišpirktų
Nusistebime, kad kelis kartus per savaitę į parduotuvę maisto atvežama nedideliais kiekiais — juk visiems gali neužtekti?
„Žmonių perkamoji galia nedidelė ir negali prekių užsikrauti, kaip didžiuosiuose prekybos centruose. Jei nereiktų būti materialiai atsakingai už sugedusį maistą, galėtum laikyti ir nurašyti. Dabar nenurašo, jei liko, reikia mokėti iš savo kišenės. Užsisakyti didelį kiekį produktų, kad jie liktų ir sugestų, niekaip negalime leisti tokio malonumo“, — pasakojo. J. Smilgienė. Jai pačiai yra tekę pirkti neišparduotą brangų mėsos vyniotinį.
Parduotuvės apyvarta per mėnesį yra keliolika tūkstančių. Sekmadienį prekių parduota už daugiau kaip 900 litų, pirmadienį — už beveik perpus mažiau. Ne paslaptis, kad čia žmonės perka ir skolon.
„Tokia pati dienos apyvarta, kai prekės būna atvežtos ir kai jų nėra. Aišku, žmonės norėtų prekybos centrų kaip miestuose. Tačiau čia toks neišsilaikytų. Neišpirktų prekių. Jie tik nori ateiti ir matyti daug. O kai reikia pirkti, išeina nešini tuo pačiu kruopų maišeliu“, — pastebėjo J. Smilgienė. Pagrindinės kaimo žmogaus prekės — duona, cukrus, kruopos, dešra, alus.
Laukiama remonto
„Žinau, kokia padėtis ir dėl ko — ruošiamės remontui. Remontavome vieną parduotuvę. Kai reikia prekių išvežti už 30 tūkstančių, tai žinote. Prekių, kurių galiojimo terminai besibaigiantys, nė viena vedėja ant savo sprando nenorės imti. Kai rangovai ateis ir pasakys, kada daro remontą, kur aš prekes dėsiu?“ — klausė “Šiaulių kooperacijos“ direktorė Regina Jankuvienė.
Pasak direktorės, ši įmonė yra buvusios rajkoopsąjungos, jungusios 7 kooperatyvus, likutis.
Priekaištai pirkėjams
Direktorė priekaištavo piktuižiškiams — žmonės neturį ką veikti ir siekia pakenkti parduotuvei.
„Labiausiai pyksta, kad neprivežame visokio alkoholio, bet aš kaimo nesiruošiu girdyti. Kas labiausiai būtina, nuvežame“, — sakė direktorė.
Pasak R. Jankuvienės, ji pati parduotuvėje žmonių klausianti, kokių prekių atvežti. Tačiau atvežus, jų neperka ir tenka sukti galvą, kur prekes dėti.Tačiau ji pripažino, kad tuščios būtiniausių prekių lentynos yra košmaras — nukenčia apyvarta.
PIRKĖJAS: Piktuižiškis Kazys antradienio ryte nusipirko šaldytą kiaulės širdį.
PARDUOTUVĖ: Piktuižių parduotuvėje dirbanti Jūratė Smilgienė antradienio rytą stovėjo už tuščių virtinų ir prie tuščių lentynų.
VITRINA: Dešrų vitrinoje vietą užėme tik keturi prekių padėklai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
