Po kieno Saule žydės Botanikos sodas?

AK­TUA­LUS IN­TER­VIU

Po kie­no Sau­le žy­dės Bo­ta­ni­kos so­das?

Šiau­lių uni­ver­si­te­tui nuo lie­pos 1 die­nos tam­pant Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šiau­lių aka­de­mi­ja, pa­si­girs­ta įvai­rių nuo­mo­nių, kaip bus pa­sielg­ta su uni­ver­si­te­to tur­tu. Da­lis bran­gios įran­gos, ro­bo­tų, ke­liaus į auk­cio­ną, da­lis pa­sta­tų – jau se­no­kai Šiau­lių uni­ver­si­te­tui ne­be­rei­ka­lin­gi. O kam ati­teks Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das? Ar jo rei­kės Vil­niaus uni­ver­si­te­tui? O gal Šiau­lių mies­tui?

Apie tai, ko ver­tas Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das ir kaip de­rė­tų su juo pa­sielg­ti – in­ter­viu su Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­riu­mi dr. Mar­ty­nu KAZ­LAUS­KU.

– Ver­si­jų, kam ga­lė­tų ati­tek­ti Bo­ta­ni­kos so­das, – daug, ta­čiau pa­si­girs­ta ir to­kių, ku­rios ver­čia klaus­ti, ar Šiau­liai ir šiau­lie­čiai su­vo­kia, kuo jis ver­tin­gas?

– Tai vie­nas iš ne­dau­ge­lio Lie­tu­vos ob­jek­tų, kur yra kau­pia­ma au­ga­lų įvai­ro­vė ir eks­po­zi­ci­ja yra at­vi­ra vi­suo­me­nei. Sa­kau – ne­dau­ge­lio, nes Lie­tu­vo­je yra tik ke­tu­ri bo­ta­ni­kos so­dai. O Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­das – vie­nin­te­lis vi­so­je Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Jau vien dėl to Šiau­liai ir šiau­lie­čiai tu­rė­tų juo di­džiuo­tis. Bo­ta­ni­kos so­do nė­ra nei Tel­šiuo­se, nei Pa­ne­vė­žy, nei Ro­kiš­ky, nei Bir­žuo­se.

Bo­ta­ni­kos so­dus tu­ri Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­do dy­dis yra maž­daug toks pat, kaip Šiau­lių. Jei­gu Šiau­liai ly­giuo­ja­si į di­džiuo­sius ša­lies mies­tus, tai la­bai nor­ma­lu, kad so­das Šiau­liuo­se tu­ri gy­vuo­ti ir ne­si­no­ri net abe­jo­ti, kad jis iš­liks, kad ir ko­kių ver­si­jų gir­dė­tų vi­suo­me­nė. Po­ky­čiai gal ir įvyks, bet kad kas nors su­gal­vo­tų, jog to so­do Šiau­liams ne­rei­kia, sun­ku pa­ti­kė­ti. So­dą iš­lai­ky­ti yra ir vi­suo­me­nės in­te­re­sas, ja­me tu­ri vyk­ti ir moks­las, ir stu­di­jos, ir švie­ti­mas.

– Kuo Šiau­lių bo­ta­ni­kos so­das yra iš­skir­ti­nis?

– Šiau­lių bo­ta­ni­kos so­das – vie­nin­te­lis iš vi­sų Lie­tu­vos so­dų tu­ri al­pi­na­riu­mą – kal­ni­nių au­ga­lų sky­rių: to ne­tu­ri nei di­die­ji – Kau­no, Vil­niaus – bo­ta­ni­kos so­dai. Ja­me au­ga per 1000 skir­tin­gų au­ga­lų rū­šių. Vi­so­je Lie­tu­vo­je na­tū­ra­liai iš vi­so au­ga tik 1400 au­ga­lų rū­šių (be sa­ma­nų ir dumb­lių), to­dėl mū­sų tu­ri­mų au­ga­lų skai­čiai yra iš­ties įspū­din­gi. Ga­li kaž­ku­ris mies­tas tu­rė­ti pla­tes­nį al­pi­na­riu­mo kal­ne­lį, ga­li – aukš­tes­nį, bet su to­kia au­ga­lų įvai­ro­ve nė­ra nie­kur ki­tur Lie­tu­vo­je.

Vi­sa­me Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­ne mū­sų bo­ta­ni­kos so­das yra vie­nin­te­lis, tu­rin­tis di­džiau­sią au­ga­lų ko­lek­ci­ją. Spyg­liuo­čių au­ga­lų rū­šių ir veis­lių skai­čiuo­ja­me šim­tais. Me­džių ir krū­mų ko­lek­ci­ją su­da­ro apie 600 skir­tin­gų. Gė­li­nin­kys­tės sky­riu­je au­ga­lų, ku­riuos su­kū­rė ne Die­vas, o žmo­gus, pa­si­nau­do­da­mas Die­vo kū­ri­niais, yra apie 700. O au­ga­lų, ku­riuos su­kau­pė­me iš vi­so pa­sau­lio sėk­lų mai­nų bū­du yra per 900 skir­tin­gų rū­šių.

O iš vi­so Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­de yra 4600 skir­tin­gų au­ga­lų, ne­skai­čiuo­jant dumb­lių, ku­rie gy­ve­na mū­sų tven­ki­nė­ly­je. Di­die­ji Lie­tu­vos bo­ta­ni­kos so­dai tu­ri 10 000 – 15 000 au­ga­lų, tai yra tris kar­tus dau­giau, bet jų dy­dis ir biu­dže­tas yra de­šimt kar­tų di­des­nis nei mū­sų.

– Be dy­džio ir skai­čių, tur­būt yra ir ki­tos bo­ta­ni­kos so­do mi­si­jos?

– Mū­sų bo­ta­ni­kos so­das pri­klau­so pa­grin­di­niams pres­ti­ži­niams pa­sau­li­niams bo­ta­ni­kos so­dų tink­lams, pa­vyz­džiui, BGCI, ku­ris vie­ni­ja vi­sus pa­sau­lio bo­ta­ni­kos so­dus, ku­rie ati­tin­ka bo­ta­ni­kos so­do kri­te­ri­jus.

Kar­tais žmo­nės klau­sia, ko­dėl au­gi­na­me ir ne­gra­žius au­ga­lus. Mes orien­tuo­ja­mės ne į gro­žį, o į įvai­ro­vę. Kai ku­rie au­ga­lai ga­li bū­ti įdo­mūs, bet kam nors ne­gra­žūs.

Šiau­liuo­se au­gi­na­me 90 Lie­tu­vos Rau­do­no­sios kny­gos au­ga­lų rū­šių – tai taip pat bo­ta­ni­kos so­dų mi­si­ja, nors tie au­ga­lai ne vi­sa­da gra­žūs ir di­de­li, o vi­suo­me­nė juos pa­ste­bi ir jais ža­vi­si. Kai ku­rie iš jų yra tie­siog pikt­žo­lės, nes at­si­ra­dus kai ku­riems pes­ti­ci­dams šie au­ga­lai nyks­ta ir juos rei­kia sau­go­ti.

Sa­ky­si­te, yra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos sau­go­mos te­ri­to­ri­jos, bet ne vi­sa­da pikt­žo­lė au­ga to­je te­ri­to­ri­jo­je, nes ji au­ga lau­kuo­se. Kas ta pikt­žo­le pa­si­rū­pins, jei ne bo­ta­ni­kos so­dai? O gam­ta to­kią gal be­su­kurs tik po mi­li­jo­no me­tų, o gal ir vi­sai ne­be­su­kurs.

To­dėl bo­ta­ni­kos so­dai tu­ri ir ap­lin­ko­sau­gi­nę ir, be abe­jo, švie­čiamąją bei moks­li­nę funk­ci­ją.

Pa­sau­lio bo­ta­ni­kos so­duo­se apie 20 pro­cen­tų ko­lek­ty­vo – moks­li­nin­kai. Taip yra ir mū­sų so­de. Taip pat kiek­vie­nais me­tais ne ma­žiau, kaip vie­ną tarp­tau­ti­nio ly­gio moks­lo pub­li­ka­ci­ją bū­ti­nai iš­lei­džia­me ir skel­bia­me tarp­tau­ti­nio ly­gio po­rta­luo­se.

– Tu­ri­te lie­tu­viš­kų dar­že­lių au­ga­lų ko­lek­ci­ją, ko­kia jos pra­smė, kai į Lie­tu­vą pri­vež­ta tiek įvai­rių ša­lių gra­žiau­sių au­ga­lų?

– Bu­vo ke­li lie­tu­viš­kų dar­že­lių lai­ko­tar­piai. Pa­tys pir­mie­ji lie­tu­viš­ki dar­že­liai pa­si­žy­mė­jo ne­di­de­le au­ga­lų įvai­ro­ve, kai ku­rie au­ga­lai bu­vo at­si­ne­ša­mi į dar­že­lius tie­siog iš gam­tos, nes pa­si­rin­ki­mas bu­vo ne­di­de­lis. Kar­tu su dva­rų kul­tū­ra dar­že­lių au­ga­lų įvai­ro­vė pra­dė­jo di­dė­ti.

Bo­ta­ni­kos so­das už­fik­sa­vo lai­ko­tar­pius, ku­riuo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­kiais lai­ko­tar­piais ko­kie au­ga­lai vy­ra­vo, kaip jie bu­vo iš­dės­to­mi, ne­tgi tvo­re­lės yra skir­tin­gos. Tai jau is­to­ri­jos da­lis. Taip, tą tu­ri ir Rum­šiš­kės, bet mes tai tu­ri­me ir Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Iki Rum­šiš­kių dar rei­kia nu­va­žiuo­ti, o čia – vis­kas ša­lia.

Gra­žūs so­dai ga­li bū­ti ir prie dva­rų, juo­se net ga­li bū­ti vyk­do­ma ir pa­žin­ti­nė veik­la, bet ne­bū­ti­nai ten bus moks­li­nė veik­la ir ne­bū­ti­nai ten bus tų re­tų­jų, ne­gra­žių­jų au­ga­lų, ku­rių da­bar­ti­nė gam­ta ga­li ne­tek­ti be to­kių bo­ta­ni­kos so­dų kaip mū­sų.

– Kiek Bo­ta­ni­kos so­das kai­nuo­ja Šiau­lių uni­ver­si­te­tui?

– Apie 90 000 per me­tus. Per­nai pa­tys už­si­dir­bo­me apie 13 000, o tai jau apie 15 pro­cen­tų vi­so biu­dže­to.

– Vie­nas po­li­ti­kas bu­vo už­si­mi­nęs, kad bo­ta­ni­kos so­dą, jei kas, ga­li­ma bū­tų per­kel­ti į Šiau­lių cent­ri­nį par­ką. Įma­no­ma?

– Bo­ta­ni­kos so­do sta­tu­są Šiau­lių uni­ver­si­te­to so­das ga­vo 1997 me­tais, o iki tol čia bu­vo bio­lo­gi­nė ir ag­ro­bio­lo­gi­nė sto­tys, ku­rias įkū­rė Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis Sta­sys Gliau­dys. Že­mė sto­tims pa­skir­ta dau­giau nei prieš 50 me­tų ir čia pra­dė­ti so­din­ti au­ga­lai.

Di­de­li pi­ni­gai da­ro vis­ką... ne­tgi di­de­li me­džiai yra per­so­di­na­mi, bet tik teo­riš­kai. Teo­riš­kai ga­li­ma grei­tai įkur­ti ir bo­ta­ni­kos so­dą, o pra­ktiš­kai tai la­bai il­gai už­trun­ka.

O il­giau­siai už­trun­ka ko­lek­ty­vo kū­ri­mas. Šiau­liuo­se dir­ba la­bai stip­rus ko­lek­ty­vas, moks­lų dak­ta­rė Ri­man­ta Vai­no­rie­nė dir­ba ak­ty­vų moks­li­nį dar­bą, bend­ra­dar­biau­ja su ki­tų aukš­tų­jų mo­kyk­lų moks­li­nin­kais, ra­šo straips­nius į pres­ti­ži­nius moks­lo lei­di­nius. Tai la­bai ver­tin­ga Šiau­liams.

Ne­ži­nau, ką ku­ris po­li­ti­kas konk­re­čiai tu­rė­jo min­ty­je, bet ži­nau, kad kiek­vie­nas šiau­lie­tis džiaug­tų­si, kad mies­tas tu­rė­tų iš­lai­kęs bo­ta­ni­kos so­dą. Ga­li­ma jį plės­ti, tu­rė­ti per ke­lias vie­tas, be­je, per il­gą is­to­ri­ją jis yra tu­rė­jęs fi­lia­lų, pa­vyz­džiui, Kur­tu­vė­nuo­se – ro­do­dend­ry­ną, taip pat bu­vo plo­tai, skir­ti bo­ta­ni­kos so­dui ir Bri­duo­se.

Yra bu­vęs ir vie­nas so­do skly­pas bū­tent prie cent­ri­nio mies­to par­ko, bet apie tai rei­kė­tų ieš­ko­ti do­ku­men­tų, tai ži­no ir Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis Sta­sys Gliau­dys.

O per­kel­ti, ar ne, tu­rė­tų kal­bė­tis uni­ver­si­te­to va­do­vy­bė su mies­to va­do­vy­be ir priim­ti spren­di­mus. Bo­ta­ni­kos so­das yra ne tik uni­ver­si­te­to, bet mies­to vei­das. Daž­nas mus va­di­na tie­siog Šiau­lių bo­ta­ni­kos so­du.

– Ar bo­ta­ni­kos so­das su sa­vo moks­li­ne veik­la ga­lė­tų iš­si­lai­ky­ti iš ko­mer­ci­nės veik­los?

– Joks vers­li­nin­kas ne­siims sau­go­ti au­ga­lų, ku­rių neį­ma­no­ma par­duo­ti. Bo­ta­ni­kos so­das vyk­do už­duo­tis, ku­rias tu­ri vyk­dy­ti žmo­ni­ja, ša­lis, mies­tas, mo­kyk­la. Sa­ky­kit, kur Šiau­lių re­gio­no vai­kai su­ži­nos apie au­ga­lus, jei ne­bus bo­ta­ni­kos so­do su čia dir­ban­čiais spe­cia­lis­tais. Čia vyks­ta eks­kur­si­jos, bio­lo­gi­jos pa­mo­kos.

Ga­li­mos ša­lia moks­li­nės, ap­lin­ko­sau­gi­nės veik­los ir ki­to­kia veik­la, bet jos ne­bū­tų, jei­gu ne­bū­tų pa­ties au­ga­lų so­do. Šie­met jau pa­tei­kė­me pa­raiš­kas ir „Kul­tū­ros pa­sui“ – vyk­dy­si­me ir kul­tū­ri­nę, ne tik bio­lo­gi­nę veik­lą. Kal­bė­si­me apie tra­di­ci­nius lie­tu­viš­kus dar­že­lius, apie tra­di­ci­nę au­ga­li­nę ža­lia­vą įvai­rių me­tų šven­čių at­ri­bu­tams ga­min­ti.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­de jau tra­di­ci­ja ta­po švęs­ti Žo­li­nę, taip pat ren­gia­me „Odę pa­va­sa­rio džiaugs­mui“, kny­gų pri­sta­ty­mus, pa­trio­ti­nius ren­gi­nius, pa­vyz­džiui, Va­sa­rio 16-osios mi­nė­ji­mas vyks mū­sų so­de su skau­tais, sa­va­no­riais.

Ant­ri me­tai iš ei­lės ren­gia­me žie­mos šven­tę „Su­ži­bėk, bo­ta­ni­kos so­de“. Iš­puo­šia­me so­dą švie­sa, gy­va ug­ni­mi.

Šiuo­lai­ki­niai mies­tų ma­žie­ji ne­ži­no, iš kur at­si­ran­da au­ga­lai, ko­dėl au­ga­lai žy­di. O šiau­lie­čiai tu­ri­me erd­vę, kur ga­li vyk­ti įvai­rūs už­siė­mi­mai vai­kams, pa­žin­tis su gam­ti­nė­mis me­džia­go­mis, au­ga­lais. Vai­kai pas mus ga­li pra­smin­gai iš­si­mur­zin­ti ran­kas so­din­da­mi au­ga­lų sėk­las, au­ga­lus į že­mę.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rius dr. Mar­ty­nas Kaz­laus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad bo­ta­ni­kos so­das Šiau­liuo­se tu­ri iš­lik­ti, ne­svar­bu ko­kiu sta­tu­su ir ko­kio pa­val­dumo.

Kal­ni­nių au­ga­lų kal­ne­ly­je, ku­ris dar mie­ga žie­mos mie­gu, au­ga daugiausia Lie­tu­vo­je kal­ni­nių au­ga­lų rū­šių. Jų čia – apie 1000.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rius dr. Mar­ty­nas Kaz­laus­kas sa­ko, kad bo­ta­ni­kos so­das pri­va­lo vyk­dy­ti ir moks­li­nę veik­lą.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­das net ir žie­mą jau tu­ri tra­di­ci­nių ren­gi­nių, į ku­riuos kvie­čia šiau­lie­čius.