Naujausios
Šiais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos nariai ir rėmėjai, tebesant Tolminkiemio „užrakintiems vartams“, keliavome į Žemaitiją giliau susipažinti su M. K.Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės šiame krašte įmintomis pėdomis.
Kaip visada, geros nuotaikos ir palaimos kelionėje linkėjau K. Donelaičio žodžiais: „Kiekvienam daryti gera.“ Minint Baltijos kelio 36-ąsias metines, paskaičiau Vytauto Mačernio „Maldą į Šv. Kazimierą“: „Šventasai Kazimierai, apdenk Lietuvą globos skydu, tepraūžia, ją aplenkę, visos audros iš rytų.“
Kelionės gidė Lidija Joana Pranienė nuo Šiaulių iki pat Plungės pasakojo apie M. K. Čiurlionio gyvenimą.
Plungėje, kunigaikščio Oginskio dvare, M. K. Čiurlionis gyveno 1889–1893 metais. Mokėsi orkestro mokykloje, vėliau tarnavo orkestre kaip fleitininkas, čia vyko pirmieji kūrybos bandymai.
Plungėje aplankėme kunigaikščių Oginskių dvaro rūmus, statytus 1879 metais. Įėję pro paradinius vartus grožėjomės parku, Perkūno ąžuolu, paminklu M. K. Čiurlioniui (autorė Dalia Matulaitė), pastatytu parke greta Oginskių rūmų.
Monumento vieta simboliškai įprasmina šių asmenybių ryšį. Kunigaikštis M. Oginskis buvo pagrindinis M. K. Čiurlionio Varšuvos muzikos instituto ir Leipcigo karališkos konservatorijos mokslų rėmėjas.
Rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. Gidė įdomiai pasakojo apie grafus Oginskius, daug sužinojome ir apie M. K. Čiurlionį, ekspozicijoje pamatėme orkestro muzikos instrumentą.
Stabtelėję senamiesčio aikštėje, užėjome į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su varpine. Šioje bažnyčioje lankėsi ir M. K. Čiurlionis su Sofija Kymantaite.
Važiuodami Kulių link matėme paminklą Šv. Florijonui (1894 m., autorius knygnešys Kazys Bazdys). Senose kapinėse lankėme Visų Šventųjų koplyčią, sustojome ir prie Plungės Lurdo, pasigrožėjome Gondingos HE tvenkiniu ir gražiai sutvarkyta aplinka.
Kuliai – mažas miestelis, nutolęs nuo Plungės apie 17 kilometrų. XX amžiaus pradžioje miesteliu rūpinosi kunigaikščiai Oginskiai. Apie 1900 metus Mykolo Oginskio, miestelio gyventojų ir Kulių klebono Vincento Jarulaičio, Sofijos Kymantaitės dėdės, pastangomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.
1898–1901 metais šioje bažnyčioje vikaru dirbo rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis labai rūpinosi tautiniu atgimimu, draudžiamų knygų platinimu ir Žemaitijoje, ir Aukštaitijoje. Į šią veiklą jam pavyko įtraukti ir Mykolą Oginskį. Miestelis tapo tautinio ir kultūrinio atgimimo centru.
M. K. Čiurlionis Kuliuose buvo neilgai, bet Kulių įtaką jautė per čia 1893–1904 metais gyvenusią ir lietuvybės idėjomis užsidegusią Sofiją Kymantaitę.
Sofijos tėvai į Kulius atsikraustė 1893 metais iš Joniškio, kai Vincentas Jarulaitis pasiūlė padėti prižiūrėti klebonijos ūkį. Čia Sofija pradėjo savo mokslus ir, susipažinusi su Juozu Tumu-Vaižgantu, ėmė skleisti lietuvybę.
Gidė priminė ir kitus čia gimusius, gyvenusius ir gyvenančius žmones. Raimondai ir Valentinui Masalskiams atsikėlus gyventi į Kulius, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas. Kuliai dabar vadinami Mažąja Žemaitijos sostine. Raimonda ir Valentinas organizuoja Sofijos festivalius, plenerų metu sukurtos skulptūros „Sofijos suolelis“, „Šachmatų lenta“, „100 paukštelių“, „Vaižganto akiniai“.
Gidė supažindino su dviaukšte raudonų plytų klebonija (1790 m.), mūriniu namu bažnyčios tarnams ir virtuvei (1780 m.). Šiame pastate vaišinomės Sofijos kafija ir senoviniais pyragėliais, pasveikinome bičiulę Jolitą D. jubiliejinio gimtadienio proga.
Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčią radome užrakintą. Bažnyčios šventoriuje stovi Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 metais (meistras V. Stumbras). Graži medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia, šventoriaus vartai. Kulių kapinėse stovi medinė aštuonkampė koplyčia, o miestelio žmonių sodybose – koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės.
Važiuodami Šateikių miestelio link kalbėjome apie M. K. Čiurlionio meilę Sofijai Kymantaitei. Jie susipažino Vilniuje 1907 metais.
Genijus laiške rašė: „Ką tu atėmei iš manęs, kad negaliu be tavęs gyventi.“ Tai buvo ypatinga, nežemiška meilė – jo pasaulis buvo dvasiniai dalykai. Sofija buvo žemiška moteris ir M. K. Čiurlionį sugebėdavo grąžinti į gyvenimiškus rėmus. Ji sugebėjo jį įkvėpti, padėjo susikaupti.
Visuomenininkės, rašytojos Sofijos Kymantaitės ir dailininko, kompozitoriaus M. K . Čiurlionio meilė truko vos kelerius metus, bet jų gyvenimas tapo legenda.
Iš gidės sužinojome, kad Šateikių Šv. Evangelisto Mato bažnyčią 1875 metais pastatė grafų Pliaterių šeima. Bažnyčioje 1909 metų sausio 1 dieną senu kalendoriumi arba 1909 metų sausio14 dieną nauju kalendoriumi susituokė M. K. Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė. Jie buvo jauni ir vestuvių metu jų akyse „spindėjo jūros saulėlydžiai“…
Jaunimas galėjo užlipti į bažnyčios apžvalgos aikštelę pasigrožėti apylinkėmis.
Šventoriaus pakraštyje išlikę grafų Pliaterių šeimos narių antkapiniai paminklai. Šateikių dvarą Pliateriai išpirko 1717 metais. Parke stovi dvaro pastatų ansamblis. Dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Parke, senų liepų paūksmėje, auga europinis kukmedis (aukštis – 10,7 m, apimtis – 1,30 m).
Jau saulutė buvo arti laidos, kai mūsų dėmesingasis vairuotojas Virginijus pasuko Šiaulių link. Mintyse sukosi matyti vaizdai. Svarbiausia, kad prisilietėme, išgyvenome ir pajutome M. K. Čiurlionio dvasią ir grįžome aukštesni, brandesni…
