Poilsiauti ir dirbti geriausia tik pavėsyje

Poil­siau­ti ir dirb­ti ge­riau­sia tik pa­vė­sy­je

Si­nop­ti­kai ža­da sau­lė­tą ir šil­tą sa­vait­ga­lį. Ge­rų orų iš­siil­gu­sius gy­ven­to­jus me­di­kai įspė­ja sau­lės vo­nio­mis mė­gau­tis sai­kin­gai.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per­kais­ta ir poil­siau­to­jai, ir dar­buo­to­jai

Apie ty­kan­čius pa­vo­jus vi­są die­ną lei­džiant sau­lė­je va­kar kal­bė­ta Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je.

„Ši va­sa­ra ypa­tin­ga tuo, kad karš­čių dar ne­ma­tė­me. Kai pra­si­de­da karš­čiai, di­džio­ji da­lis ne­ga­la­vi­mų bū­na al­pi­mai, są­mo­nės ne­te­ki­mai, in­sul­tai, in­fark­tai. Žmo­nės ne tik poil­siau­ja, bet ir dir­ba karš­ty­je. La­bai daž­nai mo­čiu­tes at­ve­ža iš dar­žų“, – sa­kė Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Jau­ta­kie­nė.

Ji pri­mi­nė, kad iš ma­si­nių ren­gi­nių at­ve­ža „iš­kri­tu­sius“, pa­dau­gi­nu­sius al­ko­ho­lio. Va­sa­rą daž­nai krei­pia­si dėl vabz­džių įkan­di­mų, bet šią va­sa­rą ne­bu­vo karš­čių ir vabz­džiai „ne­bu­vo pik­ti“.

Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Ind­rė Do­mar­kai­tė-Ja­kov­le­vė, lai­ki­nai ei­nan­ti Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­ro ve­dė­jos pa­rei­gas, sa­kė, kad sau­lė­je nu­de­gu­sių gy­ven­to­jų kol kas ne­si­krei­pė, ta­čiau bu­vo at­ve­jų, kai odą nu­de­gi­no au­ga­lai, ku­rių sul­tys sau­lė­tą die­ną vei­kia aler­gi­zuo­ja­mai (dar­že­li­nė rū­ta, Sos­novs­kio barš­tis).

Ei­nant į dar­žą gy­dy­to­ja pa­ta­rė pa­si­sau­go­ti ir sau­lės, ir tam tik­rų au­ga­lų, dar­buo­tis su pirš­ti­nė­mis, vil­kė­ti il­ga­ran­ko­vius marš­ki­nius, il­gas kel­nes.

Il­gai bū­nant sau­lė­je oda ga­li pa­raus­ti, nu­deg­ti pūs­lė­mis. Pa­sak de­ram­to­ve­ne­ro­lo­gės, tai lai­ki­ni pa­žei­di­mai, ta­čiau la­bai di­di­na ri­zi­ką su­si­rgti odos vė­žiu atei­ty­je. Ypač at­sar­gūs tu­rė­tų bū­ti švie­siap­lau­kiai, rau­donp­lau­kiai, švie­sios odos žmo­nės.

Kęs­tu­tis Dai­nius, Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas, ak­cen­ta­vo, kad va­sa­rą tu­rė­tu­me pail­sė­ti, o ne var­gin­ti sa­ve „kep­da­mi kaip bly­nai sau­lė­je“.

„Ne­sai­kin­gas de­gi­ni­ma­sis la­bai ap­krau­na mū­sų neu­roen­dok­ri­ni­nę sis­te­mą. Ki­taip sa­kant, žmo­gus, vie­toj to, kad il­sė­tų­si, sa­vo or­ga­niz­mą „įki­ša“ į to­kias stre­si­nes są­ly­gas, kad vi­siš­kai iš­sen­ka. Po ato­sto­gų jau­čia­si ne pail­sė­jęs, o pa­var­gęs, ka­muo­ja ne­mi­ga, ne­ga­li su­si­kaup­ti“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

Kai­tin­tis sau­lė­je K. Dai­nius pa­ta­rė nuo pus­va­lan­džio (pir­mus kar­tus) iki va­lan­dos.

„Man dar mo­čiu­tė vai­kys­tė­je sa­ky­da­vo, kai nu­va­žiuo­da­vom į Pa­lan­gą: „Jūs pa­žiū­rė­kit, kaip žy­dai de­gi­na­si – sė­di pa­vė­sy­je, pu­šy­ne, ir skai­to kny­gas“, – tai­syk­lin­go poil­sio pa­vyz­dį pa­tei­kė me­di­kas.

Pa­sak K. Dai­niaus, nuo­var­gis dar nė­ra pa­ts bai­siau­sias da­ly­kas, ku­ris ga­li nu­tik­ti be­si­kai­ti­nant sau­lė­je. Daug pa­vo­jin­giau yra pa­tir­ti sau­lės ar ši­lu­mos smū­gį, ku­ris ga­li baig­tis ir mir­ti­mi. Į li­go­ni­nę kas­met pa­ten­ka bent po 1–3 pa­cien­tus, iš­tik­tus sau­lės smū­gio. Šie­met kol kas to­kių ne­bu­vo.

Pra­si­dė­jus karš­čiams la­biau­siai ken­čia šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos su­tri­ki­mų tu­rin­tys gy­ven­to­jai.

Gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Da­nu­tė And­ru­lie­nė, II kar­dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja, at­krei­pė dė­me­sį, kad il­gai bū­nant sau­lė­je, karš­ty­je su­trin­ka vie­na iš su­dė­tin­giau­sių žmo­gaus or­ga­niz­mo ter­mo­re­gu­lia­ci­jos sis­te­ma. Gre­sia šir­dies rit­mo su­tri­ki­mas, pul­so pa­daž­nė­ji­mas, ky­la šir­dies prie­puo­lio grės­mė, ga­li stip­riai pa­kil­ti ar nu­kris­ti krau­jos­pū­dis, ga­li­ma apalp­ti.

La­biau­siai karš­čio pa­žei­džia­mi yra ma­ži vai­kai, pa­gy­ve­nę žmo­nės, nėš­čio­sios, ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis, tu­rin­tys ant­svo­rio.

Chi­rur­gas An­ta­nas Pau­liu­kas, li­go­ni­nės me­di­ci­nos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, lai­ki­nai ei­nan­tis ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas, at­krei­pė dė­me­sį, kad daž­niau­siai trau­mas iš­pro­vo­kuo­ja ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Aps­vai­gę žmo­nės ne tik ri­zi­kuo­ja per­kais­ti sau­lė­je, bet ir neat­sar­giai el­gia­si van­de­ny­je, dėl to pa­ti­ria įvai­rių trau­mų ar net nu­skęs­ta. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ap­si­de­gi­na pra­mo­gau­da­mi prie lau­žo.

Gy­dy­to­jų pa­ta­ri­mai

Pus­va­lan­dis prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju jos pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) odą bū­ti­na pa­si­tep­ti kre­mu su ap­sau­ga nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF nuo 30 iki 50+. Bū­nant sau­lė­je kre­mu rei­kė­tų pa­si­tep­ti kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių.

Pa­ta­ria­ma vil­kė­ti lais­vais, leng­vais li­ni­niais, med­vil­ni­niais rū­bais, den­gian­čiais pe­čius, krū­ti­nę, nu­ga­rą, nes bū­tent šios vie­tos nu­de­ga pir­miau­siai.

Vai­kams, ku­rie mėgs­ta il­gai taš­ky­tis van­de­ny­je, pa­ta­ria­ma ap­vilk­ti mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lius su ran­ko­vai­tė­mis, kad bū­tų ap­sau­go­ti pe­čiai.

Gal­vą ge­riau­sia deng­ti pla­čiab­ry­le skry­bė­le ar ke­pu­rai­te su sna­pe­liu, kad ir vei­das bū­tų ap­sau­go­tas nuo sau­lės.

Kad karš­tą die­ną iš­veng­tu­mė­te de­hid­ra­ta­ci­jos, vi­sa­da tu­rė­ki­te bu­te­liu­ką ne­ga­zuo­to mi­ne­ra­li­zuo­to van­dens ir nuo­lat po ne­daug gurkš­no­ki­te.

Rin­ki­tės leng­vą, skran­džio neapk­rau­nan­tį mais­tą: vai­sius, dar­žo­ves, rau­gin­to pie­no pro­duk­tus. Ven­ki­te al­ko­ho­lio.

Ruoš­da­mie­si į iš­ky­lą gam­to­je ne­si­rin­ki­te grei­tai gen­dan­čių pro­duk­tų (vir­tų deš­rų, sū­re­lių, rū­ky­tos, sū­dy­tos žu­vies ir pan.). Tin­ka rū­ky­tos deš­ros, duo­nos ga­mi­niai, vai­siai, dar­žo­vės, rie­šu­tai.

Kai lau­ke 30 laips­nių karš­čio, sau­lė­je iš vi­so ge­riau ne­bū­ti.

Nuo kait­ros ga­li­ma gel­bė­tis ir pre­ky­bos cent­ruo­se, ku­riuo­se pa­pras­tai vei­kia oro kon­di­cio­nie­riai ir yra vė­siau.

Per kait­rą rei­kia veng­ti ak­ty­vaus spor­to, sun­kaus fi­zi­nio dar­bo.

Pa­ju­tus per­kai­ti­mo po­žy­mius (silp­nu­mas, gal­vos svai­gi­mas, pa­daž­nė­jęs šir­dies rit­mas), steng­tis kuo grei­čiau at­vės­ti: dė­ti šal­tus komp­re­sus ant gal­vos, pa­si­trauk­ti į pa­vė­sį, vė­din­tis. Jei­gu ne­ge­rė­ja, kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą.

Zi­tos KAT­KIE­NĖS nuo­tr.

Kęs­tu­tis Dai­nius, Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas, sa­kė, kad va­sa­rą per ato­sto­gas dau­gu­ma no­ri bū­ti­nai įdeg­ti ir ke­pa sau­lė­je kaip bly­nai, ta­čiau toks „poil­sis“ – di­de­lis stre­sas or­ga­niz­mui.

Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Jau­ta­kie­nė sa­kė, jog ši va­sa­ra ypa­tin­ga tuo, kad ma­žiau ne tik per­kai­tu­sių pa­cien­tų, bet ir nu­ken­tė­ju­sių nuo vabz­džių.