Naujausios
Kur būti poligonui?
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog spalio 28 dieną inicijavo merų susitikimą Pabradėje su krašto apsaugos viceministru Eimučiu Misiūnu. Rajonų, kuriuose braižomos galimo poligono ribos, merams buvo parodytas Pabradės poligonas.
Akmenės rajono meras važiavo kartu su Papilės seniūnijos, kurios pusę teritorijos apimtų poligonas, seniūnaičiais Jūrate Šiurkuviene, Mariumi Prišmontu. Su Šiaulių rajono meru Antanu Bezaru kartu vyko Raudėnų seniūnas Antanas Venckus, nes šios seniūnijos dalis patektų į poligono ribas. Dalyvavo ir Seimo nariai – Žemaitijos šiaurinėje apygardoje išrinktas Valius Ąžuolas bei Telšių apygardoje išrinktas Valentinas Bukauskas. Kelmės rajonui niekas neatstovavo, nes rajono vadovai buvo saviizoliacijoje.
Iš viso devynios rezervinės teritorijos buvo braižomos naujam poligonui įrengti, o po atrankos apsistota ties trimis. Iš jų dvi įrėmina iš abiejų pusių Tryškius (Telšių r.). Viena iš jų apima ir Akmenės rajono bei Šiaulių rajono teritorijų dalis. Trečia rezervinė vieta yra Kelmės rajone.
V. Mitrofanovas savo feisbuko paskyroje su bendruomene pasidalijo, jog KAM atstovų klausė: „Kodėl Lietuvai reikalingas antras didelis poligonas? Kokios buvo alternatyvos ir vertinami faktoriai renkantis galimo poligono atsiradimo vietą? Kada poligono kūrimo procesas bus derinamas su vietos bendruomenėmis ir savivalda?“
Paviešino, kokių atsakymų neišgirdo: „Kokios yra konkrečiai numatytos vietos, objekto koordinatės, buferinės zonos? Kada ir kaip bus kuriamas poligonas? Koks bus galimos žalos ir ekonominės naudos santykis? Kaip bus kompensuojama žmonėms, kurie gali prarasti nuosavas žemes ir/ar miškus ir netekti pajamų?“
Pasidalijo ir įspūdžiu iš Pabradės poligono: „Buvau pirmą kartą, įdomu. Kariškiai maitinami tikrai geriau nei moksleiviai. Už pietus susimokėjau 4,5 Eur. Pasikalbėjus su Švenčionių meru, paaiškėjo, kad kažkokių trukdžių ar ypatingo gyventojų nepasitenkinimo nejaučiama. Galbūt žmonės tiesiog susitaikė? Be to, būtina pažymėti, kad čia niekas gyventojų žemių, miškų nenusavino. Visgi kyla klausimas: jei valstybei reikia poligono, galbūt galima rasti mažiau derlingų žemių, valstybinių miškų plotų, kur galėtų 12x15 km plote įrengti poligoną?“
KAM žada tartis su bendruomene
Apie įvykusį Pabradėje susitikimą su merais informaciją savo tinklapyje pateikė ir Krašto apsaugos ministerija.
Informuoja, kad būtent Akmenės r., Kelmės r., Mažeikių r., Šiaulių r. ir Telšių r. savivaldybėse Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studija numato kelias svarstytinas ir detaliau vertintinas teritorijas. Studiją KAM užsakymu atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas.
„Poligonas turėtų būti įkurtas mažai apgyvendintoje, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinčioje teritorijoje, kurioje nėra ribojama karinė veikla ir kuri užtikrintų tolygesnį visų Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimosi vietų paskirstymą“, – cituojamas susitikime kalbėjęs viceministras Eimutis Misiūnas.
Jis pabrėžęs, jog „šiuo metu dar nėra apsispręsta nei dėl rajono, nei dėl konkrečios būsimo poligono vietos“.
„Kitaip tariant – vyksta žvalgytuvės, tuo tarpu dėl konkrečios naujojo poligono vietos būtų apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivalda, verslu, ūkininkais ir bendruomene“, – teigė merams E. Misiūnas.
Akcentavo ir ekonominę šio valstybei svarbaus projekto naudą: „Karinių objektų įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi ir atneša socialinę-ekonominę naudą: sukuriamos naujos darbo vietos, nes poligone būtų vystoma infrastruktūra, naudą pajustų ir vietos verslas – parduotuvės, kavinės, bendrovės, įvairių paslaugų teikėjai“.
Primenama, jog dar spalio 1 d. viceministras Šiaulių regiono plėtros tarybos nariams pristatė galimybes steigti naują poligoną Lietuvos bendrajame plane rezervuotose teritorijose.
Tikinama, jog „lapkritį, jei leis galimybės, Krašto apsaugos ministerija planuoja surengti analogiškus pristatymus visų susijusių savivaldybių atstovams, gyventojams, verslininkams, ūkininkams.“ Taip pat, jog „rezervuotos teritorijos yra maksimalaus dydžio, tačiau Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė šias ribas koreguotų po konsultacijų su vietos savivalda“.
Renkami protesto parašai
Akmenės rajono Papilės seniūnijos ir Šiaulių rajono Raudėnų seniūnijos žmonės pradėjo rinkti parašus prieš poligono įrengimą kaimynystėje.
„Detalaus vietos nustatymo dar nėra, bet kai žiūrim į vietų atrankos žemėlapį, matom, kad poligono riba eina visai arti Gumbakių kaimo – būtų kitoje kelio pusėje, kurioje yra trys kaimo sodybos, kas bus su jomis, su jų gyventojais? Biliūniškių beveik visas kaimas patenka ir nežinia, koks gyventojų likimas. Šiaudinės kaimas, Kairiškiai – tiek iš Mažeikių rajono pusės, tiek iš Akmenės rajono pusės – patenka į poligono ribas, Dumbrių kaimas taip pat, – vardijo kaimų situaciją „Šiaulių kraštui“ Jūratė Šiurkuvienė, Gumbakių seniūnaitė. – Gyventojai yra prieš poligoną, tai jau aptarėm ir renkami parašai visoje Papilės seniūnijoje. Yra suburta iniciatyvinė grupė, telkiamės ir bandysim pasipriešinti.“
Ji akcentuoja, jog vien Gumbakių ir Biliūniškių kaimuose gyvena daugiau nei 130 žmonių. Kituose kaimuose, Savivaldybės duomenims, gyvena po 70 gyventojų.
„Čia didelio našumo balo žemės, jos privačios, tai vietinių ūkininkų dirbami plotai, apleistų žemių nėra. Tai žmonių pajamų, pragyvenimo šaltinis. Vien mūsų kaime – keturi ūkininkai. Kiekvienas samdo po 4–5 žmones. O koks likimas laukia Papilės žemės ūkio bendrovės? Čia ir jos žemės, bendrovėje daug žmonių darbo turi“, – pabrėžė seniūnaitė.
Šiaulių rajono Raudėnų seniūnas Antanas Venckus „Šiaulių kraštą“ taip pat patikino, jog ūkininkai, medžiotojai yra labai sunerimę ir renka parašus prieš poligoną. Jo žodžiais, „sukūrus naują darinį ūkininkai smarkiai nukentės, o kokį čia verslą sukursi šalia poligono?“
„Man įdomu, su kuo ruošiamės kariauti, kad šiaurės vakarų Lietuvoje poligoną kuriame – ar su latviais? Poligonas gal prie rytinės sienos turėtų būti?“ – svarsto seniūnas.
Merų nuomonės nevienareikšmės
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras kritiškai vertina KAM planus.
„Mano, kaip ūkininko, požiūriu, galėtų paieškoti ir blogesnių žemių, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Bezaras. – Ir Šiaulių rajone, ir Akmenės rajone užgriebtų gerų derlingų žemių ir privačių miškų. Klausimų kyla daug, KAM atstovai norėjo savivaldybės nuomonės, bet negalime pareikšti, neatsiklausę gyventojų, jų nesupažindinę. Suprantu kariškius, esam NATO šalis, poligono neišvengsim, bet turėtų rasti vietų, kurios rečiau apgyvendintos. Spręs Vyriausybė, bet manau, jog turės tarti žodį ir politikai Seime.“
Kelmės rajono mero pareigas laikinai einantis vicemeras Egidijus Ūksas svarsto, jog ilgalaikės investicijos, kurios ateitų su poligonu, „rajonui ir verslui būtų vienareikšmiai gerai“. Bet neatmeta, jog gyventojai gali būti kitokios nuomonės. Numatoma teritorija didelė – apimtų dalį Kražių seniūnijos ir Pakražančio seniūnijos.
„Situacija būtų ganėtinai komplikuota, nes ir gyventojų nemažai, ir kultūros paveldo objektų turim: yra piliakalnių, senų kapinių, – sakė E. Ūksas. – Problematiška ir dėl to, kad vienas iš privalumų būtų geležinkelis, o pas mus jo nėra, todėl, kiek žinau, prasčiausiai yra įvertintos mūsų galimybės.“
Ar įmanoma lygiavertė kompensacija?
„Žinia pasidalijau su bendruomene, nes turi žinoti, kas gali būti, – komentavo situaciją „Šiaulių kraštui“ Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas. – Kodėl naujo poligono reikia būtent Vakarų Lietuvoje? Aiškino, kad Klaipėdoje ir Šiauliuose dislokuojami batalionai turėtų arčiau poligoną ir nereikėtų mokymams važinėti į Pabradę, kur dislokuota nuolatinė NATO amerikiečių tankų misija. Ten jau nebeišsitenka, todėl reikia naujo panašaus dydžio poligono.“
„Bet jokių skaičiavimų neturi, – pabrėžė meras. – Klausiau, ar vertinama, jog 17 tūkstančių hektarų žemės pasiima ir kiek iš tos žemės naudos gaunama? Juk iš jos maitinama ir pati kariuomenė. Ar kompensacija atitiks realią rinkos vertę? Jokia paslaptis, kad parduodant žemę, kurios hektaras kainuoja 6 tūkstančius eurų, pusę sumos sumokama per notarus, o pusę grynais, kad būtų išvengta didesnių mokesčių. Tad rinkos statistikoje rodoma, kad Akmenės rajone hektaras kainuoja tik 3 tūkstančius eurų. Jeigu pagal tai atlygins žemės paėmimą, žmonės patirs didelį nuostolį.“
Mero žiniomis, Akmenės rajone LEZ-o operatorius perka žemes ir moka iki 10–12 tūkstančių eurų. Bet ar valstybė tiek mokės?
„Valstybė, jeigu nori žemes paimti, turi dvigubą rinkos kainą mokėti, nes daug žmonių liks be darbo ir be pajamų, jeigu žemė ir miškai bus nusavinti“, – svarsto V. Mitrofanovas.
Jo žodžiais, kodėl bendro poligono su Latvija nepadaryti? Pavyzdžiui, ant Lietuvos ir Latvijos sienos – juk abi yra NATO šalys? O gal strategiškiau būtų turėti poligoną arčiau rytinių sienų?
„Suprantu, kad poligonas svarbus nacionaliniam saugumui. Duok Dieve, kad jis 2030 metais atsirastų, – sako V. Mitrofanovas. – Tik klausimas, ar nebuvo galimybė ieškoti vietos mažiau derlingose žemėse? Pabradėje visiški smėlynai, ten niekas neauga, tik miškai. Ne kvaili žmonės gi ten poligoną kūrė. Dabar kalbėjo apie poligoną Vakarų Lietuvoje, o iki mūsų atėjo, ar kad ten kalvotos vietos, turtingi žmonės sodybų prisipirkę, o čia rado santūrius žemaičius?“
Antra vertus, svarsto, kai pergyvename, „kad žemes atims, nereikia pamiršti, jog prieš 30 metų tų žemių neturėjome“.
„Žemė priklausė kolūkiams ir tarybiniams ūkiams, o priklausė todėl, kad 1940 metais okupantai atėmė tą žemę ir nieko nebeturėjome, – akcentuoja meras. – Tad klausimas, ar šiandien galime džiaugtis gyvenimu, negalvodami apie nacionalinio saugumo dalykus? Balansą rasti labai svarbu. Sunku, bet reikia rasti.“
Seimo narys akmeniškis Valius Ąžuolas stebisi, jog rezervinės vietos poligonui tik dabar „atsirado“, nors šalies Bendrasis planas buvo rengiamas net dvejus metus, o baigiamas šį spalį.
„Gyventojai neturėjo laiko nei susipažinti, nei nuomonių pareikšti, – akcentavo „Šiaulių kraštui“ V. Ąžuolas. – Bet tai dar tik vizija. Nėra diskusijos dėl to, ar poligonas reikalingas. Pagrindinė bėda, kad vietos atrinktos netinkamai. Liūdniausia, kad keli profesoriai Vilniuje pagal kažkokius statistinius rodiklius nusprendė, kad galbūt čia galėtų būti. Vienpusiškai žvelgiama – tik kad būtų teritorija arti geležinkelio ir būtų arčiau atvažiuoti iš kareivinių. Tokie pagrindiniai kriterijai ir jie visiškai netinkami.“
Jo nuomone, pirmiausia reikėjo „apžvelgti valstybės žemes ir valstybinius miškus, apleistus ir pustuščius plotus“.
