
Naujausios
Politikai braunasi į Europos Parlamentą
Apie dešimt Šiaulių regiono politikų įrašyti kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašuose. Tarp jų – net du merai, vos spėję laimėti merų rinkimus. Ypač daug – Seimo senbuvių, kurie norėtų dirbti Briuselyje.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš vienų rinkimų – į kitus
Naują rinkimų maratoną bėga tik ką perrinkti Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis. Jie abu yra iškelti Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše.
V. Mitrofanovas įrašytas aštuntas iš 22-ų, V. Andrulis – devynioliktas.
Į Europos Parlamentą kandidatuoja ir du Šiaulių miesto socialdemokratai – Vaidas Rusys, jis yra ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas (įrašytas 18-u), ir Justinas Sartauskas ( 21-as). Abu ką tik kandidatavo į miesto Tarybą, bet nebuvo išrinkti.
Socialdemokratų darbo partijos kandidatų į EP sąraše ketvirtas yra Andrius Šedžius, jis vadovauja šios naujos partijos Šiaulių miesto skyriui, yra partijos pirmininko Gedimino Kirkilo pavaduotojas.
A. Šedžius bandė kandidatuoti Šiaulių mero ir miesto Tarybos rinkimuose, bet iš kandidatų buvo išbrauktas dėl nedeklaruoto teistumo užsienyje.
Su Darbo partija rinkimų maratoną tęsia į Šiaulių miesto tarybą ką tik išrinktas Marijus Velička. „Darbiečių“ kandidatų į EP sąraše M. Velička – devintas, o aštuntas – Aidas Gedvilas. Jis politinę karjerą pradėjo vadovaudamas Šiaulių „darbiečiams“.
Darbo partijos sąraše trečias – šiauliečiu save laikantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kuris kandidatuoja ir į prezidentus.
Į Europos Parlamentą su visuomeniniu rinkimų komitetu „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ eina šiaulietė visuomenininkė Jūratė Šivickienė. Kandidatų sąraše ji yra aštunta.
J. Šivickienė bandė dalyvauti ir savivaldos rinkimuose, kandidatavo į miesto merus, bet iš rinkimų iškrito, subyrėjus jos vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.
Šiaulietė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Niellsen antra įrašyta Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše.
Seimūnų daugybė
Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks gegužės 26 dieną, registravosi dalyvauti iš viso 16 kandidatų sąrašų: 11 partijų ir 5 visuomeniniai rinkimų komitetai.
Iki balandžio 11 dienos (imtinai) visi turi surinkti rinkėjų palaikymo parašus – ne mažiau kaip 10 tūkstančių parašų.
Sąrašuose pilna Seimo narių, o vyrauja seimūnai senbuviai.
Kone visa Seimo Socialdemokratų frakcija eina į Europos Parlamentą (šeši iš aštuonių). Tarp jų – tokie Seimo senbuviai, kaip Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas.
„Atskilėlių“ – Socialdemokratų darbo frakcijos – situacija panaši – septyni iš dešimties kandidatuoja į EP. Sąrašo priekyje – senbuviai parlamentarai G. Kirkilas, Juozas Bernatonis.
Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų sąraše – seimūnai sudaro daugiau nei pusę kandidatų (12 iš 22). Į Briuselį konservatoriai irgi siunčia partijos veteranus Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę, Jurgį Razmą ir kitus.
Į Europos Parlamentą „važiuoja“ visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“. Seimo narė A. Maldeikienė ėjo ir į Prezidento rinkimus, bet pavažinėjo garsindama savo nuostatas ir pasitraukė.
Filosofas Vytautas Radžvilas, subūręs rinkimų komitetą, eina į EP „susigrąžinti valstybės“.
Valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše antras įrašytas buvęs krepšinio žvaigždė Šarūnas Marčiulionis.
Buvęs Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, nebeišrinktas į Seimą ir palikęs partijas, kandidatuoja į EP su rinkimų komitetu.
Viename iš rinkimų komitetų sąrašų yra Vytautas Šustauskas, kažkada garsėjęs, kaip „ubagų karalius“.
EPA-ELTA nuotr.
Į Europos Parlamentą bus renkami 705 nariai iš 27 šalių (jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš ES). Lietuva toliau rinks 11 EP narių.
Politiko komentaras
Seimūnams – svajonė, merui – partinio „svorio“ kontrolė
Akmenės rajono meras Vitalijus MITROFANOVAS, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas, kodėl dalyvauja EP rinkimuose, tikino, jog „tikrai nebėgu į Europos Parlamentą“, „dirbu ir dirbsiu Akmenei":
– Iš sąrašo visi tikrai nebus išrinkti, aš nekonkuruoju nei su Vilija Blinkevčiūte, nei su Rasa Budbergyte. Duok Dieve, kad socialdemokratai laimėtume dvi vietas, kurias dabar turime, bet kiekvienas sąraše, kaip ir per savivaldos rinkimus, savo kraitį į komandinį darbą įneša.
Be to, sąrašas buvo sudarytas dar prieš savivaldos rinkimus. Aš norėjau tik pasižiūrėti, koks yra mano politinis svoris ne tik tarp partijos bičiulių, bet ir visoje Lietuvoje. Buvau net nustebęs, kai partijoje mane reitingavo aštuntu numeriu.
Tad tai – daugiau partinis pasitikrinimas, nei siekis žūtbūt patekti į Europos Parlamentą.
Be to, kai didžiule persvara laimėjau mero rinkimus jau pirmame ture, nė moraliai negalėčiau eiti dirbti į Europos Parlamentą.
Kad partijų kandidatų sąrašuose yra daugybė Seimo narių senbuvių – tai tiesiog visų jų svajonė.
Socialdemokratų skilimo tikroji priežastis buvo Europos Parlamento rinkimai, o ne kokia ideologinė ar atsinaujinimo problema.
Lėmė politikų noras būti pirmu antru sąraše ir papulti į Europos Parlamentą, o vietų – ankšta. G. Kirkilas seniai apie tai svajojo. Todėl politikai ir griebiasi visokių būdų, kad tik ten patektų.
Buvęs liberalas europarlamentaras Antanas Guoga, pavyzdžiui, dabar į Europos Parlamentą eina jau su Centro partija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, kandidatavimą į EP laiko partinio reitingo pasitikrinimu.
EP narių atlyginimas ir pensijos
Pagal Europos Parlamento (EP) narių statutą visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą. Mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 8 757,70 euro (nuo 2018 m. liepos mėn.). Atlyginimas mokamas iš EP biudžeto ir atskaičius ES mokestį bei draudimo įmokas sudaro 6 824,85 euro.
EP nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensija lygi sumai, gautai sudėjus po 3,5 procento nuo atlyginimo už kiekvienus pilnus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau visa jos suma negali būti didesnė kaip 70 procentų buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Sąjungos biudžeto.
Šaltinis http://www.europarl.europa.eu
Apie EP rinkimus
Europos Parlamentas – tai tiesiogiai renkama Europos Sąjungos parlamentinė institucija. 2019 metais į Europos Parlamentą bus išrinkti 705 nariai, kurie mums atstovaus iki 2024 metų.
Lietuvoje toliau būtų renkama vienuolika EP narių.
Šiuo metu Europos Parlamentą sudaro 751 narys. Tai maksimalus EP narių skaičius, nustatytas ES sutartimi.
Iš ES išstojus Jungtinei Karalystei ,27 iš jai priklausančių 73 mandatų turės būti paskirstyti toms ES šalims, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių.
Likę 46 mandatai bus laikomi rezerve, jei ateityje įstotų naujų narių. Taigi bendras kiekvienoje ES šalyje 2019 metais išrinktų Europos Parlamento narių skaičius bus 705.
Nė vienai šaliai nemažėja mandatų skaičiaus. Daugiau vietų būtų skiriama Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai.
Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužės 26 dieną.
Šaltinis http://www.europarl.europa.eu
EPA-ELTA nuotr.