Politikai su STT be kaukių visai nesiskaito

Po­li­ti­kai su STT be kau­kių vi­sai ne­si­skai­to

Po­li­ti­kai ky­šius iman­čius jų ko­le­gas gau­dan­tiems ty­rė­jams ne tik nuo­lat ma­ži­na vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą, bet ir kiek įma­no­ma la­biau juo­di­na Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą, į ku­rią, kaip į ne­pat­rauk­lią įstai­gą, jau sun­ku pri­si­kvies­ti nau­jo­kų. Tre­čia­die­nį su pir­muo­ju vi­zi­tu STT lai­ki­ną­jį di­rek­to­rių Sau­lių Ur­ba­na­vi­čių ap­lan­kė ko­ne vi­sas Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Po šio vi­zi­to Sau­lius UR­BA­NA­VI­ČIUS „Res­pub­li­kai“ da­vė iš­skir­ti­nį in­ter­viu.

Saulius Urbanavičius "Respublika" nuotr.

– Ko­dėl STT agen­tams su­čiu­pus ky­ši­nin­ką, tad, re­gis, jau su­rin­kus vi­są bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją, at­li­kus ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas už­si­tę­sia net me­tus, kai toks po­li­ti­kas gal­būt per mė­ne­sį ga­lė­tų bū­ti per­duo­tas teis­mui, ku­ris jį pa­siųs­tų už gro­tų ar­ba pa­leis­tų?

– Bū­tų la­bai ge­rai, jei taip bū­tų. Mes ir­gi sie­kia­me, kad kiek­vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bū­tų baig­tas kuo grei­čiau, ta­čiau daž­niau­siai dėl įvai­rių prie­žas­čių tai be­veik neį­ma­no­ma.

Jau įpras­ta, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu įta­ria­mų­jų gy­ny­ba – o po­li­ti­kai, vi­suo­me­nė­je įta­kin­gi as­me­nys sam­do tik bran­gius ad­vo­ka­tus – ke­lia įvai­rius klau­si­mus, į ku­riuos pri­va­lo­me at­sa­ky­ti. Tai už­trun­ka, nes daž­nai pra­šo­ma at­lik­ti su­dė­tin­gas eks­per­ti­zes, ana­li­zes ir t.t. Tai dar ir bran­giai kai­nuo­ja, o juk kai ku­rie iki­teis­mi­niai ty­ri­mai bū­na ir nu­trau­kia­mi.

Pa­vyz­džiui, STT ty­rė vie­ną ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir ko­rup­ci­jos at­ve­jį, ku­ris kė­lė įta­ri­mų, kad ob­jek­to sta­ty­bai bu­vo pa­nau­do­ta ma­žiau me­džia­gų, nei iš­leis­ta pi­ni­gų. Ga­vus to­kios in­for­ma­ci­jos, mums te­ko sam­dy­ti bran­gius eks­per­tus, o jie nu­sta­tė, kad sta­ty­bi­nių me­džia­gų bu­vo pa­nau­do­ta tiek, kiek ir dek­la­ruo­ta.

– Ar to­kios eks­per­ti­zės at­lie­ka­mos STT są­skai­ta, ar šias iš­lai­das pri­va­lo kom­pen­suo­ti kal­tie­ji?

– Vi­sos iki­teis­mi­nių ty­ri­mų iš­lai­dos yra pa­den­gia­mos iš vals­ty­bės ki­še­nės, vė­liau tai pri­va­lo pa­deng­ti nu­teis­ti as­me­nys. Tie­sa, šie pi­ni­gai – pro­ce­so iš­lai­dos – jau grįž­ta ne į STT ar pa­na­šias tar­ny­bas, o į vals­ty­bės biu­dže­tą.

O STT fi­nan­sa­vi­mas nuo­lat ma­žė­ja. Į at­ly­gi­ni­mams skir­tus pi­ni­gus šiaip taip su­si­spau­dę dar tel­pa­me, bet STT veik­los lė­šos, skir­tos kri­mi­na­li­nei žval­gy­bai, eks­per­ti­zėms, ty­ri­mams, trans­por­tui, ry­šiams, tik ma­žė­ja.

STT veik­los iš­lai­dos ma­žė­ja jau nuo 2008 me­tų. Ge­rais lai­kais vien STT ope­ra­ty­vi­nei, kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos veik­lai bū­da­vo ski­ria­ma dvi­gu­bai dau­giau pi­ni­gų nei šie­met vi­sos mū­sų tar­ny­bos veik­lai.

– Ar tai reiš­kia, jog po­li­ti­kai sie­kia, kad juos gau­dan­čios STT ran­kos bū­tų trum­pes­nės, o au­sys – kur­tes­nės?

– Tai čia jūs taip pa­sa­kė­te. Aš su­si­lai­ky­siu nuo ko­men­ta­ro šiuo klau­si­mu, bet po po­kal­bio su Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­riais la­bai ti­ki­mės, kad STT fi­nan­sa­vi­mo bei pa­trauk­lu­mo pro­ble­mos bus iš­spręs­tos. Vi­sos mū­sų vil­tys yra de­da­mos į šį ko­mi­te­tą.

– Bet jums fi­nan­sa­vi­mą ma­ži­na po­li­ti­kai?

– Tie žmo­nės, ku­rie for­muo­ja vals­ty­bės biu­dže­tą.

– Ir yra po­ten­cia­lūs, vis daž­nė­jan­tys STT „klien­tai“?

– Čia jūs taip pa­sa­kė­te. Aš su­pran­tu, kad STT skir­ti pi­ni­gai tu­ri bū­ti ri­bo­ja­mi, kont­ro­liuo­ja­mi, mes už juos at­si­skai­to­me iki cen­to. Tik ži­no­ma, no­rė­tų­si, kad tar­ny­bai skir­ti pi­ni­gai bū­tų di­des­ni.

– Kiek šian­dien už­dir­ba STT ty­rė­jas, ku­ris ir gau­do jam at­ly­gi­ni­mą skirs­tan­čius po­li­ti­kus?

– 3000 li­tų per mė­ne­sį pas mus bū­tų di­de­lė al­ga, ku­rią ga­lė­tų gau­ti tik pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Jau­ni­mas to­kių pi­ni­gų ne­ga­li ti­kė­tis, tad tar­ny­ba šiuo po­žiū­riu pra­ran­da tam tik­rą pa­trauk­lu­mą.

Mes su­pran­ta­me, kad per kri­zę fi­nan­sa­vi­mas bu­vo ma­ži­na­mas vi­sur, ta­čiau jau­čia­mės šiek tiek nu­skriaus­ti, nes STT iki šiol nė­ra at­kur­tos ir su­ma­žin­tos pa­rei­gū­nų kva­li­fi­ka­ci­nės ka­te­go­ri­jos.

Anks­čiau STT pa­rei­gū­nai už­dirb­da­vo dau­giau nei, tar­kim, po­li­ci­jo­je, o šian­dien mes nie­kuo ne­si­ski­ria­me, nors sa­vo spe­cia­lis­tams ke­lia­me kur kas aukš­tes­nius rei­ka­la­vi­mus nei ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. No­rint pa­tek­ti dirb­ti pas mus, net nau­jo­kų at­ran­ka yra ge­ro­kai griež­tes­nė.

Tar­ny­bos pa­trauk­lu­mas pa­sta­rai­siais me­tais su­ma­žė­jo ir dėl ki­tos prie­žas­ties – vi­suo­me­nės bei ži­niask­lai­dos reak­ci­jos į mū­sų vyk­do­mus ty­ri­mus. Kar­tais pa­vaiz­duo­ja­ma, kad STT yra tar­si blo­gis, įstai­ga, ku­ri su­lai­ko nie­kuo dė­tus, vi­suo­me­nė­je gerb­ti­nus as­me­nis – taip dirb­ti­nai for­muo­ja­ma ne pa­ti pa­trauk­liau­sia nuo­mo­nė apie tar­ny­bą.

– Ar dėl nuo­lat ma­ži­na­mo fi­nan­sa­vi­mo neat­si­tiks taip, kad STT ne­be­liks pa­ty­ru­sių asų, dėl ku­rių ir įkliū­va ky­ši­nin­kai?

– Nors per­nai mes priė­mė­me ke­liais žmo­nė­mis dau­giau, nei iš mū­sų išė­jo spe­cia­lis­tų, ta­čiau jų ne­te­ko­me apie 10 pro­c. Tai ver­ti­na­me kaip di­de­lę kai­tą, nes STT pa­li­ko kva­li­fi­kuo­ti, pa­ty­rę pro­fe­sio­na­lai, tu­rin­tys daug ži­nių, o į jų vie­tas ten­ka priim­ti nau­jo­kus. Daž­niau­siai mū­sų pa­rei­gū­nai išei­na į pri­va­čias struk­tū­ras ar­ba į pen­si­ją, o į jų vie­tas ge­riau­siu at­ve­ju su­ge­ba­me priim­ti tik stu­den­tus.

Mes tik­rai ne­si­bai­do­me jau­ni­mo, ta­čiau STT vis tiek pir­miau­sia bū­ti­ni pa­ty­rę pro­fe­sio­na­lai. Kol stu­den­tas iš­moks, įgis įgū­džių, praeis lai­ko, o jau šian­dien lau­kia dau­gy­bė ty­ri­mų, la­bai at­sa­kin­gas ir kruopš­tus dar­bas. To­dėl tu­riu pa­dė­ko­ti tik tiems li­ku­siems pro­fe­sio­na­lams, ku­rie STT dir­ba daug me­tų, o pa­sta­ruo­ju me­tu – vien dėl lo­ja­lu­mo ir tar­ny­bai, ir vals­ty­bei. Jų dė­ka sa­vo funk­ci­jas mes vyk­do­me vi­sa apim­ti­mi. Ži­no­ma, jei­gu tu­rė­tu­me dau­giau spe­cia­lis­tų, tai ir iki­teis­mi­nius ty­ri­mus at­lik­tu­me grei­čiau.

– Kiek vie­nas STT ty­rė­jas da­bar vie­nu me­tu tu­ri by­lų?

– Ma­te­ma­ti­nį vi­dur­kį net sun­ku iš­ves­ti, nes ty­ri­mas ne­ly­gus ty­ri­mui. Pa­vyz­džiui, da­bar vie­šo­jo­je erd­vė­je la­bai daug kal­ba­ma apie STT Pa­ne­vė­žio tar­ny­bos veik­lą, ku­rios ži­nio­je yra va­di­na­mo­ji bu­vu­sio Sei­mo na­rio Vi­to Ma­tu­zo by­la, lo­bis­to And­riaus Ro­ma­novs­kio is­to­ri­ja, ką tik pri­si­dė­jo jau pla­čiai pa­gar­sė­jęs la­bai di­de­lės apim­ties „krep­ši­nio is­to­ri­jos“ ty­ri­mas.

Vi­sus šiuos ty­ri­mus ten­ka at­lik­ti vos dviem STT Pa­ne­vė­žio val­dy­bos ty­rė­jams, ku­rie pri­va­lo nag­ri­nė­ti ir ki­tas, ne to­kias gar­sias by­las.

– Kaip jūs rea­guo­ja­te, kai po STT ope­ra­ci­jos, tar­kim, su­lai­kius Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių Min­dau­gą Bal­čiū­ną. Su­si­do­mė­ji­mas gi mil­ži­niš­kas.

– Sten­gia­mės ne­rea­guo­ti, bet no­ri­me vi­suo­me­nei paaiš­kin­ti, kad ne vi­sa­da yra taip, kaip sten­gia­si pa­ro­dy­ti ar pa­kreip­ti įta­ria­mų­jų gy­nė­jai, ku­rie ga­li iš­nau­do­ti tie­sio­gi­nį ži­niask­lai­dos ete­rį, o mes to­kios ga­li­my­bės ne­tu­ri­me.

La­bai gai­la, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ei­go­je mes ne­ga­li­me at­skleis­ti jo duo­me­nų ir paaiš­kin­ti vi­suo­me­nei, kaip kas yra, kad ne­be­bū­tų jo­kių spe­ku­lia­ci­jų. Jos, be­je, ne­la­bai mo­ty­vuo­ja dirb­ti ir mū­sų ty­rė­jus, jie kryp­tin­gai da­ro­mi ko­ne nu­si­kal­tė­liais, ku­rie sui­ma ger­bia­mus pi­lie­čius.

Aš už­tik­ri­nu, bet to tik­rai nė­ra – nė vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nė­ra pra­de­da­mas be pa­grin­do ar­ba prieš ko­kį nors konk­re­tų žmo­gų.

– Po vieš­na­gės STT, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­riai tre­čia­die­nį ėmė pik­tin­tis, kad su­lai­ky­da­mi įta­ria­muo­sius jū­sų agen­tai jiems už­se­ga ant­ran­kius, dė­vi kau­kes?

– Aš ne­ma­tau prie­žas­ties, ko­dėl rei­kė­tų pik­tin­tis. Daž­niau­siai įta­ria­muo­sius į teis­mą ar areš­ti­nę pri­sta­to STT ope­ra­ty­vi­nin­kai, tad tik­rai bū­tų keis­ta, jei šie žmo­nės ne­slėp­tų sa­vo vei­dų. Juk ki­tą die­ną jiems teks jau su­kio­tis ko­kio­je sa­vi­val­dy­bė­je – slap­ta­sis agen­tas ne­be­bū­tų slap­tas. O ant­ran­kiai nau­do­ja­mi tik vyk­dant kon­vo­ja­vi­mo tai­syk­les – juk mū­sų pa­rei­gū­nai at­sa­kin­gi, kad su­lai­ky­tam žmo­gui nie­ko neat­si­tik­tų, jis ne­pa­bėg­tų.

– Iki tar­ny­bos STT jūs va­do­va­vo­te Mui­ti­nės kri­mi­na­li­nei tar­ny­bai (MKT), ku­ri taip pat su­lai­ko įta­ria­muo­sius, už­se­ga ant­ran­kius kaip ir STT, ta­čiau ko­dėl vi­suo­me­nė­je ne­ky­la jo­kio triukš­mo, kai įkliū­va ne po­li­ti­kai, val­di­nin­kai, o kont­ra­ban­di­nin­kai?

– Bū­tent to­dėl, kad MKT dir­ba su ki­to­kia pub­li­ka – ne po­li­ti­kais, ne vi­suo­me­nė­je ži­no­mais as­me­ni­mis. Gal­būt tik ant vie­nos ran­kos pirš­tų ga­li­ma su­skai­čiuo­ti, kiek dėl MKT įkliu­vo gar­sių žmo­nių, o vi­si ki­ti juk ne­rū­pi vi­suo­me­nei ar­ba tie­siog ne­ran­da leng­vo ke­lio į vie­šu­mą.

– Ge­gu­žės mė­ne­sį su­kaks me­tai, kai Sei­mas pa­nai­ki­no bu­vu­sio par­la­men­ta­ro V. Ma­tu­zo tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę, STT ty­ri­mą jo at­žvil­giu pra­dė­jo dar anks­čiau, bet jo­kių re­zul­ta­tų vi­suo­me­nė iki šiol ne­ži­no?

– Su V.Ma­tu­zu su­si­ju­si is­to­ri­ja su­si­de­da ne iš vie­no nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­do, bet iš jų trys jau per­nai ru­de­nį per­duo­ti teis­mui, dar vie­nas bus per­duo­tas ar­ti­miau­siu me­tu. Pag­rin­di­niai ty­ri­mo epi­zo­dai, konk­re­čiai su­si­ję su V. Ma­tu­zu, dar nė­ra baig­ti.

Šis ty­ri­mas trun­ka il­go­kai tik to­dėl, kad jis yra la­bai di­de­lės apim­ties, ja­me fi­gū­ruo­ja ne vien V. Ma­tu­zas, bet de­šim­tys įta­ria­mų­jų. Vi­sus tuos žmo­nes tu­rė­jo­me ap­klaus­ti, pa­tik­rin­ti dau­gy­bę ver­si­jų.

Tai tik­rai nė­ra to­kia pat by­la, kaip, pa­vyz­džiui, bu­vu­sio svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ro Ar­tū­ro Ski­ko at­žvil­giu. Šio­je by­lo­je bu­vo tik vie­nas įta­ria­ma­sis, ku­ris vis­ką pri­si­pa­ži­no, to­dėl bu­vo ga­li­ma at­lik­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka.

– Ko­kia si­tua­ci­ja yra Vil­niaus vi­ce­me­ro Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus, su­lai­ky­to su 40 tūkst. li­tų ky­šiu, is­to­ri­jo­je?

– Aš ma­nau, kad ta by­la tik­rai nu­ke­liaus į teis­mą dar šie­met.

– Ko­kio­je sri­ty­je šian­dien ko­rup­ci­ja yra di­džiau­sia?

– Vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se, o sri­tys – la­bai įvai­rios. Dau­gu­ma to­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ro­ma svei­ka­tos ap­sau­gos, ko­mu­na­li­nio ūkio, at­lie­kų tvar­ky­mo, ap­lin­ko­sau­gos, sta­ty­bų, ener­ge­ti­kos, švie­ti­mo, trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ros, tei­sė­sau­gos sri­ty­se. Jos ir yra mū­sų veik­los 2013 me­tais prio­ri­te­tai.

– Per­nai STT teis­mams per­da­vė 104 įta­ria­muo­sius, ku­rie 16 ky­ši­nin­kų iš­tei­si­no?

– Mums ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą tas iš­tei­sin­tų­jų skai­čius, nors iš 16 iš­tei­si­na­mų­jų nuo­spren­džių iš tie­sų įsi­ga­lio­jo tik 7, ki­ti te­bė­ra ap­skųs­ti.

STT ne­pa­mirš­ta šių jau pa­si­bai­gu­sių ty­ri­mų, ana­li­zuo­ja­me, kur bu­vo mū­sų klai­dos, ką rei­kė­jo pa­da­ry­ti ki­taip, kad įro­dy­mų teis­mams pa­kak­tų.

– Ar to­bu­lė­ja ky­šių da­vi­mas, nes, re­gis, tik vi­siš­kas at­si­li­kė­lis dar ga­lė­tų im­ti gry­nai­siais?

– Dar kar­tais pa­si­tai­ko ky­šiai gry­nai­siais pi­ni­gais vo­ke­liuo­se, bet jau bent de­šimt kar­tų ma­žiau nei prieš de­šimt­me­tį. Bet spar­čiai po­pu­lia­rė­ja ki­ti ky­ši­nin­ka­vi­mo bū­dai, to­kie kaip pa­slau­ga už pa­slau­gą, tar­kim, na­mo re­mon­tas, ke­lio­nės, at­si­skai­ty­mai vė­liau – net po la­bai il­go lai­ko tar­po, kad tik nie­kam ne­kil­tų įta­ri­mų.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Res­pub­li­ka“