„Politrukų“ žanras dar gajus

„Po­lit­ru­kų“ žan­ras dar ga­jus

Sei­mo na­rys Va­le­ri­jus Si­mu­lik, Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ pasakoja ne tik apie dar­bą par­la­men­te, bet ir apie su­ve­šė­ju­sį tei­si­nį ni­hi­liz­mą, ban­dy­mus įta­ką da­ry­ti „po­lit­ru­kų“ me­to­dais. Da­li­ja­si ir po­žiū­riu į vi­suo­me­nę aud­ri­nan­čias švie­ti­mo, vai­ko tei­sų ap­sau­gos re­for­mas.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Kas ke­lia klau­si­mų

– Ko­kios ak­tua­li­jos yra Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to dar­bot­var­kė­je?

– Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te vie­na svar­biau­sių te­mų da­bar yra LRT veik­lą ty­ru­sios Sei­mo ko­mi­si­jos iš­va­dos ir siū­ly­mas keis­ti LRT val­dy­mą. Įž­vel­gia­ma, jog ga­lė­jo bū­ti fi­nan­si­nių pa­žei­di­mų.

Ma­no nuo­mo­ne, jei­gu yra fi­nan­si­niai nu­si­žen­gi­mai – tai yra krū­va ins­ti­tu­ci­jų: Vals­ty­bės kont­ro­lė, pro­ku­ra­tū­ra, STT, FNTT, Eko­no­mi­nė po­li­ci­ja, Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba, – ku­rios tu­ri iš­tir­ti ir pa­sa­ky­ti, kaip yra.

Tai ne po­li­ti­niai da­ly­kai – tai ūki­nis, ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas, ku­rį tu­rė­tų ver­tin­ti ne par­la­men­ta­rai. Pa­tik­ri­no ir ati­da­vė ati­tin­ka­moms tar­ny­boms.

Ko­mi­te­tas priė­mė spren­di­mą, jog svars­ty­me tu­ri­me da­ry­ti per­trau­ką, kol su­lauk­si­me Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) išaiš­ki­ni­mo. Sei­mo na­riai krei­pė­si į KT, kad gal­būt iš­va­dos dėl LRT veik­los yra po­li­ti­nės, o ne va­dy­bi­nės, ne eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės.

Siū­lo­ma įves­ti nau­ją ins­ti­tu­ci­ją – LRT val­dy­bą. Ma­no nuo­mo­ne, tai bū­tų lyg „po­lit­ru­kų“ inst­ru­men­tas.

Daug vi­suo­me­ni­nio trans­liuo­to­jo val­dy­mo pa­vyz­džių bu­vo teik­ta. Vie­nas iš jų – Es­ti­jos mo­de­lis. Pa­gal jį vie­šą­jį trans­liuo­to­ją pri­žiū­ri Es­ti­jos par­la­men­to Kul­tū­ros ko­mi­te­tas, o tei­ki­mus val­dy­mo struk­tū­roms da­ro Es­ti­jos par­la­men­to Žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ko­mi­te­tas. Išs­kir­tos funk­ci­jos, kad vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos trans­liuo­to­jo val­dy­mas ne­bū­tų mo­no­po­li­zuo­tas vie­no­se ran­ko­se.

Tuo tar­pu pas mus no­ri­ma, kad vis­ką spręs­tų Vy­riau­sy­bė, ji siū­ly­tų val­dy­bos na­rius. Tai reiš­kia, kad po­li­ti­nės fi­gū­ros priim­tų spren­di­mą dėl ži­niask­lai­dos, vie­nos stip­riau­sių de­mok­ra­ti­ją už­tik­ri­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų, val­dy­mo.

– Ta­čiau tei­gia­ma, jog LRT val­dy­bos na­riai tu­rė­tų bū­ti ne­par­ti­niai.

– Bet spren­di­mą Vy­riau­sy­bė priims pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą, pa­gal sa­vo ideo­lo­gi­nes nuo­sta­tas.

– Ar Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas rea­guo­ja į tai, kas vyks­ta, pra­dė­jus vai­ko tei­sių ap­sau­gos re­for­mą?

– Esa­me su­lau­kę krei­pi­mo­si, kad gal­būt laz­da per­len­kia­ma. Kvie­si­mės ki­tą sa­vai­tę at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus.

Anks­čiau 60 sa­vi­val­dy­bių bu­vo at­sa­kin­gos už vai­ko tei­sių ap­sau­gą, da­bar – pa­ti vals­ty­bė.

La­bai ge­rai at­si­me­na­me, kai Kė­dai­niuo­se vai­kas nuo tė­vų ran­kos žu­vo, paaiš­kė­jo, ko­kia ne­pa­kan­ka­ma bu­vo vai­ko tei­sių ser­gė­to­jų at­sa­ko­my­bė. Pert­var­kos rei­kė­jo.

Da­bar vi­sos tar­ny­bos su­si­dė­jo daug sau­gik­lių, nes įsta­ty­mas nu­ma­to jų at­sa­ko­my­bę. Bai­mė dėl sa­vo at­sa­ko­my­bės duo­da re­zul­ta­tus. Bet kaip aukš­tai tu­ri bū­ti pa­kel­ta kar­te­lė, kad rei­kia vai­ką paim­ti iš šei­mos? Juk tau­rę pa­kė­lęs tė­vas gal dar nė­ra al­ko­ho­li­kas? Ar tu­ri bū­ti pai­ma­mi vai­kai, jei­gu mo­ti­na, tram­dy­da­ma vai­ką pliaukš­te­lė­jo ar bal­są pa­kė­lė? Žiū­rė­si­me, ką spe­cia­lis­tai pa­sa­kys.

Paim­tų iš šei­mų vai­kų skai­čius jau gąs­di­na. Jei­gu nuo lie­pos, kai įsi­ga­lio­jo re­for­ma, bū­tų po­ra šim­tų paim­ta, dar sa­ky­čiau ga­li taip bū­ti, bet da­bar – tūks­tan­tis vai­kų paim­ta.

Jei­gu vai­ką už ke­lių va­lan­dų grą­ži­no, tai kam iš vi­so rei­kė­jo jį paim­ti? Tė­vams įspė­ji­mą duo­ki­te, šei­mą pri­žiū­rė­ki­te, ste­bė­ki­te, pa­dė­ki­te – ma­nau, ta­da per­pus paė­mi­mo skai­čiai su­ma­žė­tų.

Apie švie­ti­mo re­for­mą

– Pats iš švie­ti­mo atė­jo­te į Sei­mą, kaip ver­ti­na­te švie­ti­mo re­for­mą, eta­tų įve­di­mą mo­kyk­lo­se?

– Prob­le­ma, kad su švie­ti­mo mi­nist­re ne­su­siš­ne­ka­me. Ji nie­ka­da ne­dir­bo mo­kyk­lo­je, ne­ve­dė pa­mo­kų, ne­va­do­va­vo mo­kyk­lai.

Jau kai bu­vo nu­spręs­ta įves­ti kla­sių krep­še­lį, siū­lė­me: nu­kel­ki­me įsi­ga­lio­ji­mą po me­tų – iki 2019 me­tų rug­sė­jo. Per tą lai­ką iš­ban­dy­ki­me sis­te­mą eks­pe­ri­men­ti­nė­se mo­kyk­lo­se, kas pa­si­tei­sins – įdieg­si­me, kas ne – at­me­si­me.

Įs­ta­ty­mas dėl eta­tų įve­di­mo bu­vo priim­tas šių me­tų bir­že­lio 30 die­ną, fi­ziš­kai neį­ma­no­ma bu­vo pa­si­reng­ti jį įgy­ven­din­ti nuo rug­sė­jo 1 die­nos. To­dėl ir yra su­maiš­tis ir ne­tvar­ka.

Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja ne­no­ri kal­tės pri­siim­ti – kal­ti­na mo­kyk­lų va­do­vus, kal­ti­na sa­vi­val­dy­bes. Mi­nist­rei rei­kė­tų at­si­rai­to­ti ran­ko­ves ir dirb­ti, jei­gu iš tik­rų­jų ma­no, kad tai ge­ras mo­de­lis.

Bet ar tik­rai? Anks­čiau mo­ky­to­jams skai­čiuo­da­vo­me sa­vai­ti­nį krū­vį, da­bar – me­ti­nį. Kas nuo to pa­si­kei­tė? Tik at­si­ra­do mil­ži­niš­ki skai­čiai.

Sa­ko­ma, kad da­bar bus ap­mo­ka­ma už vi­sus dar­bus. Jei­gu mo­ky­to­jas tu­rė­jo mak­si­ma­lų krū­vį – 36 pa­mo­kas, iš kur jam skir­ti dau­giau pa­pil­do­mų va­lan­dų bend­ruo­me­ni­nei veik­lai ir pa­na­šiai? To­kios ga­li­my­bė tie­siog nė­ra.

Sei­me spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je vie­nas mo­kyk­los va­do­vas pa­si­da­li­jo su­skai­čia­vęs, jog eta­tams su­ri­kiuo­ti trū­ko 4 tūks­tan­čių va­lan­dų. Ge­rai, kad iš­drį­so pa­skam­bin­ti į mi­nis­te­ri­ją, po pa­ros ga­vo at­sa­ky­mą: „Mes pa­da­rėm klai­dą“.

Iš pat pra­džių klau­sė­me mi­nist­rės, koks yra re­for­mos tiks­las? Tei­gė, jog at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas. Ar tam rei­kė­jo to­kios sui­ru­tės?

Ga­li­ma bu­vo tie­siog pa­di­din­ti pa­mo­kos kai­ną – ky­la įkai­nis, ky­la at­ly­gi­ni­mai. Ant­ra – rei­kė­jo ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se, mo­kyk­lo­se bū­tų dau­giau dar­bo vie­tų, dau­giau jau­nų mo­ky­to­jų ga­lė­tų atei­ti dirb­ti ir at­si­nau­jin­tų švie­ti­mo sis­te­ma.

Bet ne – su­gal­vo­jo ving­ry­bes ar tie­siog no­rė­jo pa­si­dė­ti pliu­siu­ką, jog vyk­do­me re­for­mą – nuo mo­ki­nio krep­še­lio prie kla­sės krep­še­lio. Fi­lo­so­fiš­kai gra­žu, bet įgy­ven­di­na­ma pra­stai.

Iki šiol yra mo­ky­to­jų, ku­rie dar ne­ži­no sa­vo at­ly­gi­ni­mo. Sa­ko, pa­lau­ki­te lapk­ri­čio ar net gruo­džio. Bet žmo­nėms jau da­bar rei­kia gy­ven­ti. Rei­kia aiš­ku­mo.

– O kaip Sei­me į to­kią si­tua­ci­ją rea­guo­ja­ma?

– Bręs­ta mi­nist­rės at­sta­ty­di­ni­mo klau­si­mas. Ne vien dėl šios re­for­mos, bet ir dėl uni­ver­si­te­tų tink­lo per­tvar­kos. Kons­ti­tu­ci­nia­me Teis­me (KT) juk pra­loš­ta by­la dėl uni­ver­si­te­tų jun­gi­mo. Į KT krei­pė­si Sei­mo na­rių gru­pė dėl Spor­to uni­ver­si­te­to ir ap­gy­nė. Iš­li­ko sa­va­ran­kiš­kas, rug­sė­jo 1 die­ną priė­mė stu­den­tų net 20 pro­cen­tų dau­giau nei per­nai.

– Kaip ver­ti­na­te Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) jun­gi­mą­si su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu?

– La­bai gai­la, kad de­ry­bas ve­dęs ŠU pro­rek­to­rius jo­kių jun­gi­mo­si są­ly­gų Vil­niaus uni­ver­si­te­tui ne­kė­lė. Su­si­ta­ri­mas pa­si­ra­šy­tas be jo­kių są­ly­gų ir be jo­kių ap­lin­ky­bių ap­ta­ri­mo. Tik po to į mus Sei­me krei­pė­si, kad pa­dė­tu­me de­rė­tis su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu. O dėl ko de­rė­tis, jei­gu jau su­si­tar­ta?

Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių par­la­men­ti­nė gru­pė prie­ši­no­mės Šiau­lių uni­ver­si­te­to jun­gi­mui, bet rei­ka­la­vo­me iš uni­ver­si­te­to po­ky­čių.

Kai Šiau­lių uni­ver­si­te­tas be iš­ly­gų su­ti­ko jung­tis, tai kaip da­bar Vil­niaus uni­ver­si­te­tui ga­li­me nu­ro­dy­ti, jog Šiau­liuo­se tu­ri tą ir tą pa­da­ry­ti? Vil­niaus uni­ver­si­te­tas priims sau ge­riau­sią spren­di­mą, bet ne Šiau­liams. Ti­kiuo­si, kad pro­fe­so­rius Da­rius Šiaučiūnas, ku­ris at­si­sta­ty­di­nus bu­vu­siam rek­to­riui, ta­po lai­ki­nuo­ju rek­to­riu­mi, at­gai­vins vil­tį, kad Šiau­lių uni­ver­si­te­tas ne­taps for­ma­liu Vil­niaus uni­ver­si­te­to fi­lia­lu, o iš­liks ins­ti­tu­ci­ja, da­ran­čią ge­rą­ją įta­ką Šiau­liams ir re­gio­nui.

Nuo­mo­nių skir­tu­mai ne­truk­do

– Jūs esa­te Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos na­rys. Ar, reikš­da­mas ki­to­kią nuo­mo­nę nei frak­ci­jos, ne­jau­čia­te spau­di­mo?

– Ne. Frak­ci­jo­je nė­ra jo­kio spau­di­mo. Ke­pu­rę ga­liu nu­kel­ti prieš Ra­mū­ną Kar­baus­kį – jis ne­da­ro spau­di­mo. Ger­biu jį kaip va­do­vą, nie­ka­da ne­su su­lau­kęs nu­ro­di­nė­ji­mo, jog pri­va­lai tą ar aną da­ry­ti.

Aš ne­su par­ti­jos na­rys. Aš esu vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ ly­de­ris ir koa­li­ci­jos par­tne­ris, sa­va­ran­kiš­kas priim­ti spren­di­mus. Ži­no­ma, ma­tau frak­ci­jos li­ni­ją, daug kam pri­ta­riu, bet ne vis­kam.

Sei­mo na­riai nė­ra įpa­rei­go­ti bal­suo­ti pa­gal kaž­kie­no nu­ro­dy­mus, yra lais­vi. Bet, aiš­ku, yra po­li­ti­niai su­si­ta­ri­mai. To­kio su­si­ta­ri­mo pa­vyz­dys – par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo kei­ti­mas, ku­rį ve­ta­vo Pre­zi­den­tė.

Apie par­ti­jas ir ju­dė­ji­mus

– Ką ma­no­te apie par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą?

– De­mok­ra­ti­ja yra grįs­ta po­li­ti­nių par­ti­jų vei­ki­mu. Ma­no nuo­mo­ne, do­ta­ci­jas tu­ri gau­ti par­ti­jos, ku­rios da­ly­va­vo rin­ki­muo­se, lai­mė­jo man­da­tus, įgi­jo žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, bet ne par­ti­jų vei­kė­jai, ku­rie man­da­tus įgi­jo, at­si­sto­ję po par­ti­jų vė­lia­va. Šian­dien toks ir yra par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mas. Kai jį ban­do­ma apei­ti, švel­niai ta­riant, nė­ra gra­žu.

– Neįž­vel­gia­te ne­ly­gy­bės, jog rin­ki­mų ko­mi­te­tai, vi­suo­me­ni­niai ju­dė­ji­mai jo­kios do­ta­ci­jos ne­gau­na, nors jų at­sto­vai lai­mi man­da­tus?

– Neįž­vel­giu. Rin­ki­mų ko­mi­te­tas su­si­da­ro tik rin­ki­mų kam­pa­ni­jai, o po jos veik­lą bai­gia. Tai mo­men­ti­nis „žan­ras“ ko­man­dai su­rink­ti. Es­ti­jo­je taip pat to­kie rin­ki­mų ko­mi­te­tai bu­vo, bet nu­mi­rė, neat­lai­kė po­li­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos. Mes dar at­lai­ko­me.

Kai ku­rie vi­suo­me­ni­niai ju­dė­ji­mai, aso­cia­ci­jos pe­rau­go rin­ki­mų ko­mi­te­tą. Gy­vuo­ja ju­dė­ji­mai „Vie­nin­gas Kau­nas“, Pa­ne­vė­žio „Kar­tu“, Aly­taus – „Už Aly­tų“. Mū­sų ju­dė­ji­mas „Už Šiau­lius“ tu­ri­me 300 na­rių, vėl da­ly­vau­si­me sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se, nu­spręs­ta, jog da­ly­vau­siu ir me­ro rin­ki­muo­se. Bet su par­ti­jo­mis mes ne­ga­li­me ly­gin­tis.

Po­li­ti­nė par­ti­ja tu­ri tu­rė­ti ne ma­žiau kaip 2 000 na­rių, o aso­cia­ci­jai už­ten­ka 3 na­rių. Par­ti­ja ei­na per vi­są Lie­tu­vą ar da­lį Lie­tu­vos. Aso­cia­ci­ja yra lo­ka­li – kaip, pa­vyz­džiui, da­bar vei­kia vien Šiau­liuo­se, Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je ar Aly­tu­je.

– Kaip ma­no­te, kuo vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas trau­kia žmo­nes?

– Vi­suo­me­ni­niai ju­dė­ji­mai pa­trau­kia tuos, ku­riems priim­ti­na vie­ša dis­ku­si­ja, ku­rie ne­bi­jo at­vi­rai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, ku­rių bend­ras veik­los var­dik­lis, pa­vyz­džiui, yra Šiau­liai.

Daug žmo­nių yra tie­siog bi­jan­čių vie­šin­tis, ypač Šiau­liuo­se. Dėl nuo­la­ti­nio per­se­kio­ji­mo.

– Ką tu­ri­te min­ty­je?

– Mies­to val­džios gal­vos lei­džia sau skam­bin­ti pa­val­džių įstai­gų va­do­vams net vė­lai va­ka­re ir klaus­ti, ko­dėl so­cia­li­niuo­se tink­luo­se „lai­ki­na­te“ mū­sų opo­nen­tų straips­nius? Ir duo­da­mas įpa­rei­go­ji­mas „lai­kin­ti mū­sų straips­nius“.

Sun­ku su­vok­ti, kad dar ga­li bū­ti to­kio žan­ro „po­lit­ru­kų“, ku­rie ki­ša­si į žmo­nių pri­va­tų gy­ve­ni­mą, nu­ro­di­nė­ja, kam reikš­ti po­li­ti­nes ar da­ly­ki­nes sim­pa­ti­jas. At­si­ran­da nau­jas nuo­mo­nių for­muo­to­jų žan­ras – no na­me – no­nei­mai, tai yra žmo­nės be vei­do, be var­do, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ko­men­tuo­jan­tys pa­gal nu­ro­dy­tą sche­mą.

Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ne­si­ma­to

– Par­ti­jos vis ža­da stip­rin­ti re­gio­nus. Ar ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­te ma­to­te to­kį prio­ri­te­tą?

– Kol kas to ne­ma­tau. Praei­tų me­tų biu­dže­te vie­nas iš prio­ri­te­tų bu­vo re­gio­nų stip­ri­ni­mas. Kau­siau fi­nan­sų mi­nist­ro, ką pa­da­rė, ko­kie inst­ru­men­tai tai­ky­ti? Ar ga­vo re­gio­nai pa­pil­do­mų vals­ty­bės do­ta­ci­jų, in­ves­ti­ci­jų plėt­rai, ar dau­gė­jo dar­bo vie­tų?

Fi­nan­sų mi­nist­ras ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, o Prem­je­rui klau­si­mas iš vi­so ne­pa­ti­ko.

Šiau­liai, pa­vyz­džiui: kiek ins­ti­tu­ci­jų mies­te ne­li­ko – net VSD iš­kė­lė, Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tą, Dar­bo bir­žą ap­kar­pė. Tai kaip vers­las čia eis, jei­gu ma­to jog Šiau­liai ma­ži­na­mi?

– Ko­kie rei­ka­lai rū­pi Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių par­la­men­ti­nei gru­pei?

– Džiau­giuo­si, kad Šiau­lių mies­to Rė­ky­vos pro­gim­na­zi­jos re­no­va­ci­jai gal gau­si­me pi­ni­gų. Kai vėl pra­dė­jo­me kel­ti tą klau­si­mą, ir Sa­vi­val­dy­bė raš­tą su­ra­šė, ku­riuo ga­lė­jo­me rem­tis. Prem­je­ras su­ti­ko, kad tą sta­ty­bą rei­kia pra­dė­ti. Da­vė žo­dį, kad jau ki­tais me­tais pu­sė mil­jio­no eu­rų bū­tų skir­ta, jei­gu Sa­vi­val­dy­bė dar pri­si­dė­tų. Tuo­met dar 2020 me­tais bū­tų skir­ta lė­šų, ir sta­ty­ba bū­tų baig­ta.

ŠRATC klau­si­mas ke­lia­mas, svars­to­ma, kad re­gio­ni­niai at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rai tu­rė­tų iš sa­vi­val­dy­bių pe­rei­ti vals­ty­bės ži­nion. „Tok­si­kos“ veik­la do­mi­mės.

Dar vie­nas ak­tua­lus klau­si­mas – lė­šos ke­liams, gat­vėms tvar­ky­ti. Ke­lių prie­žiū­ros fon­das augs ir vi­si mies­tai gaus dar di­des­nius pi­ni­gus. Bet svar­bu, kad jie bū­tų ra­cio­na­liai nau­do­ja­mi, kad dar­bai ne­bū­tų nu­ke­lia­mi į ki­tus me­tus.

Yra su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Ro­ko Ma­siu­lio ofi­cia­lus raš­tas, kad pi­ni­gai, ku­rie ne­bus pa­nau­do­ti, ki­tų me­tų lie­pos 1 die­ną ga­li bū­ti ati­duo­ti ki­toms sa­vi­val­dy­bėms. Toms, ku­rios dar­bus da­ro ir pi­ni­gų trūks­ta. Tai ir ES lė­šos, o 2021 me­tais atei­na slenks­tis, kai tos lė­šos tu­ri bū­ti pa­nau­do­tos.

Šiau­liai da­bar jau yra ne­pa­nau­do­ję pro­jek­tams skir­tų 25 mi­li­jo­nų eu­rų, o iki me­tų pabaigos su­ma ga­li išaug­ti iki 30 mi­li­jo­nų eu­rų. Rei­kės ge­rai ar­gu­men­tuo­ti, ko­dėl taip yra. Ki­taip už ne­ge­bė­ji­mą dirb­ti lė­šos ga­li bū­ti atim­tos.

Apie Sei­mą ir sva­jo­nių ko­man­dą

– Ne vie­ną ka­den­ci­ją dir­ba­te Sei­me, ga­li­te pa­ly­gin­ti, kuo da­bar­ti­nis Sei­mas iš­si­ski­ria?

– Dir­bu penk­tą ka­den­ci­ją, ir už to­kį pa­si­ti­kė­ji­mą esu dė­kin­gas šiau­lie­čiams, sa­vo rin­kė­jams. Esa­me tik du to­kie il­ga­me­čiai vien­man­da­ti­nin­kai par­la­men­ta­rai – dar An­ta­nas Ma­tu­las.

Šis Sei­mas iš­skir­ti­nis tuo, kad nuo pat pra­džių ne­bu­vo stip­rios val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos. Iš es­mės val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja dir­bo be dau­gu­mos Sei­me. To­dėl kiek­vie­nu klau­si­mu de­ry­bos vis vyks­ta su koa­li­ci­jai ne­prik­lau­san­čio­mis frak­ci­jo­mis. Ta­ria­ma­si, už ko­kius joms rei­ka­lin­gus spren­di­mus, ga­lė­tų pa­lai­ky­ti tei­kia­mus pro­jek­tus.

Da­bar tik jau yra dau­gu­ma su ke­lių bal­sų per­sva­ra, kai bend­ra­dar­bia­vi­mo su koa­li­ci­ja su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šė „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ci­ja – už Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo po­stą ir dar ke­lias po­zi­ci­jas.

Išs­kir­ti­nis šios ka­den­ci­jos bruo­žas ir va­di­na­mo­ji „drem team“ – sva­jo­nių ko­man­da Mi­nist­rų ka­bi­ne­te. Pa­žiū­rė­ki­te, kiek klau­si­mų ky­la dėl švie­ti­mo, kul­tū­ros ar ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­rų? Kom­pe­ten­ci­jos stin­ga, iš­si­ski­ria­ma tik di­džiu­le aro­gan­ci­ja. Yra ir lanks­čiai, iš­min­tin­gai dir­ban­čių mi­nist­rų, tik­rų pro­fe­sio­na­lų, bet anaip­tol ne vi­si to­kie.

– Ko­kie da­ly­kai ne­ra­mi­na?

– Ma­ne gąs­di­na tei­si­nis ni­hi­liz­mas, nes ne vie­nas ir ne du aukš­ti pa­rei­gū­nai prii­ma spren­di­mus nu­si­ženg­da­mi įsta­ty­mui. Jie sėk­min­gai „plau­kia“ tik dėl to, kad tų spren­di­mų nie­kas ne­skun­džia.

Žmo­nėms di­džiu­lė bai­mė įva­ry­ta nuo pat sa­vi­val­dy­bių lyg­mens. Ne­re­tai pa­ti­ria­ma, jog pa­ts nu­ken­tė­si, jei­gu ką skų­si dėl ne­tei­sy­bės. Prieš ta­ve pa­tį bus im­ta­si ad­mi­nist­ra­ci­nių prie­mo­nių. To­dėl žmo­nės ir ne­ko­vo­ja. Sa­ko, kaip skų­sie­si, tai­gi, tuoj ko­mi­si­ją at­siųs ir at­leis.

Po­li­ti­nė va­lia ir veiks­mų tei­sė­tu­mas ne­tu­ri pra­si­lenk­ti. Pro­ku­ra­tū­ra pir­miau­sia tu­rė­tų im­tis gin­ti vie­šą in­te­re­są, kai by­los yra pra­lo­šia­mos dėl pa­rei­gū­nų priim­tų vie­nas­me­ni­nių spren­di­mų. Da­bar gi as­me­niš­kai žmo­gus tu­ri ko­vo­ti prieš to­kią sis­te­mą, o ne kiek­vie­nas yra toks stip­rus.

Ti­kiuo­si si­tua­ci­ja pa­si­keis. Da­bar lau­kia­me Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mo dėl bu­vu­sio mi­nist­ro R. Pa­lai­čio at­sa­ko­my­bės ne­tei­sė­tai at­lei­džiant dar­buo­to­ją, dėl Šir­vin­tų ra­jo­no me­rės Ž. Pins­ku­vie­nės.

Ša­ly­je yra apie pen­kio­li­ka me­rų – tarp jų ir Šiau­lių me­ras, – dėl ku­rių ne­tei­sė­tų veiks­mų teis­mai pri­tei­sė mo­kė­ti tūks­tan­čius eu­rų kom­pen­sa­ci­jų. Anks­čiau ar vė­liau jie tu­rė­tų at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, deng­ti pa­da­ry­tus nuo­sto­lius iš sa­vo ki­še­nės.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Par­la­men­ta­ras šiau­lie­tis Va­le­ri­jus Si­mu­lik sa­ko, jog ne­ga­lė­jo nė įsi­vaiz­duo­ti, kad mies­to val­džios gal­vos pra­kti­kuo­ja „po­lit­ru­kų“ žan­rą – nu­ro­di­nė­ja, kam ro­dy­ti po­li­ti­nes sim­pa­ti­jas, kam ne.