Naujausios
Popiežius pranešė apie atsistatydinimą
Popiežius Benediktas XVI šio mėnesio pabaigoje ketina atsistatydinti, remdamasi pranešimais iš Vatikano skelbia BBC. 85–erių Benediktas XVI popiežiumi tapo 2005 metais balandžio mėnesį po Jono Pauliaus II mirties. Popiežius teigė, jog pastaraisiais mėnesiais jo sveikata pablogėjo, todėl jis turėjo pripažinti, kad nebegali tinkamai atlikti jam patikėtų pareigų. Popiežius atsistatydins vasario 28 dieną, teigia Vatikano atstovas. „Suvokdamas šio žingsnio svarbą ir būdamas laisvos valios, pareiškiu, kad atsisakau nuo tarnystės Romos vyskupo soste, Šv. Petro įpėdinio“, – tokius Benedikto XVI žodžius pateikia „Reuters“. Paskutinį kartą Popiežius savo noru atsisakė sosto XV amžiuje.
 |
| Popiežius Benediktas XVI ELTA nuotr. |
Kunigo Dariaus Trijonio komentaras
Lietuvos vyskupų konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Darius Trijonis portalui Balsas.lt sakė, kad tokio atvejo, kad Popiežius atsistatydintų dėl senkančių fizinių jėgų ir suprastėjusios sveikatos pastaruoju metu nėra buvę.
„Tame komunikate, kurį gavome iš Vatikano, Popiežius rašo, kad „matydamas, kad mano jėgos dėl pakankamai senyvo amžiaus yra nepakankamos vykdyti šią švento Petro tarnystę, nusprendžiau atsistatydinti nuo vasario 28 dienos 20 valando vakaro“, – citavo gautą dokumentą kunigas D. Trijonis.
Kunigas aiškino, kad procedūros, kaip toliau turi būti elgiamasi tokiu atveju, yra įteisintos. Tiesa, jose daugiausia aptariamos procedūros, kurios atliekamos Popiežiui mirus, tačiau yra numatyta ir galimybė Popiežiui atsistatydinti pačiam.
Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo teigimu, kol kas jie taip pat laukia daugiau žinių iš Vatikano. „Dabar yra pirmoji žinia – kad įvyks atsistatydinimas. Sekantis žingsnis – turėtų būti sukviesta Konklava, kuri rinks naują popiežių. Laikas, kada bus sukviesta Konklava, dar neaiškus, nes tik dabar pranešta (Vatikano laiku 12 valandą, Lietuvos laiku 13 valandą – red. past.), kad Popiežius atsistatydina“, – aiškino kunigas D. Trijonis.
Anot jo, pastaruoju metu tokių atvejų, kad popiežius atsistatydintų būtent dėl sveikatos, nėra buvę. Tačiau seniau bažnyčios istorijoje yra buvę kiek kitokių atvejų. „Yra buvę, kad būdavo vienas Popiežius ir vienas ar du antipopiežiai. Viduramžiais būdavo, kad vienas iš jų atsistatydina ir paskui renka naują. Bet tokiu būdu kaip dabar, kai Popiežius yra vienas ir jis atsistatydina dėl sveikatos – atrodo, kad nėra bažnyčios istorijoje buvę tokio atvejo“, – Balsas.lt sakė kunigas D. Trijonis.
Benedikto XVI biografija: nuo Hitlerio jaunimo organizacijos iki popiežiaus
Popiežius Benediktas XVI gimė Vokietijoje ir augo reparacijų kamuojamoje šalyje, kurioje vis augo nacių galia. Jis trumpai buvo Hitlerio jaunimo organizacijos narys paauglystėje, kai narystė joje tapo privaloma. Po karo jis grįžo prie teologinių studijų. Pasirinkęs šį kelią, Josephas Ratzingeris 2005 metais pasiekė popiežiaus sostą.
Ankstyvasis gyvenimas
Josephas Ratzingeris gimė 1927 metų balandžio 27 dieną Bavarijoje. Jis buvo jauniausias iš trijų vaikų. Jo tėvas buvo policininkas, o mama – viešbučio virėja. Būsimo popiežiaus šeima kraustydavosi į vis skirtingas gyvenamąsias vietas giliai katalikiškoje Bavarijoje, kai naciai ketvirtajame dešimtmetyje vis labiau stiprino savo pozicijas Vokietijoje.
J. Ratzingerio tėvas buvo antinacis. Įtakotas tėvo J. Ratzingeris kaip kovos prieš nacizmą priemonę pasirinko katalikų bažnyčią – „tiesos ir teisingumo citadelę“. Jis įstojo į paruošiamąją seminariją 1939 metais, tačiau tuometinės realijos pakoregavo jo kelią. Jis buvo priverstas įstoti į Hitlerio jaunimo organizaciją, kai 1941 tai tapo privaloma.
Karinė tarnyba ir dėstytojavimas
1943 metais jis ir jo kolegos iš seminarijos buvo priimti į karinę tarnybą. Jo padalinys buvo užpultas tas pačiais metais, bet pats J. Ratzingeris kariniuose veiksmuose nedalyvavo dėl piršto infekcijos, kuri neleido jam išmokti šaudyti. Po metų priešlėktuvinės gynybos tarnyboje J. Ratzingeris buvo perkeltas į reguliarią kariuomenę. Jis atsidūrė prie Vengrijos, kur matė, kaip Vengrijos žydai siunčiami į mirties stovyklas.
J. Ratzingeris buvo išsiųstas namo, bet vėliau pašauktas dar kartą 1945 metų balandžio pabaigoje. Jis buvo sučiuptas amerikiečių karių ir keletą mėnesių buvo laikomas karo belaisviu. Būsimas popiežius 1945 metų rudenį buvo paleistas ir grįžo į Miuncheno universiteto seminariją.
1951 jis oficialiai tapo kunigu. Po dviejų metų jis įgijo daktaro laipsnį tame pačiame Miuncheno universitete. 1958 metais J. Ratzingeris tampa Freizingo koledžo profesoriumi, dėstydamas dogmas ir fundamentalią teologiją. J. Ratzingeris vėliau tapo Bonos, Muensterio bei Tiubingeno universiteto profesoriumi. Po studentų protestų pastarajame jis grįžo į Bavariją, Regensburgo universitetą.
Kilimas bažnyčioje
1962–1965 metais J. Ratzingeris tapo vyriausiuoju teologijos ekspertu Antrojoje Vatikano Taryboje, padėdamas kardinolui Josephui Fringsui. Tuo metu jis buvo matomas kaip reformų žmogus.
1972 metais jis įkūrė įtakingą teologinį žurnalą „Communio“. Šis leidinys tapo vienu iš svarbiausių katalikų leidinių. 1977 metais J. Ratzingeris tampa vyriausiuoju Miuncheno ir Freizingo vyskupu, dar po trijų mėnesių popiežiaus Paulius VI jam suteikia kardinolo titulą.
Vėliau J. Ratzingeris vis labiau kyla bažnytinės karjeros laiptais. Jis gina katalikų doktriną, pasisako gimstamumo kontrolės, homoseksualumo ir tarpreliginio dialodo klausimais. Popiežius ir skandalai Popiežiumi J. Ratzingeris išrinktas 2005 metų balandžio 19 dieną, po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties.
Benediktas XVI iš karto pasižymėjo griežtesniu požiūriu į katalikybę, popiežiaus vaidmenį suprasdamas kiek plačiau. Savo viešų pasirodymų metu jis pradėjo naudoti atvira automobilį, teigdamas, kad nori būti arčiau žmonių. Savo pirmojo vizito JAV metu jis pasisakė prieš seksualinį išnaudojimą, dalyvavo pirmame katalikų–musulmonų forume.
2005 metais žiniasklaidoje pasirodė informacija, esą 2001 metais tuometinio kardinolo J. Ratzingerio vadovaujama Tikėjimo doktrinos kongregacija išsiuntinėjo visiems katalikų vyskupams laišką, kuriame tarp kitų dalykų buvo nurodoma laikyti paslaptyje visus žinomus faktus apie dvasininkų vykdytą seksualinį vaikų išnaudojimą, perduodant šią informaciją tiesiogiai J. Ratzingerio biurui bei grasinant ekskomunikacija už tokių faktų atskleidimą, įskaitant jų perdavimą teisėsaugos organams.
Vėliau popiežius yra viešai atsiprašęs žmonių, tapusių kunigų pedofilų aukomis. Po skambaus pedofilijos skandalo Airijoje popiežius išsiuntė viešą laišką, kuriame pasmerkė tokius veiksmus ir pažadėjo kovoti prieš tokią praktiką. Nepaisant kritikos, kai kurie kardinolai tvirtina, kad Benediktas XVI prisidėjo prie to, kad skandalai neliktų paslaptyje, o taptų vieši, ir su jais būtų kovojama. Pasak kardinolo Christopho Schonborno, tokie popiežiaus veiksmai Vatikane ne visada susilaukdavo palaikymo.
Įpėdinis paaiškės Velykoms
Popiežiui Benediktui XVI paskelbus apie savo atsistatydinimą, Vatikanas rengiasi jo įpėdinio paieškoms. „Per Velykas mes turėtume turėti naują popiežių“, – pareiškė Vatikano atstovas Federikas Lombardis po to, kai Katalikų Bažnyčios vadovas paskelbė netikėtą savo pareiškimą.
Konklava, rinksianti naują popiežių, gali prasidėti praėjus 15–20 dienų po Benedikto XVI atsistatydinimo. Šiais metais Velykų sekmadienis yra kovo 31-oji.
Jozefas Racingeris popiežiumi tapo 2005 metų balandį po Jono Pauliaus II mirties. Nors jis, jo pačio teigimu, „meldėsi, kad būtų išrinktas kas nors kitas“, Konklava ketvirtuoju mėginimu dviejų trečdalių balsų dauguma paskyrė jį pontifiku. Šimtai tūkstančių tikinčiųjų balandžio 25–ąją stebėjo naujojo popiežiaus inauguraciją Šv. Petro aikštėje.
2010 metais išleistoje interviu knygoje Benediktas XVI pareiškė, kad popiežiaus „pareiga“ yra atsistatydinti, jei jis negali susidoroti su savo pareigomis. „Jei popiežius prieina prie aiškios išvados, kad fiziškai, psichiškai ir dvasiškai nebegali vykdyti savo tarnystės uždavinių, tada jo teisė, o, esant aplinkybėms, ir pareiga, yra atsistatydinti“, – sakė Benediktas XVI.
Popiežiaus brolis Georgas Racingeris Benedikto XVI pasitraukimo priežastimi nurodė prastą jo sveikatą. „Amžius spaudžia, – sakė jis agentūrai dpa. – Mano brolis tokiame amžiuj nori daugiau ramybės“. G. Racingeris prisipažino jau kelis mėnesius žinojęs apie jo planus atsistatydinti.
Naujuoju popiežiumi gali tapti ir lotynų amerikietis
Popiežiui Benediktui XVI paskelbus, kad jis šį mėnesį atsistatydins, Romos Katalikų Bažnyčiai galbūt jau atėjo laikas naujuoju popiežiumi išrinkti ne europietį, o juo galėtų tapti lotynų amerikietis, praneša „Reuters“.
Lotynų Amerikoje gyvena 42 proc. iš 1,2 milijardo katalikų. Tai didžiausia katalikų grupė. Palyginimui, europiečiai sudaro 25 proc. visų katalikų. Po lenko popiežiaus Jono Pauliaus II ir vokiečio Benedikto XVI šis postas, kurį anksčiau užimdavo tik italai, tapo atviru visiems. Kas tampa popiežiumi, priklauso nuo kandidato asmenybės, kuri, jį renkančių kardinolų nuomone, turi būti tinkamiausia toliau vadovauti katalikams.
Du aukšti Vatikano pareigūnai neseniai netikėtai aiškiai užsiminė apie galimus popiežiaus įpėdinius. Iš jų pasisakymų galima daryti išvadą, kad nauju popiežiumi galėtų tapti lotynų amerikietis.
„Pažįstu daug vyskupų ir kardinolų iš Lotynų Amerikos, kurie galėtų imtis atsakomybės už Katalikų Bažnyčią“, – sakė arkivyskupas Gerhardas Miuleris, kuris vadovauja Tikėjimo doktrinos kongregacijai.
„Katalikų Bažnyčia moko, kad krikščionybė nėra sutelkta tik Europoje“, – interviu prieš Kalėdas sakė Vokietijoje gimęs arkivyskupas.
Šveicaras kardinolas Kurtas Kochas, Vatikano krikščionių vienybės departamento vadovas, Ciuriche dienraščiui „Tagesanzeiger“ taip pat prieš Kalėdas sakė, kad Bažnyčios ateitis yra ne Europoje.
„Būtų gerai, jei kitoje konklavoje būtų kandidatų iš Afrikos ar Pietų Amerikos“, – sakė K. Kochas.
Paklaustas, ar rinktųsi ne europietį kandidatą, jei jis ir europietis būtų vienodai tinkami, jis atsakė „taip“.
Jei jau tikrai atėjo eilė Lotynų amerikiečiams, pirmaujantys kandidatai galėtų būti didžiulės San Paulo vyskupijos, Brazilijoje, vadovas, arkivyskupas Odilas Šereris ir italų kilmės argentinietis Leonardas Sandris, kuris dabar vadovauja Vatikano Rytų Bažnyčių departamentui. Pyteris Turksonas iš Ganos, Vatikano teisingumo ir taikos departamento vadovas, laikomas pagrindiniu kandidatu iš Afrikos.
Apie pusę balso teisę turinčių kardinolų yra iš Europos, todėl išlieka gana didelė tikimybė, kad naujas popiežius bus iš Senojo žemyno. Vatikanas tikisi naują popiežių išrinkti kovo mėnesį.
Prezidentė dėkoja atsistatydinančiam Popiežiui Benediktui XVI
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėkoja atsistatydinančiam Popiežiui Benediktui XVI.
„Nuoseklus popiežiaus Benedikto XVI raginimas spręsti konfliktus remiantis pagarbos, dialogo ir susitaikymo principais išlieka kaip ilgalaikis įpareigojimas visai tarptautinei bendruomenei“, – rašoma Prezidentės socialinio tinklapio paskyroje.
„Lietuva linki popiežiui Benediktui XVI tvirtos sveikatos ir dėkoja už nuoširdžią paramą mūsų valstybei“, – priduria šalies vadovė.
D. Grybauskaitės audiencija pas Popiežių įvyko 2010 m. gruodžio 10 dieną. Tąsyk su Benediktu XVI Prezidentė aptarė Katalikų Bažnyčios vaidmenį valstybės gyvenime, žmogiškųjų vertybių stiprinimą politikoje, aktualius tarptautinės politikos klausimus – migraciją, kovą su korupcija, ekonominę ir socialinę politiką, bendradarbiavimą plėtojant civilizacijų dialogą.
ELTA, Balsas.lt
