Naujausios
Pompastika, pažadai ir lūkesčiai
Į iškilmingą renginį, simboliškai žymintį šaudmenų gamyklos statybos pradžią, atvyko aukščiausi šalies pareigūnai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, ministerijų vadovai, EPSO-G įmonių grupės vadovas Mindaugas Keizeris, taip pat „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris, Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius dr. Nilsas Schmidas ir kiti.
Pirmas sveikinimo kalbą taręs „Rheinmetall“ vadovas A. Pappergeris iškilmingai paskelbė statybos pradžią, akcentuodamas, kad ši Vokietijos bendrovė būsimoje gamykloje numato įrengti 155 mm amunicijos šoviniams ir modulinių sviedžiančiųjų užtaisų surinkimo liniją, kuri per metus jų pagamins kelis šimtus tūkstančių.
„Pažadu, kad „Rheinmetall“ atliks savo įsipareigojimą, užtikrinant operacinį pasirengimą čia, NATO rytiniame flange. Nauja gamykla Lietuvoje bus strategiškai svarbi ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Europai bei NATO“, – sakė A. Pappergeris.
Sveikinimo kalbą renginyje tarusio Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Lietuvai ši pažangi artilerijos šaudmenų gamykla taps didžiausia investicija į gynybą šalies istorijoje – strateginis žingsnis, stiprinant atgrasymo pajėgumus, sudarančius taikos pagrindą.
Šalies vadovas padėkojo „Rheinmetall“ vadovybei už pasitikėjimą Lietuva, jos žmonėmis ir pramoniniais pajėgumais, pabrėždamas, kad šis projektas sustiprins Europos gebėjimą gintis ir užtikrins patikimą amunicijos tiekimo grandinę.
Pasak Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, būsimoji gamykla Baisogaloje padės tenkinti tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų poreikius bei užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp strateginių partnerių – Lietuvos ir Vokietijos.
Ceremonijos metu taip pat buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, numatantis derybų dėl antrosios „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – modulinių užtaisų gamybos įmonės – pradžią.
Pradžia – 2026-ieji
Modernią 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų gamyklą, kuriai priskirtas net 340 hektarų sklypas, esantis tarp Baisogalos miestelio ir Augmėnų kaimo, valdys bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“. Gamykloje, kurioje bus gaminamos ir užpildomos sviedinių tūtos, per metus numatoma pagaminti dešimtis tūkstančių sviedinių.
Planuojama, kad gamykla savo veiklą Lietuvoje pradės 2026-aisiais, iki metų pabaigos paleisdama visas produkcijos gamybos linijas. Gamybos apimtys, atsižvelgiant į užsakymų kiekį, palaipsniui bus didinamos 2027-aisiais.
Įmonė „Rheinmetall“ informavo, kad darbas gamykloje vyks dviem pamainomis – apie 200 darbuotojų kiekvienoje, bus reikalingi įvairių sričių specialistai.
Būsimos gamyklos teritorijoje šiuo metu jau įrenginėjama perimetro apsauga, vyksta parengiamieji darbai.
Dar vieną artilerijos šaudmenų gamyklą netolimoje ateityje numatoma statyti Latvijoje.
Mato tik pliusus
Baisogalos seniūnijos seniūnė Renata Masiulienė, kalbėdama su „Šiaulių kraštu“, išsakė lūkestį, kad būsima gamykla baisogaliečiams atvers įsidarbinimo galimybę bei bus naudinga mažajam verslui – maisto, paslaugų.
Anot seniūnės, miestelyje jau dabar jaučiamas nekilnojamojo turto kainų šuolis, esą Baisogaloje įsigyti būstą dabar jau nėra taip lengva, kaip būdavę anksčiau. Tiesa, nėra įrodymų, kad pagyvėjusi rinka tiesiogiai susijusi su būsimo objekto statyba.
Dar neseniai baisogaliečiai prieštaravo, kad šaudmenų gamykla išdygtų būtent Baisogalos miestelio pašonėje. Dabar, teigė R. Masiulienė, aistros aprimusios ir su nepasitenkinimu besikreipiančiųjų į seniūniją jau nėra.
Radviliškio rajono savivaldybės merą Kazimierą Račkauskį į rajoną atkeliaujančios investicijos džiugina.
„Norime, kad kuo daugiau mūsų žmonių čia rastų darbo, o vietos įmonės – galimybių augti. Savivaldybei svarbu, kad kuriama infrastruktūra tarnautų visiems gyventojams, ne tik gamyklai. Bendruomenė turi jausti realią projekto naudą“, – sakė rajono vadovas.
Jo žodžiais, naujoji gamykla ieškos vietos partnerių logistikos, technikos priežiūros, valymo bei aplinkosaugos srityse, o tai reiškia daugiau sutarčių, daugiau darbo vietų, didesnes biudžeto pajamas ir naujas galimybes vietos bendruomenėms.
